Excerpt
Įvairių rūšių žuvų ir nėgių santykinė biomasė ir vidutinis gausumas upių bendrijose Rūšis Vnc./ha 6 nuo bendros biomasės 1. Mažoji nėgė 5,5 0,06 2. Ungurys 0,4 0,27 3. Upėtakis 148,0 21,01 4. Lašiša 0,06 0,01 5. Šlakys 0,3 0,64 6. Kiršlys 6,3 1,93 7. …
In:
Excerpt
ŽUVŲ IŠTEKLIAI Visa žuvų masė tam tikrame vandens tūryje ar- ba akvatorijoje vadinama biomase. Besidauginda- mos žuvys kasmet sukuria produkciją arba metinį prieauglį. Dalį šio prieauglio (maždaug 1/3) su- daro verslinio dydžio žuvys. Žuvų ištekliai ver- …
In:
Excerpt
tuvos ekonominė zona ir gretimi jūros rajonai yra vieni iš žuvingiausių Baltijoje. Tyrimų duomeni- mis, hidrolokatoriumi fiksuojamų žuvų biomasė Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse sudaro apie 210-220 tūkst. t; iš jų strimėlių — …
In:
Excerpt
žuvų biomasė Kuršių marių akvatorijoje siekia apie 75 tūkst. cnt. Kuršių mariose aptinkama apie 50 rūšių žuvų, verslininkų sužvejojama 20 rūšių. 6090 laimikių sudaro kuojos ir karšiai, 2090 — stintos ir pūgžliai, ir 2096 — kitų rūšių žuvys, daugiausia …
In:
Excerpt
vidutinis P/B — 0,4, tai žuvų biomasė ežeruose apy- tikriai prilygsta 75 tūkst. cnt. 1970-1990 m. laikotarpiu iš 10 tūkst. cnt su- gautų žuvų trečdalį sudarė kuojos — 3,3 tūkst. cnt, likusią dalį: karšiai — 1,7-1,8, ešeriai — 1,0-1,2, aukšlės — 0,9-1,1, …
In:
Excerpt
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGA Žvejybą ir tiesioginę žuvų išteklių apsaugą Kur- šių mariose reguliavo 1378 m. Prūsijos įstatymai, kuriais buvo draudžiama: žvejoti priekrantėje nerš- to metu, nakties metu, perparduoti žuvį, statyti tinklus mažesniu atstumu vienas …
In:
Excerpt
tintos SSRS Ministrų tarybos ir Valstybinio pla- no komiteto, pradėjo galioti 1960 m. ir su nees- miniais pakitimais galiojo iki Nepriklausomybės atkūrimo. Nuo senų-senovės iki pat XX a. žuvų išteklių apsauga ir žvejyba Baltijos priekrantėje buvo re- …
In:
Excerpt
prie vykstančios ekonominės ir politinės refor- mos — įvesti žvejybos žurnalai, padidinta atsako- mybė už žvejybos taisyklių pažeidimus. Apskritai visos žvejybos taisyklės iki XX a. pa- baigos žuvų išteklių apsaugai reglamentavo: žve- jybos būdus ir …
In:
Excerpt
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMAS IR GAUSINIMAS Išteklių atkūrimui ir gausinimui žuvų ikrai pe- rinami, mailiai ar jaunikliai auginami žuvivaisos įmonėse. Pirmoji žuvivaisos įmonė Lietuvoje buvo įkur- ta 1873-1975 m. S. Verkių dvare šalia Vilniaus, prie 2 bevardžių …
In:
Excerpt
vandenis. Taip par buvo veisiami paprastieji ir auk- siniai lynai, meknės - orfos, sidabriniai, auksiniai karosai ir karpiai. 1963 m. ši bazė buvo perduota Vidaus vandenų eksploatacijos valdybai. 1962 m. buvo pastatyta Ignalinos žuvivaisos įmonė, kurioje …
