Excerpt
Stuburinių sistematinė apžvalga 44] same Kuršių marių plote). Dideliu biologiniu plastiškumu pasižymi kuo- ja, ešerys, lydeka, dyglės. Dėl to jos labai paplitusios tiek ežeruose, tiek ir upėse. Žūklės atžvilgiu svarbiausias ir kartu savo ichtiofauna …
Excerpt
XIII. APIE GEOGRAFINĖS APLINKOS PANAUDOJIMĄ IR JOS KEITIMĄ Geografinė aplinka būtina visuomenės vystymosi sąlyga. Visuomenė gali egzistuoti tik tada, kai geogralinė aplinka jai teikia pakankamai reikalingų objektų. Kiekvienam žmogui reikalinga maistas, …
Excerpt
Apie geograf. aplinkos panaudojimą ir keitimą 445 Klasinėje visuomenėje žmonės veikia gamtą vadovaudamiesi siau- rais interesais ir stengdamiesi trumpiausiu laiku gauti kuo didžiausią pelną. Dėl to, nors pavieniai įsikišimo į gamtą aktai yra planingi su …
Excerpt
144 Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą Augustas 1557 m. išleistame savo valakų įstaiyme («Ustava na voloki> ). Ziloje senovėje miškas buvo niekieno nuosavybė, ir niekas nedraudė jame skinti skynimų, įrengti margių ir kurti naujokynų. Tai buvo …
Excerpt
Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą 445 jo pelkėti ir durpėti. Padidėjus nešmenų kiekiui upėse, pagausėjo sąna- šų klostymas salpose. Padidėjus upių vandeningumo svyravimams metų būvyje ir susilpninus velėnos-augalijos dangą krantuose, …
Excerpt
446 Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą Tikslesniais duomenimis galima apibūdinti dabartinį Lietuvos kraš- tovaizdį. Šių dienų Lietuvos TSR teritorijoje didžiausi plotai tenka nau- dojamoms žemės ūkyje žemėms (6195; bendro ploto). Apie 2795 už- …
Excerpt
Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą 447 marių arba jūros. Geresnei apsaugai sodybos kartais būdavo įrengiamos ant kalnų arba sunkiai prieinamose, vandenų apsuptose salose ir pusia- saliuose. Gausiuose mūsų krašto piliakalniuose aptinkami keli …
Excerpt
448 Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą Degamųjų dujų tikimasi rasti taip pat ordoviko ir silūro sluoks- niuose. Turtinga žaliavų yra devono sistema. Joje esama dolomitų, gip- sų, mergelių, sunkiai besilydančių molių, kvarcinių smėlių. Dolomitai …
Excerpt
Apie geograf. aplinkos panaudojimą ir keitirną 449 Svarbiausia neogeno mineralinė žaliava — tai kvarciniai smėliai, kurių žymūs ištekliai susitelkę Anykščių miesto apylinkėse ir gretimose srityse. Tai yra geros kokybės smėliai, tinką aukštos vertės …
Excerpt
450 Apie geograf. aplinkos panaudojimą ir keitimą Zvyras yra išimtinai kvarterinės kilmės ir randamas, kad ir nedi- deliais „kiekiais, visur, išskyrus tuos pačius Šakių 1r Joniškio rajonus. Žvyras Lietuvoje plačiai vartojamas gelžbetoniniams gaminiams, …
Excerpt
Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą 451 se į žemės paviršių prie Kauno (Jiesios pakrantėse), taip pat moreni- nėse sąnašose didžiulių luistų pavidalu (Skirsnemunės, Valkininkų, Vil- niaus ir Kauno apylinkėse). Ledynų atvilkti luistai labai …
Excerpt
452 Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą mūsų miestų ir nemažas skaičius pramoninių įmonių naudojasi kvarteri- niais vandenimis. Lietuvos kvarteriniai vandenys yra labai skirtingų sa- vybių: yra užterštų, netinkamų naudotis, bet yra ir tokių …
Excerpt
Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą 453 įgyvendinti. Be to, ir užsienio kapitalistai nebuvo suinteresuoti, kad Lie- tuvoje būtų rimtai naudojami vietiniai energetiniai resursai, nes kieto bei skysto kuro importas jiems sudarė didelį pelno …
Excerpt
454 Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą Tarybų Sąjungos dalies ruožu. Atitinkamai pertvarkius Nemuną' ir Nerį, Nemunu galėtų plaukti laivai beveik visame jo ilgyje, o Neris tiktų laivybai mūsų respublikos ribose ar bent tarp Kauno ir Vilniaus. …
Excerpt
Apie geograf. aplinkos panaudojimą ir keitimą 455 daugiau motorinių malūnų. Retkarčiais kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuo- se tenka matyti vėjo turbinų vandeniui iš šulinių pompuoti ir malūn- sparnių akumuliatoriams prikrauti, radijo ir šviesos reikalams. …
Excerpt
456 Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą rintų pelkių plotai vėl supelkėjo, apaugo piktžolėmis ir grįžo į pirmykš- tę būklę. Pasibaigus Didžiajam Tėvynės karui, melioraciniai darbai buvo at- gaivinti. Pirmajame pokariniame penkmetyje reikėjo …
Excerpt
Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą 457 Prieš kurį laiką buvo pastebėta, kad vietomis ir Lietuvoje peri šiau- rinė antis klykuolė. Gerai apsaugotame Žuvinto rezervate įsikūrė gul- bės nebylės ir pradėjo plisti gretimuose ežeruose. Čia bandoma …
Excerpt
XIV. LIETUVOS FIZINIS-GEOGRAFINIS RAJONAVIMAS Nagrinėjant Lietuvos paviršių, klimatą, vidaus vandenis, dirvože- mius ir augalijos dangą, paaiškėjo, kad mūsų respublikos teritorija gam- tinių sąlygų atžvilgiu nėra vienalytė. Įvairių, aukščiau nurodytų …
Excerpt
Vakarų fizinė-geografinė sritis 459 Dėl intensyvaus tekančių vandenų veikimo ir dėl erozijos bazės artumo srityje išliko nedidelis ežerų skaičius. Vakarų srities dirvožemiai labiau praplauti, giliai nukalkėję ir smar- kiau sujaurėję negu kitur. Žemaičių …
Excerpt
460 Lietuvos fizinis-geografinis rajonavimas pločio. Už jo iškyla paplūdimio kopų pylimas — krantinis pylimas, nuo ku- rio į rytus plyti jūrinių terasių lygumos. Kuršių Neringoje jų vietą už- ima vadinamoji palvė, atribota iš rytų aukšto įtvirtintų arba …
Excerpt
Vakarų lizinė-geogratinė sritis 461 Deltos reljefą sudaro aliuvinė žemuma su vos pastebimu paviršiaus nuolydžiu iš rytų į vakarus. Ta žemuma siekia apie 2 m aukščiau viduti- nio marių lygio. Dėl žemų krantų pavasario potvynių metu Nemuno ir Kuršių marių …
Excerpt
462 Lietuvos fizinis-geografinis rajonavimas centravę didžiausi pelkių masyvai, kaip Rekyvos pelkė, Didysis Tyrulis, Praviršulis, Sulinkiai ir kt. Rajono paviršius apklotas priemolingais, priesmėlingais, o vietomis smėlingais velėniniais-jauriniais …
Excerpt
Vidurio fizinė-geografinė sritis 463 gų klonių. Rajonas turi ploniausią Lietuvoje moreninę dangą. Jos storis rytinėje ir vakarinėje dalyse siekia vos 2—5 m ir pasižymi didesniu karbonatingumu. Biržų—Pasvalio apylinkėms būdingas karstinis krašto- vaizdis. …
Excerpt
464 Lietuvos fizinis-geogralinis rajonavimas PIETRYČIU FIZINĖ-GEOGRAFINĖ SRITIS Ši sritis apima Lietuvos pietryčių kalvingas morenines aukštumas ir zandrinių lygumų rajonus. Paviršius čia yra labai įvairus, gana aukštai pakilęs. Jį sudaro labai įvairios …
Excerpt
Pietryčių fizinė-geografinė sritis 465 na su ledynų ir jų tirpsmo vandenų veikla, pasireiškusia šiame rajone minėtosiomis kryptimis. Dirvodarinių uolienų tarpe vyrauja moreniniai priemoliai, nors yra nemaža ir smėlių, ypač pietrytiniame aukštumos …
Excerpt
466 Lietuvos fizinis-geogratinis rajonavimas Xx x paskutiniojo ledyno. Čia vyrauja seni glacialmoriologiniai kraštovaiz- džiai su kalvotu-slėniuotu reljefu. Medininkų aukštuma sudaro tęsinį Aš- menos kalvų, besidriekiančių iš Baltarusijos TSR. Joje yra …
Excerpt
LITERATŪRA Baginskas B, Vazalinskas V, Ruokis V. ir kt. Lietuvos TSR dir- vožemių žemėlapis. Liet. TSR MA. Vilnius, 1951, Baltakytė-Vienožinskienė A. Kai kurie Lietuvos TSR vadinamųjų pre- glacialinių darinių palinologinių tyrimų duomenys. Liet. TSR MA …
Excerpt
468 Literatūra Bieliukas K. ir Krikščiūnas J. Lietuvos TSR ežerų katalogas. Lietu- vos TSR MA Geologijos ir geogralijos instituto fondai. 1953. Bieliukas K. Kai kurių Baltijos aukštumos rajonų Lietuvos TSR teritorijoje ežerų morfologiniai ir …
Excerpt
Literatūra 469 Čepulytė V. Lietuvos TSR reljefo 'morfogenezės klausimu. Liet. TSR MA Dar- bai, serija B, 1, Vilnius, 1956. Čepulytė V. Lietuvos žemės paviršius. Valst. Politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957. i Červinskas E. Kuršių …
Excerpt
470 Literatūra Griciūtė A. Kai kurie Lietuvos kurortų klimato ypatumai orais. Liet TSR MA Geologijos ir geogralijos institutas. Moksliniai pranešimai, V t., (rusų kalba) Vilnius, 1957. Griciūtė A, Kaušyla K, Styra B, Ščemeliovas V. Lietuvos TSR te- …