Excerpt
204 Lietuvos dirvožemiai režimo. Yra žinoma, kad tos pačios kilmės ir mechaninės sudėties dirvo- darinėse uolienose miške vandens pralaidumas yra didesnis kaip aria- moje dirvoje (P. Rogovojus, 1952). Stebėjimais nustatyta, kad vanduo nusileidžia į …
Excerpt
Natūralioji dirvožemių danga 305 Smėlinėse uolienose, turinčiose mažiausią vandens imlumą ir di- džiausią pralaidumą, pavasario perteklingoji drėgmė pasiekia gilius sluoksnius, dažnai net iki 2—3 m, todėl ir dirvodaros produktai išne- šami į toki gyli. …
Excerpt
206 Lietuvos dirvožemiai iol, kol dirvožemis yra karbonatingas. Mūsų respublikos teritorijoje vy- rauja karbonatingos dirvodarinės uolienos, todėl dirvožemių jaurėjimo procesas ryškiau apčiuopiamas tik ten, kur karbonatai iš viršutinių uo- lienos …
Excerpt
Natūralioji dirvožemių danga 307 o tuo pačiu susilpnėja ir jaurėjimo procesas. Žemesnėse reljeio vietose, gausiai drėkinamose iš aukščiau patenkančios drėgmės, jaurėjimo inten- syvumas padidėja. Tuo tarpu neigiamose reljefo formose, kur negiliai …
Excerpt
208 : Lietuvos dirvožemiai perteklių ir įgauna nepalankias augalijos vystymuisi fizines savybes, šis procesas pereina į pelkėjimą. Jaurinis ir velėninis dirvodaros procesai vyksta esant normaliam drėgmės režimui, t. y. visur ten, kur gruntiniai vandenys …
Excerpt
Sovietsk 3 mų RR Jann o am Ju o Jum a o NS 3 10 0 10 20 30 40 50km PETA TAI IO MIA TARIKIINT 23 1 l Grodno ' 24 25 VILNIUS 26 Daugavpils 27 158 pav. Lietuvos natūralieji dirvožemiai (suscheminia pagal B. Baginsko, V. Vazalinsko ir V. Ruokio dirvožemių …
Excerpt
Natūralioji dirvožemių danga 309 žies junginiams. Tirpūs redukuoti geležies junginiai greitai pasiskleidžia vienodai visoje dirvožemio masėje. Tokie junginiai dirvožemyje lengvai keičia savo vietą, juda visomis kryptimis. Jie iš gilių grunto sluoksnių …
Excerpt
310 Lietuvos dirvožemiai Po antrojo pasaulinio karo, pradėjus platesniu mastu tirti ir kar- tografuoti mūsų respublikos dirvožemius, buvo nemaža nuveikta suda- rant mūsų dirvožemių genetinę klasifikaciją. Vadovaujantį vaidmenį šiame darbe atliko Lietuvos …
Excerpt
Natūralioji dirvožemių danga 311 Šis dirvožemis turi labai rūgščią reakciją (pH 4—4,5 kalio druskos ištraukoje), o karbonatų iki 2,5 m gylio neaptikta. Panašių prolilių aptinkama ir žemyninėse kopose, Varėnos, Eišiškių, Nemenčinės ir ki- tuose rajonuose …
Excerpt
219 Lietuvos dirvožemiai 159 pav.Velėninio-jaurinio dirvožemio profilis prie Panevėžio. Dirvožemis susidaręs iš moreninio priemolio dažniausiai pasiekia daugiau kaip 1,5 m storį, o vietomis net 2,5 ir daugiau metrų. Čia ryškesnis A; horizontas su būdinga …
Excerpt
Natūralioji dirvožemių danga 313 Ao 0— 2 cm — negyvoji miško paklotė; A; 2 18 cm — pilkas priesmėlis; A»B, 18—30 cm — pilkai gelsvas nestruktūrinis rišlus smėlis; A» 30—44 cm — balsvai pilkas rišlus smėlis; A»B> 44—80 cm — tamsiai rusvo priemolio masė, …
Excerpt
214 Lietuvos dirvožemiai Velėniniai karbonatiniai dirvožemiai vystosi normalaus drėgmės re- žimo sąlygose, intensyviai dirvožemiams velėnėjant. Juose jaurėjimas dėl labai karbonatingos dirvodarinės uolienos nepasireiškia arba esti tik užuomazgoje. Tipingų …
Excerpt
Natūralioji dirvožemių danga 315 boja glėjiškumo požymių susidarymu. Tačiau durpei susidaryti trukdo karbonatingi mineralizuoti vandenys, kurie skatina organinių liekanų irimą. Dėl to tokio dirvožemio paviršiuje būna puveninga velėna arba puveninga …
Excerpt
216 Lietuvos dirvožemiai naudojami žemės ūkio reikalams. Tačiau ant sunkesnės mechaninės sudė- ties uolienų jie dažnai būna šlapoki ir vadinami «šaltžemiais». Būdingu tokio velėninio jaurėjimo glėjiško dirvožemio profiliu galima laikyti Vil- kijos rajone, …
Excerpt
Natūralioji dirvožemių danga 317 tekliaus nepalankios sąlygos geresnei augalijai vystytis. Tačiau nusau- sinus ir sukultūrinus, juos galima paversti produktyviais plotais. Aliuviniai užliejamųjų lankų dirvožemiai formuojasi periodiškai už- liejamuose …
Excerpt
