Excerpt
5 lentelė komponentai Dydis Kiti SK E ns a ( " A s "a žė 25 — 2 E “ 7 = = na aa = av B = => ae E = "7 BD zĖ Lv E ZI 4: o o a S 3 E E £ m =z 60 BE 5 e Z. Ss = 2 Ž Zi =5 se = a = = — a — Zz > 9 Oa E sa ax =z E Ž = = D == 3 = 6 > 2 7 > ————————122 SS a žė …
Excerpt
tis“: Vanduo tryško iš šaltinio; Ašaros trykšta iš akių; varvėti „lašais kristi, lašėti“: Lietaus lašai varvėjo nuo slogo; žliaugti „Smarkiai tekėti, bliaukti“: Prakaitas per veidą žliaugia. Paporiui gretinant visus šiuos žodžius, jų reikšmėse pavyko iš- …
Excerpt
sisteminė šios leksinės semantinės paradigmos sąranga. Į vieną grupę gali būti sujungti veiksmažodžiai, reiškiantys skysčio bėgimą ištisine srove, srautu, į kitą — reiškiantys bėgimą su pertrūkiais . (lašais) (lentelėje jie atskirti ištisine linija). Šių …
Excerpt
tagminius ryšius: jei skristi reiškia žmonių atliekamą veiksmą ir jungiasi su asmenų pavadinimais, jo reikšmėje yra SK 'ne pačiam', jei jis sudaro junginius su paukščių, skraidymo aparaių ar kokių lengvesnių už orą daiktų pavadinimais (pvz., varna, …
Excerpt
tyti objektas laikytinas patientu [Pt], nes jis visas įtraukiamas į veiksmą, veikėjo kontroliuojamas, bet nėra nei keičiamas, nei su- kuriamas. Veiksmažodžio šukuoti tiesioginis objektas laip pat pa- tientas, bet iš sakinio matyti, jog, galimas daiktas, …
Excerpt
118—119], tai tada iš tiesų galima teigti, jog veiksmažodžių skai- tyli, šukuoti, nuvilkti, megzti reikšmėse galima eksplikuoti SK 'di- namiškas'. Remiantis tokiu požiūriu, įmanoma tvirtinti, kad šiems žodžiams kontrastuojančių būsenos pavadinimų …
Excerpt
(———- Kaip rodo valentingumo modeliai, tirtųjų veiksmažodžių tiesio- ginio objekto linksniai atlieka nevienodas semantinės iunkcijas. Jei vienas iš objektinių partnerių rodo veiksmo rezultatą, galima drąsiai teigti, kad veiksmažodžio reikšmėje yra SK …
Excerpt
žodžiai (arba atskiri žodžiai) atlieka į valentingumo modelį įtrauk- tus semantinius vaidmenis, bet ir atskleisti tipiškas tiriamųjų žodžių junglumo išgales. Tai, kad semantiniai komponentai gali būti ski- riami, remiantis leksine žodžių distribucija, yra …
Excerpt
"kontaktas", kuris konkretina SK "kryptis į objektą' ir 'kauzatyvus'. Šis požymis fiksuoja Iizinį sąlytį tarp veikėjo ir veikiamo daikto (tiesiogiai ar per kitą daiktą): kad daiktas būtų paveiktas, su juo turi atsirasti tam tikras sąlytis. Jei …
Excerpt
Jei dar gerą vyrą gausiu, tėvo negedausiu; Tik siela nerimo ir kažin ko nūdo, lyg nujausdama nelaimę). Iš nurodytų partne- rių semantinių funkcijų išryškėja du visų šių veiksmažodžių SK: "pasyvus", 'statiškas'. Statiškumo požymį dar patvirtina tas faktas, …
Excerpt
kuota. Operuojant vien sintagmine verte, dažnai sunku, o kartais ir neįmanoma paaiškinti, kuo skiriasi labai artimos reikšmės žo- džiai — sinonimai. Todėl sintagminį reikšmės skaidymo būdą reikia papildyti kitų skaidymo būdų duomenimis. Taigi tiksliau …
Excerpt
vietą, t. y. turi vieną valentinį partnerį [Tekorienė, 1983, 99]. Tai savybės, ypatybės (požymio) turėtojas (mat jau savo pačia bend- riausia kategorine ypatybės reikšme būdvardis sukuria prielaidą, jog egzistuoja ir tos ypatybės turėtojas). Paprastai …
Excerpt
Nė jo partneriai yra ypatybės turėtojai, tai tiriamasis žodis apibūdina pirmąjį, gretindamas jį su kilu. Pagrindinis ypatybės turėtojas gali būti vadinamas deskriptu [Dsk], o papildomas situacijos narys — aspektu [Asp]./Gali būti gretinami du lygiaverčiai …
Excerpt
ir loginio semantinio valentingumo modeliu, ne visada tiksliai eks- plikuoja būdvardžio reikšmę. Todėl juos reikia konkretinti, ištyrus būdvardžių leksinį semantinį junglumą. Pavyzdžiui, pasakymai obe- lis pilna žiedų, kelias pilnas dulkių (plg. obelis, …
Excerpt
kėja, kad kai kurie iš šių komponentų neturi jokios formalios raiš- kos sakiniuose, juos galima išskirti tik logiškai samprotaujant (pvz., ąžuolo SK pailgi, karpyti lapai', beržo SK širdies pavidalo lapai', klevo SK 'liaunos šakos'). Reikėtų manyti, kad …
