Excerpt
4 Na i JA 4 B m 0 KA > E N Van asi i“ s E e J4 Ž a „2 r Bi , a ž B | s A 2 D 2 > > I 3 . “ 4 == Užvenčio Sp miškai Sa a R . S Š t y t A i ze š 3 ki A D + "1 + AK e LŽ * ) Ra "Dy 8 2 „ 27 Amiškai Aa =* > B ; 2 išnai B— i gs skai - E x = + = R r F Kaunas 22 …
Excerpt
Upės. Ledo reiškiniai ir vandens temperatūra 245 1925 ir 1943—1944 metais. Tais metais Nemunas buvo užšalęs vos tik po kelias dienas. Kitais metais ledo danga išsilaiko nenormaliai ilgai. Per pastaruosius 100 metų Nemunas buvo ilgiausiai užšalęs 1941—1942 …
Excerpt
246 Vidaus vandenys Gegužės mėnesį Lietuvos upės turi vidutiniškai 13,59 temperatūrą. Vėsesnį vandenį (mažiau kaip 139) turi tuo metu Pietryčių lygumos upės, o šilčiausią — Užnemunės lygumos upės. Birželio mėnesį viduti- nė vandens temperatūra apie 179. …
Excerpt
Upės. Nemunas : 247 - nuteka 937,4 km. Tai vidutinio ilgumo upė, užimanti europinėje TSRS dalyje pagal ilgį keturioliktą vietą. Ties Pesočnos vietove Nemuno vardu vadinamas upeliukas susi- jungia su dviem didesniais už save upeliais Uša ir Loša ir nuo čia …
Excerpt
£48 Vidaus vandenys Nemuno nuolydis aukštupio atkarpoje 20 cm/km. Tačiau pasroviui nuoly- dis ne mažėja tolydžiai didėjant upės vandeningumui, o kelis kartus tai padidėja, tai sumažėja. Tai rodo, kad kai kuriose atkarpose Nemuno aukštupiui nėra būdingi …
Excerpt
Upės. Nemunas 249 (Juodoji Ančia 141,5 km, Baltoji Ančia 54 km, Ratnyčia 32 km, Merkys 197,5 km, Strauja 16,5 km ilgio). Kai kur erozijai sunkiai pasiduodanti morena iš viso nepakyla aukščiau upės lygio. Tokiose vietose upė yra smarkiai praplėtusi slėnį …
Excerpt
250 Vidaus vandenys. ja. 4 127 pav. Nemunas vidurupyje Nuo Strėvos žiočių Nemunas daro didelį vingį ir pasuka į vakarų šiaurvakarius. Čia jis patenka į kitą ledyninių vandenų ežero nuosėdomis nuklotą lygumą, tebesitęsiančią net iki Kauno. Vagos dugnas čia …
Excerpt
Upės. Nemunas 251 ir pasiekia vos 25 cm/km dydį. Maždaug nuo Žodiškio upė pradeda įsi- graužti, salpa nyksta, atsiranda viršsalpinės terasės, o vagoje, iki tol smėlingoje, pasirodo akmeninės rėvos, kurių visoje Neries tėkmėje pri- skaitoma apie 40. Šiame …
Excerpt
252 Vidaus vandenys Nemuno vaga žemupyje labai prasiplečia ir seklumose pasiekia 400—500 ir net 600 m plotį. Ilgoje žemupio atkarpoje Nemuno vaga yra sureguliuota ir dirbtiniu būdu perpus susiaurinta. Todėl ir seklu- mose sudarytas gylis, ne mažesnis kaip …
Excerpt
254 ' Vidaus vandenys dugną ir palaikant pastovų gylį, ir todėl tolesnis šakojimasis yra su- stabdytas. Deltoje į Nemuną įteka svarbiausioji Pajūrio žemumos upė Mini- ja (206 km ilgio). Ji įteka į Atmatą per 2 km nuo jos žiočių. Didelėje žemupio atkarpoje …
Excerpt
Upės Nemunas 255 tako, Nemunas vidutiniškai per metus plukdo tik po 50 mš/sek, žemiau Gaujos žiočių vidutiniai debitai jau padidėja iki 100 rmš/sek, o aukštupio atkarpos gale, artėjant prie Katros žiočių, jau pasiekia 200 m?*/sek de- bitus. Į Lietuvos TSR …
Excerpt
256 Vidaus vandenys 1858, 1863, 1911, 1921 ir kitais metais. Labai vandeningais metais viduti- riai debitai būna apie 30—4095 didesni už nurodytus daugiametinius vidur- kius (1829, 1844, 1867, 1883, 1903, 1916, 1926, 1931, 1951 m.). Ne- muno nuotakio …
Excerpt
Ežerai. Teritorijos ežeringumas 257 ti, kad ežerai užima apie 1,50; visos respublikos teritorijos. Vadinasi, Lietuva yra vidutinio ežeringumo šalis, nedaug tesiskirianti šiuo atžvil- giu nuo kitų paskutiniojo apledėjimo akumuliacinės reljefo juostos šalių …
Excerpt
258 Vidaus vandenys respublikos ežerų. Daugiausia jų yra Aukštaičių aukštumoje, kur išsiskiria vadinamasis Lietuvos Šiaurės rytų ežerynas. Be to, Dzūkų aukštumų ežerai sudaro vadinamąjį Vilniaus ežeryną, o Sūduvos aukštumų eže- rai — Sūduvos, arba …
Excerpt
