Excerpt
234 Vidaus yandenys Lietuvos upėse, gausiai maitinamose gruntiniu vandeniu bei turinčiose ežeringus ir miškingus baseinus. Čia upių nuotakio variacijos koeii- cientas svyruoja 0,13—0,25 ribose ir yra artimas viso Nemuno baseino nuotakio kintamumui. Ne …
Excerpt
Upės. Nuotakis 235 TTT NE NE NEMO EE EZ2 T al (EEE E RS AE RI AA E LSS US 2 25 20; 15 107 | NE EN EVE EVIL VIIĖ EDTA EE EO 210 EAR EVS EVS VIVA EKO SRS EE XI 115 pav. Įvairių Lietuvos regionų upių vandeningumo kitimas metų būvyje (procentais nuo metinio …
Excerpt
236 Vidaus vandenys didesni už mažiausius tų pačių metų debitus, Neries upėje — apie 30, Šventojoje — apie 40, Šešupėje — apie 90—100 kartų, o Dubysoje — net iki 150 kartų. Pavyzdžiui, 1940 m. Nemuno didžiausias debitas B m sek | || IV V. IX 116 pav. …
Excerpt
Upės. Nuotakis 237 debitas didesnis už tų pačių metų mažiausią debitą iki 150 kartų, tai Merkio upėje — vos tik 20 kartų. Iš čia matyti, kad, be basei- no dydžio, nuotakio režimą labai smarkiai veikia iiziniai-geograliniai veiksniai. Debitų kitimus …
Excerpt
238 Vidaus vandenys vanduo Nemuno metiniame nuotakyje Birštone sudarė 4005, Neries nuo- takyje Vilniuje — 4805, Minijos nuotakyje Kartenoje — 1305, o Duby- sos nuotakyje Čekiškėje — tik 495. Zemesnių kategorijų upės, ypač prie- molingose Vidurio žemumos …
Excerpt
Upės. Lygių svyravimai 239 trukus gruntinio vandens lygis truputį pakyla, ir gruntinės mitybos reikšmė upėms net padidėja. Ne visose Lietuvos upėse debitų svyravimai metų būvyje yra vie- nodo pobūdžio. Pavasario potvyniai pasireiškia, žinoma, visur, nors …
Excerpt
240 Vidaus vandenys Panašiai potvynio banga žemėja ir Akmenos bei Minijos žem- upiuose, o mažesniu laipsniu — taip pat Jūros ir Šešupės žemupiuose. Kiti Nemuno intakai įteka į jį tose atkarpose, kur šis per potvynius pakyla gana aukštai. Tai verčia …
Excerpt
Upės. Lygių svyravimai 241 ir po tam tikro laiko vėl stabilizuoja lygių svyravimų amplitudę. Pa- stovesnį pobūdį turi tektoninio žemės plutos režimo pakitimas, verčiąs upes pakeisti atliekamą. geologinį darbą. Pavyzdžiui, Nemuno žemupio "E 5GBE! | : 7 pu …
Excerpt
242 Vidaus vandenys l Į IV V VI VII VIII IX X XI XII 192 pav. Novos upės Bliukiškyje vandens lygio svyravimai 1938 m. Užnemunės žemumos upės pavyzdys J) 1 V V VI VII X 123 pav. Minijos upės lygio svyravimai Liepgiriuose 1938 m. Žemaičių aukštumos …
Excerpt
243 a / 1612-1813 16701 1830-1859 1640-1840 1850-1850 1660-1869 1670 1879 1660-1569 1890 1899 1800 1909 1910 1919 1920 1929 1930-1959 101546 ! 124 pav. Nemuno vagos dugno (a) ir potvynių aukščio (6) kitimas 1812—1848 metų laikotarpiu Smalininkuose …
Excerpt
244 Vidaus vandenys išilginis profilis vidurupyje. Sangrūdos pradeda formuotis dažniausiai Birštono kilpų rajone. Prasiveržusios iš ten, sangridos slenka žemyn pakeliui dar susilaikydamos ir augdamos ties rėvomis bei staigesniais vagos posūkiais. Ypač …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 145 'edynu ir nutekėti išilgai jo pakraščio. Nutekėdami išilgai ledyno pa- kraščio, ledyniniai vandenys sudarė vadinamuosius lateralinius (pakraš- tinius) senslėnius. Tose vietose, kur paviršius žemėjo distaline kryptimi, …
Excerpt
146 Lietuvos paviršiaus reljefas Stovint ledyno pakraščiui Vidurio Lietuvoje, tirpsmo vandenys, susi- telkę žemesnėse vietose, buvo s:darę didžiulius, protakų sujungtus prie- Iedyninius ežerus. Vidurio žemumos pietinėje pusėje vienas prieledyni- nis …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 147 atitekėję Šešupės, Nemuno, Neries, Šventosios ir Dubysos senslėniais, kaupėsi Tauragės, Jurbarko, Šakių rajonuose, sudarydami didžiulį limno- glacialinį baseiną. Šis baseinas negalėjo atiduoti vandens pertekliaus tiesiai į …
Excerpt
148 Lietuvos paviršiaus reijelas pro Baltijos kalvyną Nemunaičio—Alytaus—Punios ruože, sudarydami Nemuno pralaužtinę atkarpą. Tuo pačiu limnoglacialiniai baseinai buvo naujai papildyti. Pasukę nauja kryptimi, Pietryčių vandenys įsigraužė apie 10—20 m į …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 149 Visos kitos žymesnės Lietuvos upės užmezgė savo slėnius truputį vėliau, ledyno pakraščiui atsidūrus Šiaurės Lietuvoje, tai yra trečiuoju slėnių raidos laikotarpiu (58 pav.). Traukiantis ledynams į Šiaurės Lie- tuvą, žemės …
