Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 363 atspindi aplinkos fizinių-geogralinių sąlygų kitėjimą poledynmetiniame periode. Kai kurie žymesni aplinkos sąlygų kitimai paliko labai ryškius pėd- sakus durpių klode. Pavyzdžiui, daugelyje Lietuvos pelkių, maždaug 2— 4 m …
Excerpt
364 Lietuvos pelkės tuliai. Todėl Šepetoje beveik visas klodas susiklostęs iš oligotrolinių (aukštapelkinių) durpių rūšių. Ne visame didesnės pelkės plote vandens-mineralinis režimas būna vienodas. Taip pat ir to režimo kitimas laiko būvyje bei nuo jo …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 365 Žemapelkinio tipo klodai būdingi tuo, kad pelkės, kuriose jie klos- tėsi, visą laiką buvo maitinamos, palyginti, maistingų gruntinių bei pa- viršinių sutekančių vandenų. Tokiose pelkėse visą laiką durpojai gaudavo pakankamai …
Excerpt
266 Lietuvos pelkės RJ ———————— — EE tinės durpės dažnesnės mažesnėse (keliolikos arų — kelių hektarų ploto) pelkėse, o plynraistinės — didesnėse. Ežerinės kilmės pelkėse raistinių-ply- ninių klodų apačioje dažnai randamas plonytis pupalaiškinės durpės …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 367 nės, tiek ir ežerinės kilmės pelkėse. Pirmosiose jie būna storesni (3—5 m), c antrosiose — plonesni (2—3 m). Daugiasluoksniai klodai pradėjo kaup- tis borealiniame bei atlantiniame laikotarpiuose. Jie labiausiai paplitę Vidurio …
Excerpt
868 „ Lietuvos pelkės ris dažniausiai esti trumpas. Tačiau kai kuriose pelkėse, dažniausiai tik ių atskiruose sklypuose, šis laikotarpis kartais užtrunka ilgai — tada susiklosto tarpinio tipo klodai. Tarpinių klodų apatinė dalis esti susi- Klosčiusi iš …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 269 pasikeitimas, paprastai, sutampa su sausojo klimato (subborealinio) pra- džia, kai, sumažėjus maistingesnių paviršinių vandenų prietakai, žema- pelkinė augalija turėjo užleisti vietą aukštapelkinėms bendrijoms. Lietuvos pelkėse …
Excerpt
370 Lietuvos pelkės Plyninių mišriųjų klodų tiek žemapelkiniuose, tiek ir aukštapelkiniuo- se sluoksniuose slūgso įvairios plyninių durpių rūšys. Klodo viduryje neretai randamas stipriai susiskaidžiusių plynraistinių aukštapelkinių bei švylinių durpių …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 371 o kiti aplinkos veiksniai jam neturi didesnės reikšmės. Čia augalų bend- trijų pakaitai iš egzogeninių veiksnių žymesnę įtaką turi tik klimatinių cąlygų svyravimai. Todėl aukštapelkių sluoksnyną, kur kas patikimiau negu kitų …
Excerpt
372 Lietuvos pelkės geriau susiskaidžiusių durpių sluoksneliai; čia taip pat daugiau randama ir mediuminės durpės, ypač dažnai ji guli ant ribos horizonto. Šios fusku- minių klodų atmainos, atrodo, susidarė dėl skirtingų klimato sąlygų. Šie klodai yra …
Excerpt
Pelkių geografinis paplitimas 373 13 lentelė Lietuvos inventorizuotų pelkių dydis Procentais iš visų pelkių Dydžio grupės 257 hektarais pagal skaičių ARS iki 20 41,4 7 20—50 23,3 iai 50—100 14,7 9,7 100—200 10,8 14,3 200—500 6,1 17,6 500—1000 22 14,9 …
Excerpt
374 Lietuvos pelkės pelkių yra žemapelkės, o aukštapelkių daugiau pasitaiko didesniųjų ma- syvų tarpe. Lietuva Europos pelkių regioniniame suskirstyme patenka į išgaub- lųjų oligotrofinių pelkių zoną (Kacas, 1946). Bet nors Lietuvos terito- rija …
Excerpt
Pelkių geograiinis paplitimas 375 ploteliai esti žymiai mažesni. Vakarinė sritis dar skirstoma į keturis rajonus. Al. Nemuno deltos rajonas apima Nemuno ir Minijos upių deltas bei prie jų prisišliejančias žemas lygumas (180 pav.). Pelkės už- ima apie 250; …
Excerpt
376 Lietuvos pelkės apylinkėse, o Užvenčio, Šilalės, Šateikių — mažiau. Zemapelkių yra apie 75'5, tarpinio tipo — 705 ir aukštapelkių — 1804. Pažymėtina, kad Že- maičių aukštumoje yra kur kas daugiau aukštapelkių negu panašiame Aukštaičių kraštovaizdyje. …
Excerpt
Pelkių geografinis paplitimas 977 tinentalesnio klimato pelkėms būdingų durpojų (pvz., durpyninio berei- nio). Žemapelkių augalijos dangoje vyrauja pažliugę samaniniai viks- vynai bei gana šlapi viksviniai plynraisčiai. Didžiausia šio rajono pelkė yra …