In:
Excerpt
LIETUVOS NATURALIUOSE VANDENYSE SUGAUTOS DIDŽIAUSIOS ŽUVYS (pagal spaudoje skelbtus* ir tyrimų** metu nustatytus faktus, = ilgis nustatytas ekspertiškai pagal augimo greitį) Eil.Nr. Rūšys Ilgis(L, I, I) cm Masė g R Jūrinė nėgė** L- 86 1250 2, Upinė nėgė** …
In:
Excerpt
Eil.Nr. Rūšys Ilgis(L, I, I) cm Masė g 40. Žiobris* 1-38 1150 41. Ožka* 1- 43 736 42, Kartuolė** |- 8,3 9 43, Auksinis karosas** |- 29,5 1050 44, Sidabrinis karosas** 1-50 3250 45, Karpis** 20000 46. Šlyžys* 1- 145 29,0 47. Kirciklis** |- 12 11,7 48. …
In:
Excerpt
ŽUVŲ LYTINIO SUBRENDIMO AMŽIUS, DYDIS SUBRENDIMO METU IR VERSLINIS DYDIS Rūšis Lytinio subrendimo amžius ir dydis Verslinis dydis, cm I, L*,cm O, g Merai [t 1> 1.| Jūrinė nėgė* 60-90 810-1000 8-9 A 2.| Upinė nėgė* 30-40 50-125 6-7 AA 3.| Mažoji nėgė* …
In:
Excerpt
Rūšis Lytinio subrendimo amžius ir dydis Verslinis dydis, cm I, L*,cm O, g Metai Lž 12 43. | Auksinis karosas 9-13 25-50 3-4 22 18 44. | Sidabrinis karosas 12-15 40-60 1-3 22 18 45. | Karpis 35-45 4000-5000 4-6 A 46. | Baltasis amūras 65-70 750-1200 6-8 A …
In:
Excerpt
BEŽANDŽIŲ IR ŽUVŲ PAPLITIMAS IR GAUSUMAS LIETUVOS VANDENYSE Rūšys Baltijos Kuršių Ežerai Upės Vandens | Žuvininkystės jūra marios talpyklos tvenkiniai 1. Jūrinė nėgė + + 2. Upinė nėgė ++ ++ +++ + 3. Mažoji nėgė ž 144 iš 4. Sturys o o o 5. Sterlė A,o A,o …
In:
Excerpt
Rūšys Baltijos Kuršių Ežerai Upės Vandens | Žuvininkystės jūra marios talpyklos tvenkiniai 32. Salatis + +++ + +++ ++ 33. Saulažuvė + P ++ + + 34. Lynas ++ ++ + Ep 3 35. Skersnukis + 36. Gružlys +++ + +++ ++ + 37. Ūsorius + Gi - 38. Paprastoji aukšlė +++ …
In:
Excerpt
Rūšys Baltijos Kuršių Ežerai Upės Vandens | Žuvininkystės jūra marios talpyklos tvenkiniai 68. Ešerys ++ +++ +++ ++ +++ + 69. Starkis ++ +++ ++ + ++ + 70. Dryžuotasis ešerys Ajo 71. Taukžuvė + 72. Nėginis liumpenas + 73. Vilkžuvė ? 74. Gyvagimdė vėgėlė ++ …
In:
Excerpt
ŽUVŲ MAKSIMALUS AUGIMO GREITIS NATURALIUOSE LIETUVOS VANDENYSE Rūšys Amžius, metai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 1. Perpelė 10 17 25) 32 37 40 43 46 15 45 160 | 475 685 850 1290 1305 2. Brėdlingis | 6 10 12 [2815 15 19 20 7 10 13 14 16 17 17,2 17,3 3. …
In:
Excerpt
Rūšys Amžius, metai 1 2 3 4 5 6 ZL 8 9 10 11 12 13 | 14 29. Lynas 8 14 20 25 30 33 36 38 40 42 43 43,5 |44 |45 10 80 150 | 300 600 800 1000 1200 1500 | 1800 [2100 | 2200 |2300|2500 30. Skersnukis 8,4 14 20 24,5 29,6 | 31,1 32,2 33,9 35,0 |37,3 |38,6 |415 …
In:
Excerpt
ŽUVŲ BENDRIJŲ STRUKTŪROS Vandenys skiriasi savo fizine, chemine ir trofine aplinka: Dėl to atskirų rūšių žuvys vandenyse pasi- skirsto netolygiai. Skirtingo aplinkos režimo van- denyse iš daugelio rūšių paplitusios tik riboto skai- čiaus rūšių žuvys. Jos …
