Excerpt
Pusilgių fonemų u2., ie. atsiradimas sistemoje suprantamas dar dėl vie- no vokalizmo sistemos ypatumo. Sinchroninėje sistemoje pusilgių balsių distribucija yra plačiausia, jie yra labiausiai nežymėti trišalės opozicijos ilgas : pusilgis : trumpas nariai. …
Excerpt
Neetimologinių slavų balsių 0, e integracijos dėsniai $ 82. Negausioje slavizmų grupėje slavų 0 kirčiuotoje pozicijoje atliepia slavizmų pusilgis 4., o slavų e kirčiuotoje pozicijoje — slavizmų pusil- gis i., nekirčiuotoje pozicijoje — trumpasis i. Pvz. …
Excerpt
slaviškuose žodžiuose, kur slavų 0, e — šnektų i. i., rytų slavų ir lenkų balsiai 0, e yra kilę iš slavų „jero“ — *» ir „jerio“ — *B. № (25): 4.5Иа5 < осьль; ЫгКауа5 < бьрковь, бьрковьскъ; 2711.5 < грькъ; К4.й- [а5 < котьлъ; kri.kšti t < kppcTuTA; …
Excerpt
kalbose 6 > 0, 5 > e. Lenkų kalboje 6, 6 > e, tačiau prieše …
Excerpt
Įprasta manyti, kad „jerų“ kitimo tendencija prasidėjo pirmiausiai pietų slavuose, vėliau apėmė vakarų ir dar vėliau — rytų slavus (plg. Biel- feldt, 1961, 57-58). Lenkų kalboje „jerų“ nykimas ir „vokalizacijos“ pabaiga keliama maždaug į XI a. (plg. …
Excerpt
tus dėsnius, skolinimo metu dabartinės rusų ir baltarusių kalbos dar nebuvo atsiskyrusios. Todėl kalbant apie šio paties seniausio slavizmų sluoksnio sko- linimosi šaltinį bene tiksliausia būtų sakyti, kad jis yra paskolintas iš senųjų rytų slavų (S. r. …
Excerpt
(r. anTėKaps), le. aptekarz; gričkas < br. rpax, le. grzech; griėšit < br. Trpamublub, le. grzeszyč; ka.ličči.t < br. калёчыць, le. kaleczyč; lička.fus < br. 1ėkap, le. /ekarz. Slavų balsio ė integracijos dėsnis: 3) Slavų ė — slavizmų kirčiuotas ilgasis …
Excerpt
slavų e = slavizmų kirčiuotas pusilgis ė. integruoti skoliniai, suprantama, chronologiškai yra vėlesni, atėję į šnektas jau po slavų „jačio“ pakitimų. $91. Lieka išsiaiškinti, kaip susiformavo pirmasis integracijos dėsnis — slavųė —> slavizmų kirčiuotas …
Excerpt
заимствованы в то время, когда западно-русские говоры еще сохра- няли в 6 дифтонгическое произношение“? (Вара, 1958, 345). Tačiau taip siejant slavų rekonstrukciją su jo refleksais slavizmuose patenkama į aklavietę, nes jokio argumentuoto paaiškinimo čia …
Excerpt
pakilimo balsis diachroninėje šnektų sistemoje skolinimosi metu egzista- vo, rodo sinchroninio aukštaičių e: raidą, kuri buvo tokia: *ei > *ė — ie. Tas tinkamiausias slavų ė koreliatas ir buvo šnektų *ė. $ 93. Laikantis visiško nuoseklumo negalima apeiti …
Excerpt
br. cBaT, le. swat; zgr3-bnas < br. 3rpaGHsI, le. zgrabny; zn5-kas < br. 3Hak, le. znak. Čia reikia priskirti ir slavizmų grupę, kurie vardininko linksnyje yra kirčiuojami galūnėje, tačiau turi kirčiuotų šakninių alomorfų“'. Pvz. (31): Iš baltarusių arba …
Excerpt
ilgis slavizmų a. atrodo kiek neįprastai. Antrasis dėsnis yra suprantamas, nes čia slavų balsį atliepia visai panašus šnektų balsis. Tačiau ilgasis šnek- tų 2: slavų balsiui a akustinių-artikuliacinių požymių atžvilgiu nėra toks artimas (žr. 18 lentelę): …
Excerpt
seniai žinomas dalykas, kad rytinėse tarmėse kirčiuotoje pozicijoje 2“ yra atsiradęs palyginti neseniai". Aišku, kad pradedant formuotis dabartiniam sinchroniniam integracijos dėsniui diachroninė šnektų vokalizmo sistemos padėtis buvo kiek kitokia nei …
Excerpt
pozicijos buvo išstumtas ir jo vietą užėmė slavų a. Susiformavo naujas integracijos dėsnis slavų a —> slavizmų kirčiuotas pusilgis d.. Dėsniai persiformavo greičiausiai ne todėl, kad slavų balsiui reikėjo naujo atitik- mens. Visiškai suprantamas būtų ir …
Excerpt
$ 98. Visą slavų balsiųo, e, a integracijos mechanizmą, laikantis nuo- seklumo, galima pavaizduoti tokia schema (žr. 18 schemą): 18 schema. Balsių 0, e, a integracijos mechanizmas I integracijos etapas: sl.0, e - > d. ė. /KP/a e/NP/ S sl. a } > *a- /KP/ …
Excerpt
