Excerpt
204 Lietuvos klimatas susidaro sąlygos kritulių kiekiui sumažėti užuovėjinėse Žemaičių ir Sū- duvos aukštumų dalyse. Vietomis metinė kritulių kiekio suma sumažė- ja iki 500 mm. Advekcinių kritulių sumažėjimo negali kompensuoti net- gi pakankamai …
Excerpt
Trumpas Lietuvos ' klimato įvertinimas 205 galima charakterizuoti vidutinių paros temperatūrų suma. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste pagal dvidešimties metų duomenis, gautas vidutinis skai- čius 2693“. O dienų su vidutine aukštesne kaip 107 paros temperatūra …
Excerpt
VII. VIDAUS VANDENYS Per metus iškritusių Lietuvoje kritulių vanduo išsieikvoja trejopu būdu. Didesnė jo dalis išgaruoja, o mažesnė įsisunkia į požemį bei nu- teka paviršiumi. Vanduo garuoja betarpiškai iš dirvos paviršiaus arba, patekęs į dirvožemį, …
Excerpt
Požeminiai vandenys 207 nenaudojami nei pramonei, nei buitiniams reikalams. Jie labai reikš- mingi dirvožemio ir augalijos gyvenime. Žymiai pastovesnio pobūdžio gruntiniai vandenys, kurie sudaro po- žemines tėkmes, iš lėto tekančias nepralaidaus sluoksnio …
Excerpt
208 Vidaus vandenys palaidotuose slėniuose. Jie čia susitelkę į daugybę atskirų nedidelių po- žeminių tėkmių ir baseinų, turinčių skirtingus vandens lygius. Juos skiria požeminės vandenskyros, dažnai nesutampančios su paviršinėmis vandenskyromis. Atskiri …
Excerpt
Požeminiai vandenys 209 čia pasiekia iki 300 mg//. Taip pat labai silpnai mineralizuoti kopų ma- syvų gruntiniai vandenys. Daugiau mineralizuoti vandenys yra proksi- malinio zandro iliuvioglacialinėse srityse (Pietryčių lygumos šiaurva- karinė juosta), …
Excerpt
210 Vidaus vandenys rajonų sąlygomis. Jų tarpe reikia skirti kvarterinius tarpmoreninius po- žeminius vandenis ir pagrindinių uolienų vandenis. Kvarteriniai požemi- niai vandenys laikosi smėlinguose-žvyringuose tarpmoreniniuose sluoks- niuose, …
Excerpt
Upės. Tinklo tankumas 211 skirose jos dalyse upių tinklo tankumas gerokai skiriasi nuo nurodyto vidutinio dydžio. Panagrinėjus atskirus upių baseinus, esančius skir- tingose reljefo ir drėkinimo sąlygose, pasirodo, kad tankiausią upių tink- 14 turi …
Excerpt
212 Vidaus vandenys Lietuvoje lygus 0,40 km/km?, nesunku apskaičiuoti, kad sumarinis upių ir upelių ilgis Lietuvoje yra apie 26000 km. Vidurio žemumoje vienas upeliukas surenka vandenis vidutiniškai iš 8 Rm2 ploto. Šį skaičių lai- kant vidurkiniu visai …
Excerpt
Upės. Baseinai ir vandenskyros 213 riuo senovėje vandenys plūdo į pietus, į Polėsės žemumą. 1824—1859 m. buvo iškastas Augustavo kanalas, sujungęs Nemuną su Bebro upe per J. Ančios ir Netės upes. Šis kanalas irgi eina senslėniu, kuriuo, pradė- jus tirpti …
Excerpt
214 Vidaus vandenys (395 km?), Aitros (233 km2) baseinais. Šešuvio baseine dar išsiski- ria nemaži trečiosios eilės Šaltuonos, Ančios, Agluonos baseinai. Užnemunės lygumą bei dalį Sūduvos aukštumos drenuoja didelis Sešupės baseinas (6068 km?) su antrosios …
Excerpt
Upės. Baseinai ir vandenskyros 215 bet į Klaipėdos sąsiaurį, jungiantį Kuršių marias su jūra. Hidrologiniu atžvilgiu Kuršių marios dažnai laikomos Nemuno pratekamu lagūniniu ežeru, o Klaipėdos sąsiauris — tikromis Nemuno žiotimis. Ir todėl kai kurie …
Excerpt
216 Vidaus vandenys Jūros ir Dubysos, Dubysos ir Ventos baseinus, kur beupinis ruožas yra vos 2—3 km pločio. Mažiau drėkinamame ir lygesniame šiaurrytiniame Žemaičių aukš- tumos šlaite vandenskyriniai ruožai yra platesni. Dar platesni beupiniai ruožai …
Excerpt
Upės. Padėtis reljefo ažvilgiu ir baseinų konligūracija 27 kuriais atvejais teka net prieš paviršiaus nuolydį. Pavyzdžiui, Minija, nusileidusi nuo Žemaičių aukštumos, neteka tiesiai į jūrą Pajūrio žemu- mos nuolydžio kryptimi, bet pasuka į pietų …
Excerpt
218 Vidaus vandenys Su paviršiaus nuolydžiu visai nesiderina Dubysos upės tėkmė. Ji neteka nei rytiniu šlaitu į rytus Nevėžio žemumos link, nei pietvakari- niu šlaitu Karšuvos žemumos link, bet leidžiasi tos pakilumos viduriu, kuri Žemaičių aukštumą …
Excerpt
Upės. Baseinų hidrografinė sandara 219 kairieji jos intakai daug trumpesni už dešiniuosius ir baseinas irgi yra nesimetriškas. Didžiausia Pietryčių lygumos upė Merkys teka lygumos nuolydžio kryptimi. Į jį įteka didoki intakai iš abiejų pusių. Prie …
Excerpt
220 Vidaus vandenys Upelių skaičius Upelių skaičius | Baseino pavadinimas 3 š š š “ < m Ė = = Ė Šešupės baseinas 736 OK E216 2,5 52 99 | 18 21,9 Jūros baseinas 397 16 118 44 4] 10,7 9 28,5 | Merkio baseinas 268 1,3 64 4,5 17 12,8 6 39,3 Dubysos baseinas …
Excerpt
Upės. Baseinų hidrogralinė sandara 221 ir vidutinis ilgis km 10 lentelė ir vidulinis ilgis Am Š5 2 zz £ Žž 2 S £2 3 2 š š ŽĘ : 5 aš B š E Ž 5 9 = a A EE S: S Ž 2 s E oš =8 S 2 S aaa ak S ks 3 > 5 = = aa ms E s8š 4 31,6 3 57,1 1 308 | 1030 2597 6068 0,43 …
Excerpt
222 Vidaus vandenys Nerį, Nevėžį), patenka į jas beveik stačiu kampu, nes jų nuolydžiai keliasdešimt kartų didesni už priimamųjų upių nuolydžius. Artimų kategorijų upių nuolydžiai žymiai daugiau skiriasi aukštu- mų baseinuose. Todėl upių santakų kampai …
Excerpt
Upės. Vingiuotumas ir saipos 223 giškus, tik ne taip ryškius staigius posūkius į dešinę taip pat prie pat žiočių daro Šešupė. Jūra. Minija, Mituva, turinčios žemupiuose nedidelius nuolydžius. Santakų kampų dėsningumas neišlaikytas Šventosios baseine. De- …
Excerpt
224 Vidaus vandenys Baigiantis gilinamajai erozijai, skersinė cirkuliacija vagoje vis 1a- biau ryškėja, o iškrypstanti upės dinaminė ašis verčia upę stumtis į šoną. Pradėjus stumtis į šoną, upės vagos konfigūracija kinta. Vingiai, paveldėti iš …
Excerpt
Upės. Vingiuotumas ir salpos 225 džio, kurį, savo ruožtu, apsprendžia nuolydis, vandeningumas, ardomų- jų krantų atsparumas ir nešmenų kiekis bei jų mechaninė sudėtis. Pil- rai išaugę upės vingiai — meandros — daugiau neplatėja, o dažnai tik stumiasi …
Excerpt
226 Vidaus vandenys 107 pav. Šventoji tarp Aknystos ir Jeros žiočių. Salpos išsidėsčiusios abiejuose krantuose šoninės akumuliacijos, vaga net ir posūkiuose išlaiko simetrišką skersinį profilį su didžiausiais gyliais viduryje. Stabilūs upės vingiai gali …
Excerpt
Upės. Nuolydžiai ir išilginiai profiliai 227 sigraužiant gilyn, nuolydį dar veikia pirminio paviršiaus reljefo nuoly- dis: statesniuose paviršiuose susidariusios upės iš pradžių turi ir di- desnį nuolydį. Pasibaigus gilinamai erozijai ir pradėjus upei …
Excerpt
Vidaus vandenys 228 3 — Siesartis (Šventosios intakas) charakteringi upių išilginiai profiliai: 2 — Verknė; Ančia; 110 pav. Rytų Lietuvai 1— Baltoji "73 OIUSAOYIA o Ša =] E 1-4 Al EB EC il ema Ža a|= Tas 3|= Iš T k 4 mala < 22212 a E r = Es SJ ai Š Alo …
Excerpt
Upės. Nuolydžiai ir išilginiai proliliai 229 111 pav. Baltijos aukštumų slenkstėtoji upė. Šventoji aukščiau Antalieptės vidurupis ir žemupys susidarė paskutiniojo apledėjimo paliestoje srityje, ledynui ištirpus. Vidurupyje Nemunas iki šiol su ilgesnėmis …
Excerpt
230 Vidaus vandenys intakai, kurie žemupiuose dar tebesigraužia gilyn. Jų dugnų grunto at- sparumas išplovimui įvairiose atkarpose labai nevienodas, ir dėl to iš- ilginiai profiliai slenkstėti. Šiam tipui priklauso B. Ančia, J. Ančia, m 120 100 80 - 60 1 …
Excerpt
Upės. Nuotakis 231 turi Minija, Jūra, Mituva, Šešupė, Nevėžis, šių upių žemupių intakai bei kitos Vakarų Lietuvos upės. Aplamai Baltijos aukštumų bei Pietryčių smėlingosios lygumos upės bei jų intakai turi išgaubtus, o Žemaitijos upės daugiausia įgaubtus …
Excerpt
282 Vidaus vandenys Iš čia matyti, kad ir nuotakio dydis atskirose Lietuvos dalyse turi būti gana skirtingas. Didžiausias nuotakis yra Žemaičių aukštumos vakarinėje pusėje, kur upėmis nuteka apie 400 mm per metus. Perpus mažiau vandens nuteka Vidurio …
Excerpt
Upės. Nuotakis 933 mis nuteka apie pusė kritulių vandens (0,50), o Vidurio žemumoje — vos ketvirtadalis arba trečdalis. Nuotakio koeficientas už vidurkinį šiek tiek didesnis kai kur ir Rytų Lietuvoje. Nemuno baseino nuotakis tiriamas be pertraukos jau nuo …