Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
164 Lietuvos paviršiaus reljefas Svarbiausias vaidmuo Lietuvos reljefo kūrime teko ledynų arba jų tirpsmo vandenų veiklai. Ledynams arba jo tirpsmo vandenims veikiant atsiradę paviršiai sudaro vyraujančius ir būdingiausius kraštovaizdžius dabartiniame …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Lietuvos TSR geomoriologinio rajonavimo klausimu 165 5. moreninės abraduotosios lygumos; 6. limnoglacialinės lygumos; 7. iliuvioglacialinių deltų lygumos; 8. proksimalinio zandro fliuvioglacialinės banguotos ir daubotos lygumos; 9. distalinio zandro …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
166 Lietuvos paviršiaus reljefas 16. suslėnintosios periglacialinių procesų pakeistos moreninės lygu- mos priešpaskutiniojo apledėjimo srityje; 17. žemyninių kopų kalvotasis reljelas; 18. erozinių kalvynų reljefas; 19. aliuvinės-deltinės lygumos; 20. …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
VI. LIETUVOS KLIMATAS Mes gyvename ir dirbame apsupti be paliovos judančios atmosieros, kurią juntame nuolatos besikeičiančių orų pavidalu. Tame nepaliaujama- me, iš pirmo žvilgsnio netvarkingame orų kaitaliojimesi nesunku įžvelg- ti tam tikrus …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
168 Lietuvos klimatas Pagaliau klimatas labai priklauso nuo jūrų ir aplamai didelių vandens baseinų artumo, nuo vietovės reljefo, augalijos dangos ir t. t. O pasta- ruoju metu klimatui vis didesnę įtaką daro žmonių veikla. RADIACIJOS ĮTAKA LIETUVOS …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Radiacijos įtaka Lietuvos klimatui 169 Žemaičių aukštumos, įtaka matoma 88 ir 86 Rka//cmž izolinijų išsi- lenkime. Sumarinė radiacija yra didžiausia pajūryje dėl, palyginti, mažo debe- suotumo ir didesnio: giedrų dienų skaičiaus“ šiltuoju metų periodu, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
170 Lietuvos klimatas 22 [EE] 25 1596-1494 EG 93-43 [MT /34-//95 EA /73-165 EE 1045-93 40 0 40 80 km E 74-03 EEIR-084 673-583 [ITT] 2723-1434 50-43 S /73- 34 EBRi2-353 [124 40 0 40 80 EL a5š 72 pav. Viršuje — vasaros albedo, apačioje — žiemos albedo …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Radiacijos įtaka Lietuvos klimatui 171 Su nurodytaisiais albedo pasiskirstymo ypatumais siejasi ir žemės paviršiaus absorbuojamos radiacijos dydžiai, pavaizduoti 73 pav. žemėlapyje. Kaip matyti iš žemėlapio, per metus absorbuojamos Lietu- vos ribose …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
172 Lietuvos klimatas radiacijos patenka mažai. Absorbavimo dydis žiemą vos pasiekia 7— 9 kkallem?. o Per du pavasario mėnesius, balandį ir gegužę, absorbuotoji radia- cija išauga vidutiniškai iki 18 kkal/om?. Jos maksimumas (19— 20 kkal/em?) būna …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Radiacijos įtaka Lietuvos klimatui 173 ga dėl labai didelių albedo svyravimų. Iš pirmo žvilgsnio netgi sunku pamatyti bendrą jo kitimų dėsningumą. Vis dėlto toks dėsningumas yra: radiacinis balansas mažėja rytų link. Visoje teritorijoje balansas yra …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
174 Lietuvos klimatas Radiacinio balanso dydis per metus keičiasi nuo teigiamų reikšmių vasarą iki neigiamų — žiemą. 76 pav. parodyta metinė radiacinio balanso eiga Raseiniuose. Nuo kovo mėnesio pradžios radiacinis balansas pasidaro teigia- mas — žemė …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Radiacijos įtaka Lietuvos klimatui 175 lanso reikšmės tenka gruodžiui — tamsiausiam metų laikui. Neigiamo balanso periode paviršius smarkiai atšąla. Baltijos pajūrio (Palangos) metinė radiacinio balanso eiga parody- ta 77 pav. Čia neigiamas balansas yra …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
176 Lietuvos klimatas || Panevėžys 1 / I l Varėna o 2 į ra Nat 2 | I OK = aj LS A J ba Pankai ae. | | "15 | | < / no SALA 78 pav. Garingumas (/) ir šilumos sueikvojimas garavimui (2) šiltuoju metų laiku (pagal G. Kasperavičienę, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Atmosferos cirkuliacijos poveikis klimatui 177 garavimui šiltuoju metų laiku. Per teritoriją praeina iš viso viena 21 Rkal izolinija. Kaip patirta iš daugelio tyrimų, šiluma, kurią gauna žemės pavir- šius iš radiacijos, gali būti sunaudota tik atmosferai …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
178 Lietuvos klimatas Ciklonai ir juos pakeičiantieji anticiklonai juda gana netvarkingai. Kol kas dar nepavyksta nustatyti jų judėjimo kelių dėsnių, jų kiekio vienoje serijoje ir pan. Jų formavimasis ir judėjimas primena smul- kius sūkurius, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Atmosferos cirkuliacijos poveikis klimatui 179 Tropinio oro įsiveržimas į Lietuvos ribas yra, palyginti, retas reiš- kinys. Jis atneša ypač aukštas temperatūras. Kaip kinta orų sąlygos Lietuvos teritorijoje įsiveržus skirtingoms cro masėms, parodyta 3-oje …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