integracijos dėsnis, kaip jau sakyta, nesunkiai pasidavė persiformavimui — slavų 0 iš savo pozicijos buvo išstumtas ir jo vietą užėmė slavų a. Su- siformavo naujas dėsnis —slavų a > slavizmų kirčiuotas pusilgis d. Nau- jas slavų balsio o integracijos …
Excerpt
$ 101. Dar galima pridurti, kad slavų balsių 0, e, a integracijos dės- nių persiformavimas tarpusavyje yra susijęs; visais atvejais integracijos dėsnių persiformavimo motyvai yra nulemti šnektų vokalizmo sistemos raidos ir rodo vokalizmo sistemos narių …
Excerpt
Slavų balsio ja integracijos raida Slavų ja — slavizmų kirčiuotas ilgasis e: $ 103. Sinchroninis slavų balsio a alofonas po minkštojo priebalsio — ja (a) šnektų slavizmuose turi du kokybiškai skirtingus atliepimus: slavų ja kirčiuotoje pozicijoje atliepia …
Excerpt
po kietojo priebalsio buvo vartojamas balsis *a:, t. y. Ca“, po minkštojo priebalsio — balsis *e:, t. y. *C'e-. Kitaip tariant, sinchroniniam ilgajam e: slavizmuose atsirasti turėjo būti dvi sąlygos: a) šnektų sistemoje turėjo būti ilgas nesusiaurintas …
Excerpt
logija??. Tačiau šnektose yra leksemų ir su priesagomis -ef(i), -e:kas, pvz., važinė't, plastė:t, šunė-kas, arklė:kas. Todėl būtų nelabai suprantama, kam slavizmus reikėtų taikyti prie kitos priesagos modelio. Be to, yra net ir dubletų, kur vienose …
Excerpt
nebuvo taip svarbu, su kuriuo alofonu sutaps slavų а po minkštojo prie- balsio — ja: su balsio a: po minkštojo priebalsio *C'a- ar su *C'e-. Gali būti, kad kontaktų sąlygomis slavų balsio ja pozicija galėjo būti interpre- tuojama ir kaip *C'a:, ir kaip …
Excerpt
Slavų a — slavizmų e:, £-. Pvz. (41): Iš baltarusių: glu.šė:kas < br. mymak; ka.čė-las < br. kauanka; reda < br. pan; žė'glei < br. tarm. kari; gre:da < br. rpapa (r. rpana); ra.dit (rė-da., гё`4е.) < г. рядить. Iš lenkų: šetrd < le. szatra. Iš baltarusių …
Excerpt
$ 109. Trumpai aptarta slavų priebalsių c, č, š, Ž, r istorija aiškiai rodo ir skolinių chronologiją. Aišku, kad pagal dėsnį slavų a (poc, č,š,ž,r) slavizmų kirčiuotas ilgasis e: integruoti slavizmai yra paskolinti tada, kai šie slavų priebalsiai dar buvo …
Excerpt
ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI 247 s', 5) 'pusilgis=trumpasis" galima sudaryti šiaurės rytų vilniškių makrosiste- mos balsinių fonemų matricą, žr. 48 lentelę: 48 lentelė. Šiaurės rytų vilniškių makrosistemos balsinių fonemų matrica Eil. …
Excerpt
248 ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ DIFERENCIACIJA išvada: nors Mielagėnų arealas (arba jo balsių mikrosistema) fonetiškai labai aiškiai skiriasi nuo didžiojo šiaurės rytų vilniškių arealo — turi ilguosius bal- sius a", e, — tačiau fonologinio skirtumo čia nėra …
Excerpt
249 IŠVADOS I. VILNIŠKIŲ PATARMĖS VIDINĖ KLASIFIKACIJA 1. Visą vilniškių patarmę vienijančios ypatybės: a) Mišriųjų dvigarsių um, un, im, in ir balsių i, u (jų kiekybė - ilgas ar pusilgis — priklauso nuo kirčiuotos ar nekirčiuotos pozicijos) distribucija, …
Excerpt
250 Išvapos Kirčiuotos ir nekirčiuotos pozicijos santykis nerodo jokių svyravimų, o modelis yra vienintelis ir toks pat kaip gretimų uteniškių: KP > —> NP a., KP + —> NP e., pvz.: brali.s > bra.liū.kas, tėvas > te.ve.lis: KP ie — NP e. (retai ie.), KP u> …
Excerpt
ISvapos 25 6. Šiaurės rytų vilniškių plote greta pagrindinės makrosistemos egzistuoja kelios fakultatyvios mikrosistemos: a) Vosiüny-Rimses trumpųjų balsių mikrosistema. Ji yra keturnarė, turi priešakinės eilės žemutinio pakilimo fonemą /e/. Dėl šios …
Excerpt
25%, DAS OSTAUKSTAITISCHE DES NÖRDLICHEN WILNAGEBIETS: GRENZEN UND DIFFERENZIERUNG Zusammenfassung Forschungsziele. Der nördliche Teildialekt der im Wilnagebiet gesprochenen ostaukstaitischen Mundart ist eines der Verbreitungsgebiete der litauischen Spra- …
Excerpt
ZUSAMMENFASSUNG 252 2) die Behauptung von der „groBen Differenziertheit“ dieses Dialektes zu ve- rifizieren. Um das erste Ziel zu erreichen, stellen sich folgende Aufgaben: a) die interne Klassifizierung dieses Dialektes aufzuführen und zu begründen; b) …