218 Lietuvos dirvožemiai procentas mūsų respublikoje nėra didesnis už 1—205 (158 pav.). Dides- nių užliejamųjų lankų plotų yra Nemuno slėnyje, ypač žemupyje, kur jo aliuviniai dirvožemiai sudaro apie 40000 Aa masyvą. Be to, gerų lankų dirvožemių yra ir …
Excerpt
Kultūros poveikis dirvožemiams 319 tus miškus ir ėmus dirvožemius naudoti žemės ūkio reikalams, juose įvyko ir tebevyksta žymūs pakitimai. Ilgainiui tie pakitimai atsispindėjo lizi- nėse, cheminėse ir gamybinėse dirvožemių savybėse. Didžiąją mūsų …
Excerpt
320 Lietuvos dirvožemiai mineralizacijos proceso intensyvumą. Daugiau drėkinamoje vakari- nėje respublikos dalyje mineralizacijos procesas yra lėtesnis, todėl ir dirvožemiai ten turi daugiau organinių medžiagų. Rytinėje respublikos dalyje dėl skirtingų …
Excerpt
Kultūros poveikis dirvožemiams 321 storu dengiančiuoju viršutiniu uolienos sluoksniu, po kuriuo slūgso sun- kus priemolis arba molis, labai dažnai būna per drėgni ir juos reikia sausinti. Šiuo atžvilgiu didelę reikšmę turi viršutinio ariamojo sluoks- nio …
Excerpt
322 Lietuvos dirvožemiai dirvožemio reakcija gali būti įvairi. Dažniausiai ji yra silpnai rūgšti aria- majame sluoksnyje, O einant gilyn, rūgštingumas didėja, ir apie 30—40 cm gylyje reakcija yra ryškiai rūgšti. Šį reiškinį nulemia daugelis prie- žasčių, …
Excerpt
Kultūros poveikis dirvožemiams 323 gali būti neutralizuojamas dėl įvairių priežasčių, kurių tarpe pagrindi- nės yra šios: 1) organinių medžiagų apykaitą vykdančių biocheminių procesų pasikeitimas; 2) mineralizuotų gruntinių vandenų horizonto pa- kilimas …
Excerpt
324 Lietuvos dirvožemiai Be pakitimų, vykstančių dirvožemio profilyje, kultūrinimas sukėlė ir bendresnio pobūdžio pakitimus, ypač dirvožemių denudacijos procesus. alus dinyozEimo paviršių saugojusią miškų dangą ir pradėjus žemę dirbti, labai išryškėjo …
Excerpt
Kultūros poveikis dirvožemiams 325 A; horizonto mase, dirvožemis įgavo pilką spalvą. Ne veltui mūsų liau- dies dainose dažniausiai minima pilka žemelė. Tokiame kultūriniame ariamame dirvožemyje, ypač jo viršutiniuose horizontuose, natūralieji genetiniai …
Excerpt
326 Lietuvos dirvožemiai metodu, 4) hidrolitinis rūgštingumas — Kapeno metodu, 5) karbonatų kiekis — kalcimetru (pagal CO> kiekį), 6) humus — Tiurino metodu, 7) bendrasis azotas — Kjeldalio metodu, :8) ' judrusis fosioras — Kirsa- novo metodu, 9) judrusis …
Excerpt
Kultūros poveikis dirvožemiams 327, daugiau ir bendrojo azoto — 0,1894. Judriojo fosioro — 3,0 mg 100-e gramų dirvožemio, panašiai kaip ir normalaus drėgmės režimo dirvože- miuose. Judriojo kalio yra 10,3 mg 100-e gramų dirvožemio, t. y. tru- putį mažiau …
Excerpt
328 Lietuvos dirvožemiai bazingumas sudaro 790;. Humaus kiekis vidutiniškai sudaro 1,9404, nors įvairiose respublikos vietose irgi yra nevienodas. Šių dirvožemių humingu- mas, kaip matyti iš 162 pav., glaudžiai siejasi su Lietuvos paviršiaus pagrindiniais …
Excerpt
Kultūros poveikis dirvožemiams 329 tose svyruoja be žymesnio dėsningumo. Daugiau augalams prieinamo ka- lio yra Lietuvos Vidurio žemumoje, pavyzdžiui, Vabalninko rajone — 18,5 mg, Vilkaviškio — 18,2 mg, o mažiausi rodikliai gauti Varėnos rajo- ne— 8,1 mg, …
Excerpt
330 Lietuvos dirvožemiai Skeletingumas armenyje sudaro 5,80, o uolienoje — 4405. Vidutinis uolienos karbonatingumas 6—805. Karbonatai išplauti maždaug iki 122 cm. Armens reakcija 5,5 pH, o bazingumas 5195. Šių dirvožemių ar- menyje humaus kiekis menkas — …
Excerpt
Lietuvos dirvožemių rajonavimas 331 2. Centrinės Žemaičių aukštumos rajonas apima Žemaičių Vanden- skyrinį kalvyną ir žymią dalį Vakarinio aukštumos šlaito. Šiame ra- jone dirvodarai didelę įtaką daro aukštas ir kalvotas paviršius, kuris apsprendžia …
Excerpt
332 Lietuvos dirvožemiai natūralių pievų ir ganyklų. Gana žymius plotus (apie 10—1204) čia su- daro pelkiniai dirvožemiai, kuriuose durpės sluoksnis ne plonesnis kaip 50 cm. Jų tarpe nemaža tipingų aukštapelkių. Kitų dirvožemių šiame rajone nedaug. 3. …