In:
Excerpt
migracijų. Kaip ir atviroje jūroje, priekrantėje gau- siausia jūrinių rūšių. Bendrijos branduolį Lietuvos ekonominėje zo- noje ir teritoriniuose vandenyse sudaro tik Balti- jos jūrai būdingų porūšių žuvys: strimėlė, brėclin- gis, menkė, o arčiau …
In:
Excerpt
7090, karšių — 7090, lynų — 91,590, kuojų — 96,496, lydekų — 97,190, ešerių — 97,790 ežerų. Kiekvieno ežero žuvų bendrijoje dominuoja 1-3 rūšys, kurios kartu sudaro daugiau kaip 7090 masės. Dominuojančiomis rūšimis būna stinta, se- liava, aukšlė, pūgžlys, …
In:
Excerpt
21. 22P 23. 24. 25. 26. PAGRINDINĖ LITERATŪRA „ Basan U., 1972, Ostseefische. — Berlin. „ Benecke B., 1881, Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost und Westpreussen. — K6nigsberg. . Bukelskis E., Kesminas V., Repečka R., 1999, Lietuvos žuvys. Gėlavandenės …
In:
Excerpt
RŪŠIŲ PAVADINIMŲ ŽODYNĖLIS LIETUVIŲ, LOTYNŲ (Iot.), RUSŲ (rus.), LENKŲ (lenk.), PRANCŪZŲ (pranc.), ANGLŲ (angl.) IR VOKIEČIŲ (vok.) KALBOMIS Adata, jūrų (psl. 125), Syngnathus typhle (lot), ĮlnaKHOpBIJAA KHIJIA (rus.), Iglicznia (lenk.), Poisson pipe …
In:
Excerpt
* pavadinimo nerasta Ančiuvis (psl. 20), Engraulis encrasicholus (lot.), AHyoyc, xamca (rus.), Sardela europejska (lenk.), Anchois (pranc.) Anchovy (angl.), Europžische Sardelle (vok.). Aukšlė, paprastoji (psl. 59), Alburnus alburnus (lot.), Yknea (rus.), …
In:
Excerpt
Lumpfish, sea-hen, lumpsucker (angl.), Sechase (vok.). Čiukčių žuvis (psl. 78), Catostomus catostomus rostratus (lot.), Uykyuan (rus.), Czukuczan syberyjski (lenk.), Meunier rouge (pranc.) Long-nosed sucker (angl.), Sauger (vok.). Čyras (psl. 34), …
In:
Excerpt
Ešerys, paprastasis (psl. 93), Perca fluviatilis (lot.), Okyns (rus.), Okėn (lenk.), Perche (pranc.), Perch (angl.), Barsch, FluBbarsch (vok.). Gleivys (psl. 117), Liparis liparis barbatus (lot.), Esponežicknū nHnapuc (rus.), Dennik (lenk.), Limace de mėr …
In:
Excerpt
Gružlys (psl. 57), Gobio gobio (lot.), Ileckaps (rus.), Kielb (lenk.), Goujon (pranc.), Gudgeon (angl.), Greeling, Grinling (vok.). Yla, jūrų (psl. 126), Neropbis ophidion (lot.), CeBepHas 3MeeBHAHa3 HIJa (rus.), Węžynka (lenk.), Vipėre der mčr (pranc.), …
In:
Excerpt
Katžuvė (psl. 85), Ictalurus punctatus (lot.), KananBHEIH coMHK (rus.), Sumik (lenk.), Poisson-chat (pranc.), Channel carfish (angl.), Geripfelter Zwergwels (vok.). Kiršlys (psl. 40), Thymallus thymallus (lot.), OGEIkHOBEHHBIH xapHyc, eBponeHckHH xapuyc …
In:
Excerpt
Lašiša (psl. 21), Salmo salar (lot.), Jiococb, ceMra (rus.), Eosoš (lenk.), Saumon commun (pranc.), Atlantic salmon (angl.), Atlantischer Lachs (vok.). Limanda (psl. 119), Limanda limanda (lot.), EpiuoBaTka, JHMaEja (rus.), Zimnica (lenk.), Limande …
In: