Excerpt
Be abejo, toks terminologijos patvarkymas nepadeda visiškai tiksliai nustatyti skolinio šaltinio, nes kai kuriais atvejais, remiantis fonetinias kri- terijais, beveik neįmanoma pasakyti, iš kurios slavų kalbos žodis paskolin- tas, sakykim, jeigu slavizmas …
Excerpt
kalboje slavizmų su pleofonija yra daug daugiau. Gal tokie samprotavimai ir nėra pagrindas svaresniam teigimui, jog lietuviai pradėjo skolintis žo- džius iš slavų tik apie IX a., bet kartu neleidžia visiškai nuneigti aptartų kriterijų identifikuojant …
Excerpt
Tokia trichotominės klasifikacijos tradicija tęsiasi nuo slavistikos klasi- kų darbų, jinai priimta 1r daugumo šių dienų mokslininkų (plg. Arumaa, 1964, 16; Brauer, 1961, 44-62; XaGypraes, 1974, 13, 14; Pol- jakov, 1995). $ 53. Būta bandymų ir kitaip …
Excerpt
tik rytinių slavų, — ir tik rusų, baltarusių, — vokalizmo ir konsonantizmo istorija, taip pat lenkų kalbos fonologinės sistemos raida. Tad liekama prie tradicinės klasifikacijos — rytų slavai šiame darbe reikš rusų ir baltarusių kalbas, vakarų slavai — …
Excerpt
Fonetiškai ilgieji balsiai sudaro vieną posistemį, į kitą posistemį galima skirti nosinius balsius (žr. 10 schemą): 10 schema. Ilgųjų balsių posistemiai I II Svarbiausieji rytų slavų fonologinės sistemos kitimai $ 55. Rytų slavų kalbos raidos …
Excerpt
(plg. lie. žąsis). Nosinių balsių denazalizacija paprastai chronologizuoja- ma IX a. pabaiga-X a. pradžia (plg.: Issatschenko, 1980, 39; Ki- рагзКу, 1963, 81, 90)®. 2) Likvidų (sklandžiųjų) metatezės ir pleofonijos (Vo/laut, nonmorna- cue) susiformavimas: …
Excerpt
временного русского языка, 1970; Русская грамматика, 1982; Дми- TpeHko, 1985; Panzer, 1995). Schemiškai rusų kalbos balsines fone- mas galima pavaizduoti taip (žr. 11 schemą): 1! schema. Sinchroninė rusų kalbos vokalizmo schema Eilė Pakilimas priešakinė …
Excerpt
12 schema. Sinchroninė baltarusių kalbos vokalizmo schema Eilė Pakilimas priešakinė vidurinė užpakalinė nelabializuota labializuota aukštutinis i и vidutinis e 0 žemutinis a Svarbiausieji vakarų slavų (lenkų) fonologinės sistemos kitimai $ 59. Lenkų …
Excerpt
3) “Jerų“ raida. Stipriojoje pozicijoje 3 („jeras“) lenkų kalboje virto e, o b („jeris“) — 'e (=ie), pvz.: s. sl. *Iaba, le. teb; s. sl. *sena, le. sen; s. sl. *koncco, le. koniec; s. sl. *dene, le. dzien (plg. Kuraszkiewicz, 1981, 59—61; Manczak, 1983, …
Excerpt
13 schema. Sinchroninė lenkų kalbos vokalizmo schema Sis riešakinis| vidurinis |užpakalinis Aukštutinis P = P į у и S . nenosinis e 0 Vidutinis == nosinis е а Žemutinis a Slavizmų integracijos raida $ 61. Prieš pradedant tirti slavizmų balsių integracijos …
Excerpt
a) Paskolintus tikrai iš baltarusių kalbos. b) Paskolintus tikrai iš lenkų kalbos. c) Paskolintus tikrai iš rusų kalbos (naujausias sluoksnis). Šiais atvejais slavizmas arba 1) turi tik vieną atitikmenį kurioje nors kalboje, pvz.: b3-velna — tik le. …
Excerpt
pats. Tai irgi palengvina fonologinės integracijos tyrimą (nereikia atskirai nagrinėti iš rytų ir vakarų slavų atėjusių skolinių??). Be to, remiantis tokia sinchronine situacija galima kelti hipotezę, kad svarbiausią vaidmenį in- tegracijos procese …
Excerpt
Iš baltarusių arba rusų: budikus < br. Goūki, r. Gokui; pu3.lza < br. {апп. пбльза, г. польза; м.5Ке. < Бг. сбска, г. сбска. Iš baltarusių arba lenkų: ku3.rka < br. kopxa, le. korek; таКиЭ.гКа < br. maxopka, le. machorka; slud.ikas < br. cndik, le. sloik. …
Excerpt
Čia priklauso ir baltarusių kalbos > (balsioe alofonas pozicijoje po 4). Ву ОГ Iš baltarusių агБа [епКи: Бе.2а5 < Бг. бэз, 1е. Бег; 66.515 < Бг. чэсць, [е. с2е5с. Taip pat baltarusių kalbos a ( (balsio e alofonas pozicijoje po p). Pvz. (15): bariė.tas < …
Excerpt
2') Baltarusių > , lenkų (rusų) e > slavizmų kirčiuotas pusilgis ė. 22) Lenkų ie, baltarusių (rusų) e— slavizmų kirčiuotas pusilgis ė. 2.1) Slavų e — slavizmų kirčiuotas pusilgis iė. Nekirčiuota pozicija: 2.2) Slavų e — slavizmų nekirčiuotas trumpasis e …