Ežerai. Ežerų tipai 259 Daugiau kaip 2400 ežerų (iš 2543) dubenys yra ledyninės kilmės. Šios grupės ežerai yra įvairaus dydžio, turi įvairius krantus, įvairius gylius ir labai įvairų dugno reljefą. Visas šis įvairumas ir skirtingu- mas yra glaudžiai …
Excerpt
260 Vidaus vandenys 134 pav. Termokarstinis ežerėlis Pietryčių lygumoje lygumų ribose. Jie yra liekanos didelių ežerų, kadaise tyvuliavusių prie tirpstančio ledyno. Jie nelabai gilūs ir apsupti pelkių, durpynų. Tai liekani- niai ežerai, pasižymintieji …
Excerpt
Ežerai. Ežerų tipai 261 ežeras susilieja su upe ir nustoja savarankiškai gyvenęs. Neretai upi- nės kilmės ežerėliai susidaro ir be vingių atkirtimo kauburiuotose salpose. Slūgstantis po potvynio vanduo lieka žemesnėse salpos vietose ir sudaro …
Excerpt
262 Vidaus vandenys i A £ 135 pav. Ežerai, turintieji įvairų ryšį su upėmis Zarasų aukštumoje: 1 — pratekamieji ežerai; 2 — ištekamieji (vandenskyriniai) ežerai; 3 — nenutekamieji ežerai; 4 — aklinieji išlaiko labai pastovų savo lygį. Jie maitinami …
Excerpt
Ežerai. Termika ir chemizmas 263 deliuose ir giliuose ežeruose. Juose vienoda temperatūra nusistovi tik pa- vasarį ir rudenį, kai viršutiniai vandenys grimzta į dugną, išstumdami iš ten giluminius vandenis. Vasarą dideliuose ir giliuose ežeruose Vvan- …
Excerpt
264 Vidaus vandenys Apskritai gilesniuose Lietuvos ežeruose vasarą viršutiniame 5—7 m storio sluoksnyje vandens temperatūra būna beveik vienoda. Ji priklau- jaNka Ka ko Šie so nuo insoliacijos intensyvumo ir būna , - beveik lygi vidutinei to meto oro tem- …
Excerpt
Ežerai. Termika ir chemizmas 265 ro vandenys vėl ima maišytis ir nusistovi homotermija, panašiai kaip rudenį. Nesunku suprasti, kad įvairaus gylio ežeruose vandens temperatū- ra per metus kinta nevienodai. Šiuo atžvilgiu visi ežerai gali būti su- …
Excerpt
266 Vidaus vandenys sluoksniuose vykstanti Iotosintezė. Deguonies pasiskirstymui taip pat turi reikšmės ir organinių medžiagų oksidacijos procesai, kurie vyks- ta visoje vandens masėje, bet intensyviausiai priedugniniame vandens sluoksnyje. Savaime aišku, …
Excerpt
Ežerai. Termika ir chemizmas 267 masėje atsiranda mineralizuojantis organinėms medžiagoms ir, nežy- mia dalimi, kvėpuojant vandenyje gyvenantiems gyvūnams. Taip "pat CO> į ežerą gali patekti su gruntiniais ir intakų vandenimis. CO;5 su- naudojamas …
Excerpt
268 Vidaus vandenys Ežerai biologiniu atžvilgiu Kalbant apie ežerus biologiniu atžvilgiu, dėmesys pirmiausia nu- krypsta į žuvis, jų rūšis, nes ežerų žuvingumas labai reikšmingas liau- dies ūkiui, jo šakoms — žuvininkystei ir žvejybai. Lietuvos ežeruose …
Excerpt
Ežerai biologiniu atžvilgiu 269 dugnu, jie smulkūs ir jų labai daug. Jie sudaro vadinamąjį planktoną. Mūsų ežeruose nedaug žuvų, prisitaikiusių misti planktonu, — žuvų planktofagų. Tai seliava, ežerinė stinta, aukšlė. Trečiąja ir bene svarbiausiąja …
Excerpt
270 Vidaus vandenys minta zoobentosas, duodąs daug biomasės. Ypač svarbūs dugninėms žuvims chironomidų vikšrai. Zooplanktono kiekiai metų būvyje labai ne- pastovūs; vasarą būna gausu šakotaūusių vėžiagyvių. Siuose ežeruose lemiamą reikšmę turi deguonies …
Excerpt
Ežerai biologiniu atžvilgiu 271 ežeruose. Ji, be abejo, yra ledynmečio reliktas. Dar mažiau yra papli- tęs sykas. Jis nuo senų laikų gyvena tik Platelių ežere, o kituose eže- ruose (Galvės, Skaisčio, Lūšių) buvo įveistas. Be lašišinių žuvų, seliaviniuose …
Excerpt
272 Vidaus vandenys būdu galima sudaryti palankesnes sąlygas vertingesniųjų žuvų komplek- sui. Didelę reikšmę turi vertingų žuvų nerštaviečių išplėtimas ir apsau- ga. Pagaliau labai didelę reikšmę turi ir ežerų pašarinės bazės pageri- nimas bei maisto …
Excerpt
Ežerai. Vystymasis ir nuosėdos 273 daręs atabradas — vienų siauresnis, kitų platesnis. Be to, daugumo eže- rų dugnas yra išsilyginęs, ir dugną yra užklojęs gana storas dumblo sluoksnis. Kai kuriuose ežeruose yra susikaupę tiek dumblo, jog jie ir vadinami …