Excerpt
150 Lietuvos paviršiaus reljefas išryškindami dabartinę vandenskyrą Salantų—Šiaulių—Radviliškio—Pa- nevėžio—Rokiškio ruože. Nauja vandenskyra dabar skersai perkerta limno- glacialines lygumas bei supelkėjusius, ledyninių vandenų sudarytus klonius. Pakilus …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 151 Nemuno žemupio intakai, tai; pat Neries žemupys bei Šventoji. Bet, dar nespėjus upėms baigti įsigrau/imo, Baltijos lygis ėmė kilti ir prasidėjo sąnašų klostymas Nemuno žemupio, jo intakų bei Neries žemupio slėniuo- se, …
Excerpt
152 Lietuvos paviršiaus reljefas Iš šios apžvalgos matyti, kad Lietuvos upių slėniai yra nevienodo amžiaus. Seniausi yra Lietuvos Pietryčių lygumos slėniai, nes jie užsi- mezgė tada, kai visa kita respublikos teritorija dar buvo po ledu. Jau- nesni yra …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 153 riškiu, Rumšiškėmis, Jonava) apie 50 m gylio slėniuose. Tai rodo, kad nuo prieledyninių ežerų ištekėjimo, tai yra nuo ištisinių upių susidary- mo iki šiol jos įsigraužė apie 50 m į žemės paviršių. Tariant, kad tie …
Excerpt
154 Lietuvos paviršiaus reljefas Mažiausius gylius turi Šiaurės Lietuvos slėniai, nes jie perskrodžia Vidurio žemumą tik savo aukštupiais, kurie kai kur beveik visai neįsi- graužia į žemės paviršių. Lietuvos upių slėniai yra labai nevienodo pločio. Jie …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 155 vingiuoti, sudaryti persistūmusių upės vingių. Šlaitus dažniausiai sudaro atskiri lankai. Šiai segmentuotų šlaitų slėnių grupei priklauso Nemuno vidurupio, Neries, Ventos, Jūros, Minijos aukštupio (aukščiau Salanto), Kražantes, …
Excerpt
156 Lietuvos paviršiaus reljefas formomis, yra daug gilesnės, turi stačius šlaitus, nepaveiktus soliiliukcijos. Tai vadinamosios senovinės griovos. Senovinės griovos, raižančios sąna- šomis užpiltų slėnių (Dubysos, Nemuno žemupio) paupinius ruožus, yra …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 157 64 pav. Neries ir Vilnios prieslėnių išraižymas Vilniaus miesto teritorijoje: 2— slėnio terasės; 3— terasių pakopos; 4 — erozinio tinklo ašys; 5 — senieji 1 — plynaukštės; sufoziniai cirkai 65 pav. Neries slėnis žemiau …
Excerpt
158 Lietuvos paviršiaus reljefas DABARTINIAI LIETUVOS RELJEFĄ KEIČIANTIEJI PROCESAI Dabartinėmis sąlygomis natūraliu keliu vykstantieji Lietuvos pa- viršiaus reljefo kitimai yra lėti ir pastebimi tik praėjus didesniam metų skaičiui. Tie kitimai daugiausia …
Excerpt
Dabartiniai reljefą keičiantieji procesai 159 sritis bei visas Nemuno žemupio rajonas iki Žemaičių aukštumos apim- tais lėto grimzdimo, vykstančio iki 2,0 mm per metus greičiu. Visa likusi Lietuvos teritorija kyla, bet nevienodai greitai. Žemaičių aukštu- …
Excerpt
160 Lietuvos paviršiaus reljelas lygyje, bet kaskart vis žemiau, ir todėl, upei stumiantis į šoną, anks- čiau suklostytos sąnašos jau neapsemiamos potvynio vandenų. Todėl šios upės tegali sudaryti tik siauras išklotinės salpas, neturinčias paviršiuje …
Excerpt
Dabartiniai relielą keičiantieji procesai 161 67 pav. Nušliaužimai ir griuvimai Nemuno slėnio dešiniajame šlaite ties Bartkūnais Nemuno slėnio dešiniajame šlaite, į pietus nuo Druskininkų (ties Svendubre), šaltiniai yra sudarę apie 1 km skersmens sufozinį …
Excerpt
162 Lietuvos paviršiaus reljefas 68 pav. Dirvožemių erozija Aukštadvario aukštumoje kurį jam suteikia atidengtas geležingas dirvožemio horizontas. Ir pa- galiau, nuplovus iliuvinį horizontą, atsidengia dirvodarinė uoliena, ir šlaitas visai netenka …
Excerpt
Lietuvos TSR geomorfologinio rajonavimo klausimu 163 69 pav. Pustomos kopos prie Nidos čiau viršuje turėjusios moreninio priemolio dangą, veikiant paviršinei nuoplovai, jos neteko ir atsidengė smėlingas branduolys. Tuo būdu dau- gelis morenų padengtųjų …