Excerpt
br. pa3yMHBI, le. rozumny; spakainas < br. спакбйны, [е. spokojny; ta- vd'ras < br. TaB4p, le. fowar. Nekirčiuotas trumpasis slavizmų e . Pvz. (18): Iš baltarusių: belari.sas < br. Genapyc (r. белорус). Iš lenkų: desencind < le. dziesiecina“., Iš …
Excerpt
diniais slavų balsių 0, e integracijos dėsniais kirčiuotoje pozicijoje vis dėlto reikėtų laikyti dėsnius slavų 0 > slavizmų kirčiuotas pusilgis ū., slavų e > slavizmų kirčiuotas pusilgis ė.. Kirčiuotas pusilgis d., pvz. (19): Iš baltarusių: drd.tas < br. …
Excerpt
$ 69. Kad diachroniniu atžvilgiu pusilgiai balsiai d., ė. yra trumpieji, tik ilgainiui kirčiuoti pailgėję, nėra taip svarbu nagrinėjant integracijos dėsnių susidarymą. Iš šių integracijos dėsnių sunku pasakyti, ar anksty- vuoju skolinimosi metu šnektų a, …
Excerpt
Slavų 0, +— slavizmų kirčiuoti pusilgiai u0., iė. $ 71. Šalia aptarto dviejų kokybiškai skirtingų slavų balsių 0, e refleksų modelio kirčiuotoje pozicijoje yra susiformavęs ir trečiasis atliepinių ti- pas, kai slavizmuose slavų balsius 0, e atliepia …
Excerpt
$ 72. Balsių u2., iė. distribucija šnektose yra aiškiai ribota — jie būna tiktai neindigeniuose žodžiuose. Skolintos leksemos su balsiais u3., iė. dalijasi į dvi grupes: a) slavizmus; b) iš bendrinės kalbos atėjusius žo- džius, pvz.: raju?.nas, idu3.mu, …
Excerpt
$ 75. Balsio o kilmė ir raida. Glaustai slavų balsio 0 raidą galima apibūdinti taip. Šis balsis yra kilęs iš slavų prokalbės о (ide. *0, *a; *e). Šalia etimologinio o baltarusiai ir rusai turi ir antrinį 0, kilusį iš redukuo- tojo slavų » (plg. $ 56). …
Excerpt
skolinius su d., a, ef “*. Svarbiausia, kad tokie dubletai turi tikrai tą patį slavišką šaltinį *, o jo fonetinė substitucija, skolinant pirmąją ir antrąją slavizmo formą, nesikeitė. Kaip šalutinį argumentą galima pasitelkti ir slavizmų semantiką. Ati- …
Excerpt
uo, ie, plg.: juodas, kužras, siena, šienas ir ku3das, svičtas, bet ir sudaro su jais fonologinę opoziciją. Šį ilgųjų ir pusilgių w0., ie. kontrastą galima iliustruoti kad ir tokiomis poromis, pvz.: pasuoli.s „vieta po suolu“ ir pa- su2.li.s „pupėlė“, …
Excerpt
Pusilgių fonemų u2., ie. atsiradimas sistemoje suprantamas dar dėl vie- no vokalizmo sistemos ypatumo. Sinchroninėje sistemoje pusilgių balsių distribucija yra plačiausia, jie yra labiausiai nežymėti trišalės opozicijos ilgas : pusilgis : trumpas nariai. …
Excerpt
Neetimologinių slavų balsių 0, e integracijos dėsniai $ 82. Negausioje slavizmų grupėje slavų 0 kirčiuotoje pozicijoje atliepia slavizmų pusilgis 4., o slavų e kirčiuotoje pozicijoje — slavizmų pusil- gis i., nekirčiuotoje pozicijoje — trumpasis i. Pvz. …
Excerpt
slaviškuose žodžiuose, kur slavų 0, e — šnektų i. i., rytų slavų ir lenkų balsiai 0, e yra kilę iš slavų „jero“ — *» ir „jerio“ — *B. № (25): 4.5Иа5 < осьль; ЫгКауа5 < бьрковь, бьрковьскъ; 2711.5 < грькъ; К4.й- [а5 < котьлъ; kri.kšti t < kppcTuTA; …
Excerpt
kalbose 6 > 0, 5 > e. Lenkų kalboje 6, 6 > e, tačiau prieše …
Excerpt
Įprasta manyti, kad „jerų“ kitimo tendencija prasidėjo pirmiausiai pietų slavuose, vėliau apėmė vakarų ir dar vėliau — rytų slavus (plg. Biel- feldt, 1961, 57-58). Lenkų kalboje „jerų“ nykimas ir „vokalizacijos“ pabaiga keliama maždaug į XI a. (plg. …
Excerpt
tus dėsnius, skolinimo metu dabartinės rusų ir baltarusių kalbos dar nebuvo atsiskyrusios. Todėl kalbant apie šio paties seniausio slavizmų sluoksnio sko- linimosi šaltinį bene tiksliausia būtų sakyti, kad jis yra paskolintas iš senųjų rytų slavų (S. r. …
Excerpt
(r. anTėKaps), le. aptekarz; gričkas < br. rpax, le. grzech; griėšit < br. Trpamublub, le. grzeszyč; ka.ličči.t < br. калёчыць, le. kaleczyč; lička.fus < br. 1ėkap, le. /ekarz. Slavų balsio ė integracijos dėsnis: 3) Slavų ė — slavizmų kirčiuotas ilgasis …