Excerpt
378 Lietuvos pelkės UTE TTT 3 7 Zemapelkių yra maždaug ši AS 2 sad L 1 : 955, tarpinio tipo — 1005 ir o S k aukštapelkių — 350). Aukš- tapelkės labiau paplitusios šiaurinėje dalyje, o žemapel- kės — pietinėje. Šio rajono pelkės užima plačius tarp- …
Excerpt
Pelkių geografinis paplitimas 379 niausiai užima kemsai, bet ne duburiai (kaip vakaruose). Iš žolinių auga- lų duburiuose labiau paplitusi liūnsargė, o vakaruose vietoj jos, paprastai, auga saidra. Pietrytinėje srityje apygausiai užtinkami …
Excerpt
380 š Lietuvos pelkės dažniau negu kituose užtinkama versminės kilmės pelkių. Čia pelkės nors mažos, bet, paprastai, gilios. Neretai 0,3—0,5 Aa pelkutė būna net 6— 8 m gylio. Sekliųjų klodų maža ir tie patys beveik visada esti ne atskiros pelkės, bet …
Excerpt
Pelkių geografinis paplitimas 381 slėniuose bei plačiuose tarpukalvių kloniuose. Siam rajonui būdingos di- delės pelkės, o mažų, palyginti, nedaug. Durpių klodo storis dažniausiai yra 2—4 m. Daugumos pelkių susidarymas siejasi su gruntinio vandens …
Excerpt
X. LIETUVOS AUGALIJA Plintant kultūriniam Lietuvos landšaitui, pakito ne tik dirvožemių danga. Buvo smarkiai paveikta ir natūralinė Lietuvos augalija. Labiau- siai kultūrinimas palietė miškus. Buvusių miškų vietoj daug kur atsirado pievos, pagrindinių …
Excerpt
Augalijos istorijos buožai 383 Klimato poveikyje augalija keičiasi laipsniškai. Kartu su tuo vienus ekologinius veiksnius iš dalies gali pakeisti kiti ekologiniai veiksniai, ir dėl to augalijos kitimas ne visada pilnai atspindi klimato kitimą. Augalui …
Excerpt
284 Lietuvos augalija atveju ypatingai kreipiamas dėmesys į reliktus — kadaise krašte buvusių kitokių klimato sąlygų gyvuosius liudininkus. Augalijos kitimą istoriniais laikais padeda nušviesti archeologiniai bei istoriniai duomenys, taip pat …
Excerpt
Augalijos istorijos buožai 385 įsikurti mūsų krašte pontiniams augalams, prie kurių priskiriami liek- noji plukė (Anemone silvestris), vėjalandė (Pulsatilla patens), šilagėlė (Pulsatilla pratensis), rytinis katilėlis (Campanula bononiensis), geltonoji …
Excerpt
386 Lietuvos augalija atlantiniai floros atstovai, t. y. drėgno, okeaninio klimato sąlygas ati- tinką augalai, kurių šiuo metu Lietuvoje maža tėra. Prie jų priklauso sotvaras (Myrica gale), dabar augąs tik Priekulės ir Šventosios uosto apylinkėse. Kuršių …
Excerpt
Miškai 387 gebenė lipikė (Hedera helix) ir kukmedis (Taxus boccata), o dabar, kli- matui pasidarius vėl kontinentalesniam, pirmasis iš jų aptinkamas labai retai, tik pietvakarinėje Lietuvos dalyje ir tik vegetatyvioje būklėje, o antrasis augantis laisvai …
Excerpt
888 Lietuvos augalija jonuose ir pelkėtose vandenskyrinėse lygumose. Pavyzdžiui, didžiausiu miškingumu Lietuvoje pasižymi Pietryčių smėlingoji lyguma, kurioje išlikusios dar gana didelės girios, o bendras miškingumas siekia 40— 5005. Miškai dengia …
Excerpt
Miškai 389 184 pav. Rūdninkų girioje yra III boniteto. 340, visų miškų skiriama II bonitetui. Pagal brandu- mą daugiausia yra jaunuolynų (5405). Brandžių ir peraugusių miškų yra tik 7,695. Nors eglynai Lietuvoje šiuo metu nebevyrauja, tačiau jie …
Excerpt
390 Lietuvos augalija Eglynai plačiausiai paplitę Žemaičių aukštumoje ir Lietuvos Vidurio že- mumos vandenskyrų plotuose. Eglynų tarpe šiuo metu vyrauja kiškiakopūstiniai eglynai (maž- daug 4195 bendro eglynų ploto), po jų seka mėlyniniai eglynai (maž- …
Excerpt
Miškai 391 galas gluosvė (Monotropa hipopitys), pataisas varinčius (Lycopodium annotinum) ir kt. Be to, paplitę krūmokšniai — mėlynė, bruknė. Ryškus samanų aukštas, kuriame gausiai auga gužtvė (Hylosomium prolijerum), paprastoji šilsamanė (Pleurozium …
Excerpt
392 Lietuvos augalija Ša ir tik paviršiuje esančios šaknys gauna reikiamą deguonies iekį. Didžiausi pušynų masyvai plyti Lietuvos Pietryčių lygumoje ir Kau- no zandrų plotuose. Jie būdingi taip pat aliuvinėms upių terasėms ir sausų pajūrio smėlynų …