180 Lietuvos klimatas masių pamažu išsilygina. Dėl to susilpnėja frontai ir sumažėja kritulių. Krituliai iškrinta silpnų, bet ilgai užtrunkančių lietų pavidalu. Pavasarį ir rudenį sumažėja temperatūrų skirtumas tarp poliaus ir ekvatoriaus, o dėl to vėl …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Atmosieros cirkuliacijos poveikis klimatui 181 teigiama arba artima nuliui temperatūra, rūkais, dulksna ir dažnai silp- na šlapdriba. Vasarą JPO į Lietuvos teritoriją, paprastai, patenka iš šiaurinių anticiklonų pakraščių. Lietuvoje vasarą šitoks oras …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
182 Lietuvos klimatas europinės TSRS dalies pietryčių, rečiau iš Viduržemio jūros rajono. Va- sarą europinės TSRS dalies pietūs yra KTO formavimosi buveinė. Šiam crui įsiveržus į Pabaltijo ribas, oras staigiai atšyla, maksimalinė tempe- ratūra pakyla net …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Fiz.-gzeograf. aplinkos įtaka klimatui 183 siais. Pastarasis maksimumas yra būdingas kaip tik jūriniam klimatui ir yra susijęs su betarpiška Baltijos jūros įtaka. Visą Lietuvos teritoriją aplamai Baltijos jūra veikia tik sustiprin- dama Vakarų Europos …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
184 Lietuvos klimatas Baltijos jūros įtaka pasireiškia meridianinėje saulės ir dangaus skliau- to sumarinės radiacijos izolinijų eigoje, taip pat meridianinėje sausio izo- termų eigoje (83 pav.). 5lentelė Meteorologijos Periodo be | Periodo be |x cEiodo …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Fiz.-geograi. aplinkos įtaka klimatui 185 858 mm per metus. Mažiausiai kritulių per metus iškrinta Joniškėlyje, šiaurrytinėje Žemaičių aukštumos pašlaitėje. Kartenos rajone iškrintančių kritulių kieki prilyginus 10005, Joniškėlyje tas kiekis sudarys tik …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
186 Lietuvos klimatas LIETUVOS KLIMATO APIBŪDINIMAS VIDUTINIAIS METEOROLOGINIŲ ELEMENTŲ DYDŽIAIS Nedidelės mūsų respublikos klimatas formuojasi maždaug vienodų visoje teritorijoje klimatą formuojančių procesų įtakoje. Tai apspren- džia nedidelius …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Vidut. meteorologinių elementų dydžiai 187 Vasaros sezonu galima laikyti, nors ir ne visai tiksliai, tą laikotarpį, kai vidutinė paros temperatūra būna didesnė kaip 159, nes ši temperatūra būdinga šilčiausiam metų laikui. Dienų skaičius su tokia …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
188 Lietuvos klimatas Vilniuje —379, Varėnoje —407 ir net —439. Maksimalių tempera- tūrų tarpe aukščiausia buvo užregistruota Kernavėje, kur ji siekė 435“. Periodas be šalnų Lietuvos respublikoje ilgiausias Pajūrio žemumoje. Vidutinės šalnų reikšmės …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Vidut. meteoroioginių elementų dydžiai 189 sia — Kartenoje (1,64). Krituliai yra labai nepastovūs, ir jų kiekiai įvai- riais metais gali labai smarkiai skirtis. Pavyzdžiui, Vilniuje lietingais metais (1945) buvo užregistruota 840 mm, o sausais (1888 m.) …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
190 Lietuvos klimatas dar spalyje (Panevėžyje — X.12). Pravartu pažymėti, kad dienomis su sniego danga laikomos tokios dienos, kai daugiau kaip 500; matomo ploto dengia sniegas. Vėliausia sniego danga pasirodo Vidurio žemu- mos pietuose (Kapsuke XII. …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Vidut. meteorologinių elementų dydžiai 191 se—9,1 mb ir mažiausios—8,5 126— Zarasuose, Vilniuje, Panevėžyje ir Šiau- liuose. Metinėje eigoje minimumas tenka vasario mėnesiui (Zarasuose— 3,7, Palangoje—4,7 mb), o maksimumas stebimas liepos mėnesį (Tel- …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
192 Lietuvos klimatas 4 100 2, 90, Jiai |$ T TN -—— nu — sŲ L1- = 80 | TAN …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Kiimato ypatumai atskirais sezonais 193 suomet dengia žemi švininės spalvos tankūs debesys, kurie iki 8095 laiko išbūna virš Lietuvos teritorijos. Vėjas žiemą dažniausiai pučia iš pietų ir neretai greičiau kaip 6 m/sek. Audringi vėjai žiemą dažnai būna su …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 659
  • Page 660
  • Page 661
  • Page 662
  • Current page 663
  • Page 664
  • Page 665
  • Page 666
  • Page 667
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »
Information

  • About
  • Projects
Heritage

  • Rare books
  • Manuscripts
  • Graphics
  • Virtus
Contacts

  • VU Library
  • Universiteto g. 3, LT-01122, Vilnius
  • Email: skaitmenines.kolekcijos@mb.vu.lt