Excerpt
Lietuvos dirvožemių rajonavimas 333 molių ir limnoglacialinių molių, pridengtų vienalyčio priesmėlio ar leng- vo priemolio dangos. Karbonatai juose dažniausiai prasideda 40—50 cm gylyje, reakcija artima neutraliai (pH — 6—6,5), bazingumas didesnis kaip …
Excerpt
334 Lietuvos dirvožemiai liniai moliai, pridengti dulkiškų priesmėlių. Nemaža velėninių jaurinių silpnai sujaurėjusių dirvožemių, o vietomis aptinkami velėniniai karbo- natiniai priemolių dirvožemiai. Šiame rajone ryškus dirvožemių kultūri- nimo poveikis. …
Excerpt
Lietuvos dirvožemių rajonavimas 335 dirvožemiais. Kita šio rajono dalis primena aukščiau aptartąjį Zarasų rajoną. 10. Lazdijų-Daugų rajonas apima Dzūkų ir Sūduvos ežeruotąsias aukštumas. Dirvodarą čia veikia kiek mažesni kritulių kiekiai, kiek aukštesnė …
Excerpt
336 Lietuvos dirvožemiai Iš minėtųjų dirvodarinių uolienų, vyraujant labiau išlygintam plačių, nuolaidžių kalvų reljefui, yra susidarę velėniniai jauriniai vidutiniškai ii stipriai sujaurėję dirvožemiai. Dirvožemių profilių moriologiniai požy- miai ir …
Excerpt
IX. LIETUVOS PELKĖS PELKĖDAROS PROCESAI LIETUVOJE Pelkės — neatskiriamas gamtinio Lietuvos kraštovaizdžio elemen- tas. Pelkėmis vadinami perteklingai drėkinami žemės paviršiaus plotai, kuriuos nenusausintus dengia ne plonesnis kaip 30 cm durpių sluoks- …
Excerpt
338 Lietuvos pelkės srityse pelkėjimui sąlygų nebėra. Pelkėjimui sąlygos nepalankios ir Vi- durio žemumos giliai išraižytuose tarpslėniuose. Pelkėjimo procesams pasireikšti didelę reikšmę turi ir dirvožemis, ypač kai kurios jo savybės: mechaninė sudėtis, …
Excerpt
Pelkėdaros procesai 339 164 pav. Pelkės sąlytis su ežeru (Žuvintas) nėse vietose tarpsta plūduriuojantieji augalai: lūgnės, vandens lelijos, plūdės ir kt. (164 pav.). Visose augalų zonosė kasmet kaupiasi daug organinių nuosėdų (durpių, sapropelių), ir …
Excerpt
540 Lietuvos pelkės Zymiai rečiau pelkės susidaro supelkėjus sausumai. Lietuvoje sau- sumos supelkėjimas dažniausiai prasideda perteklingai drėkinamose dau- bose. Yra skiriami du sausumos supelkėjimo atvejai: miškų ir pievų. Pelkėdaros reiškinius miškuose …
Excerpt
Pelkėdaros procesai 341 165 pav. Peikėjantis paversmis ties Kaltinėnais beržynai. Borealio pradžioje ežeruose intensyviai ėmė kauptis silpnai mineralizuoti detritiniai sapropeliai, o seklesniuose vandenyse sukles- tėjo pelkinė augalija. Tuo metu ypač …
Excerpt
342 Lietuvos pelkės pelkėms susidaryti impulsą davė jų kaimynystėje buvę anksčiau susida- rę pelkynai. Taigi Lietuvoje pelkėdaros procesai ypatingai plačiai vyko tik po- ledynmečio pradžioje, kai sąlygos pelkėms susidaryti buvo kur kas palankesnės. Tuomet …
Excerpt
Pelkių augalija 343 Durpojai, išskyrus pelkės pradinę vystymosi iazę (kol dar durpių sluoksnis esti nežymus), auga durpiniame substrate, kuriame visuomet esti daug vandens ir maža oro. Durpojų šaknys, jausdamos deguonies stoką, vystosi horizontalesne …
Excerpt
344 Lietuvos pelkės liesais krituliais, nes jie auga tokiose pelkėse, į kurias maistingesnis vanduo jau nebepatenka. Mūsų pelkėse svarbesniais žemapelkiniais durpojais laikomi juod- alksnis, beržai, karklai (Salix), eglė, beveik visos viksvos (Carex), …
Excerpt
Pelkių augalija 845 166 pav. Viksvinis plynraistis Biržulio pelkėse Kiekvienas ir aukščiau nurodytųjų tipų, atsižvelgiant į medinių au- galų aukšto pobūdį, dar skirstomas į tris potipius: raistinį, plynraistinį ir plyninį. Raistinio potipio bendrijos …
Excerpt
346 Lietuvos pelkės durpėms kauptis. Pavyzdžiui, iš žemapelkiniam tipui priklausančių bend- rijų reikia paminėti bent 16 svarbesnių, iš jų keturias raistines, ketu- rias plynraistines ir aštuonias plynines. Dažną raistinę žemapelkinio tipo bendriją sudaro …
Excerpt
Pelkių augalija . 347 alksnis, beržas, kartais gausiai auga ir spygliuočiai, o iš krūmų — kark- lai ir šaltekšnis. Gerai išbujojęs žolynas, kuriame aiškiai vyrauja nendrė, išauganti 1—1,5 m aukščio. Aukštaugė nendrė stelbia žemaūgius auga- lus, todėl …
Excerpt
348 Lietuvos pelkės polaidžių bei liūčių metu nendrynai patvinsta. Jų substratas gana der- lingas. Be to, nendrės savo šaknimis sugeba pasiimti maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių. Nendrynai Lietuvos, ypač Baltijos ežeringųjų aukš- tumų, pelkėse labai …
Excerpt
Pelkių augalija 349 Labai dažni Lietuvoje yra žaliasamaniniai viksvynai. Žolynas, ku- riame auga laiboji, apvalioji, snapuotoji, kartais ir svyruoklinė viks- vos, liūnsargė, siauralapis bei plačialapis švyliai, yra išretėję. Medžių bei krūmų nėra. …
Excerpt
350 Lietuvos pelkės Krūmokšnių aukšte gausiai užtinkami karklai, girtuoklė, gailis, o Rytų Lietuvoje ir durpinis bereinis. Zolynas retas; jame labiausiai paplitu- sios kai kurios viksvos, kupstinis švylys, kartais nendrė. Samanų danga, kurią sudaro ir …
Excerpt
Pelkių augalija 351 nai išsivystę. Iš žolinių augalų pasitaiko kupstinis švylys, tekšė, o iš samanų vyrauja Sphagnum medium. Aukštėlesniuose kupstuose užtinka- ma ir visai pelkėms nebūdingų sausųjų miškų samanų, pvz., Pleurozium Schreberi. Ši bendrija …
Excerpt
352 Lietuvos pelkės dažnai, bet užima dažniausiai nedidelius plotelius. Ši bendrija yra trum- palaikė, ją, paprastai, gana greitai pakeičia kitos aukštapelkinės bendri- jos. Ši bendrija, atrodo, dažniausiai užima tokias augimvietės, kuriose ryškesni …
Excerpt
Pelkių augalija 353 168 pav. Rubeliuminė plynė. Aukštumalės peikė M ž 1 169 pav. Duburingieji kompleksai. Šviesesnės vietos — duburiai, tamsesnės — kemsai. Rapsaičių pelkė Plungės rajone 23 Lietuvos TSR Fizinė …
Excerpt
254 Lietuvos pelkės ———3 170 pav. Ežerokšniniai kompleksai. Reiskių Tyras Plungės rajone siai paplitę hidrofiliški kiminai: Sphagnum cuspidatum, S Dusenijs S. balticum, kartais ir S. medium var. purpurascens. Duburiams būdin- gos dvi hidrofilinės žolės: …
Excerpt
Pelkių augalija 355 SN N) H Šųi TI s STNY NTT N LSY a EUEXI Le e) s 5 T [D $ 2 553 NS i IEŽB > 3 "2 25 — = Ž EaėoA 22 27 | |32 4137 EEw L--|47 |||) = As 22 Il pava 1725 17335174581 05176 11772178 paveikslų paaiškinamieji ženklai: Durpojai: 1 — eglė; 2— …
Excerpt
(NE5 Lietuvos pelkės 02 04 06 08 172 pav. Lomenos slėnio žemapelkės (Kaišiadorių rajone) piuvis pelkės dalyje. Tuo tarpu Plačiavos pelkėje (173 pav.) brandesnis medy- nas auga pelkės centrinėje dalyje, o pakraščiuose tarpsta įvairios kitos bendrijos, jų …
Excerpt
Pelkių augalija 357 bendrija užima tam tikrą koncentrišką juostą (174 pav.). Žinoma, ne visada kiekvienos bendrijos juosta yra ryški. Kartais vienos bendri- jos užima labai plačias juostas, o kitos būna vos. pastebimos. Kai ku- riose aukštapelkėse ne …
Excerpt
Lietuvos nelkės Nui Nt | jėė Ir E dedi [ie 120 110 108 106 aukštapelkės piūvis. Šepetos a ir | —- pelkės šlaitas; b — fuskuminė plynė; c ir e — duburingieji kompleksai; d 174 pav. — ežerokšniniai …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 359 pelenai praturtina substratą augalų maisto medžiagų. Dėl to gaisravie- tėse durpojai ima žymiai vešliau augti, naujai išdygusios pušaitės lei- džia vešlius ūgius, atsiranda durpių eroziją rodančių augalų (pvz., ker- pių — …
Excerpt
260 Lietuvos, pelkės kanos). mažiausiai drėgnose, nerūgščiose, augalų maisto medžiagų tur- lingose sąlygose, pvz., juodalksnynuose, beržynuose. Intensyviausiai čurpės kaupiasi pažliugusioje, labai rūgščioje, visiškai nederlingoje ap- linkoje, pvz., …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 361 labai dažnos, o dvi pastarosios — retokai pasitaiko. Jos klostosi atitinka- muose plynraisčiuose, yra tamsiai rudos spalvos su pilkšvu ar juosvu at- spalviu. Gana vienalytiškoje masėje matoma medienos bei žievės liekanos it …
Excerpt
Lietuvos pelkės Iš aukštapelkinių durpių pirmiausia paminėtinos raistinės ir plyn- raistinės durpės (pušinė, pušinė-švylinė ir pušinė-kimininė). Lietuvos pelkėse jų pasitaiko dažnai nestorais sluoksniais, esti labai kompaktiš- kos košės pavidalo, rausvai …