Excerpt
sudaro tas faktas, kad viena ir ta pati reikšmė kiek skirtingai at- gaminama įvairių individų psichikoje, nes žodžiai ir pasakymai dažnai iškyla žmonių sąmonėje tam tikrų asociacijų apsupti. Aso- ciacijos (jų terminą pirmasis pavartojo D. Lokas XVIII a.) …
Excerpt
lingvistiniais eksperimentais empiriškai tiriama individuali reikšmės interpretacija, šių eksperimentų duomenys nėra grynai subjektyvūs. Be abejo, atskirų žmonių vertinimuose yra tam tikra subjektyvumo dalis, fačiau, kai tiriami ne vieno, o daugelio …
Excerpt
2.3.3. Sukurta keletas eksperimentinių metodikų, padedančių tirti ir reikšmės komponentinę sudėtį. Pagarsėjo Amerikos mokslininko E. Bendikso pasiūlyta SK skyrimo metodika [Bendix, 1966; Ben- AHKC, 1983]. Testus savo eksperimentams jis sudarinėjo …
Excerpt
terpretacijų aišku, jog prasmingesnis A sakinys, nes priešpriešos jungtuku čia sujungti sakiniai, kurių semantinis kontrastas yra ryš- kesnis. Iš to galima spręsti, jog veiksmažodžio skolinti reikšmėje SK “tam tikram laikui" yra būdingesnis negu …
Excerpt
jog numanomas komponentas iš tiesų būdingas tirtojo būdvardžio reikšmei. Trečiojo tipo testus taip pat sudarė poromis sugrupuoti sakiniai su priešpriešos jungtuku bef, pvz.: A. Šeimininkas buvo senas žmogus, bet stiprus, tvirtos svei- katos ir blaivaus …
Excerpt
tus duoti po keturis atsakymus į kiekvieną klausimą. Šio eksperi- mento hipotezė buvo tokia: atsakymai į pateiktus klausimus gali būti įlorminti kaip tiriamų žodžių reikšmės semantiniai komponen- tai. Atsakymų buvo gauta nevienodai: 720 — studento …
Excerpt
Tie patys asmenų pavadinimai tirti ir dar vieno tipo testais. In- iormantams pasiūlyta užbaigti mažiausiai keturiais variantais to- kias dviejų tipų konstrukcijas: a) Projesorius, 0...; Studentas, 0... ; b) Jei būtų profesorius, tai būtų... ; Jei būtų …
Excerpt
8 lentelė Profesorius SK I eksp. II eksp. dirba mokslo darbą 0,73 0,74 tvarkingai apsirengęs 0,68 0,59 skaito paskaitas 0,63 0,66 su akiniais 0,6 0,61 daug skaito, lavinasi 0,53 0,54 nejaunas 0,4 0,44 žilas 0,36 0,38 išsiblaškęs 0,33 0,34 reiklus, …
Excerpt
strukcijai įrašyli ne mažiau kaip penkis—septynis variantus, iš at- sakymų įmanoma nustatyti arba a) kurie žodžiai turi SK 'aukštas, "mažas", "stiprus", “silpnas', arba b) kokie SK jeina į žodžių /ankas, ąžuolas, statinė ir pan. reikšmes. Galima sugalvoti …
Excerpt
dendrogramos, matricos ir t. t. tėra tik savotiškos tarpinės, darbi- nės eksplikacijos, nes bet kokia dirbtinė kalba neturi aiškinamosios galios, ji pati turi būti paaiškinta [Wierzbicka, 1972, 2]. 3.2. Daugelio semantikos tyrinėtojų pabrėžiama, kad, …
Excerpt
kad SK gautų vienažodę raišką metakalboje, reikia, jog jis galėtų funkcionuoti kalboje ir kaip savarankiško žodžio reikšmė, o juk toli gražu ne visi SK gali turėti sememos statusą. Be to, ir semantinių komponentų esama visokių tipų: vieni jų rodo žodžio …
Excerpt
patys negali būti patenkinamai paaiškinti, bet gali paaiškinti bet kokių kitokių žodžių ar pasakymų reikšmes. Tačiau reikia sutikti su mokslininkais, teigiančiais, jog minimalus metakalbos žodynas teturi teorinę vertę, o kalbos tyrinėjimų praktikoje …
Excerpt
gali pasirodyti iš karto. Pirmiausia įsidėmėtina, jog įvairių leksinių semantinių grupių reikšmėse SK hierarchija pasireiškia nevienodai. Pavyzdžiui, daugelio konkrečiųjų daiktavardžių reikšmėse pagal ran- gą jie gali būti išdėstyti tokia tvarka: 1) SK, …
Excerpt
tų sąrangą. Ir būtina, kad bet kuris kitas tos pačios leksinės se- mantinės grupės žodis galėtų būti paaiškintas, pasinaudojant tuo pačiu sintaksiniu modeliu. Be to, komponentų inventorius, reikalin- gas aprašyti tipiškiausių vienos leksinės semantinės …
Excerpt
akučių ir kilpelių“. Panašius aiškinimus galima pritaikyti ir visiems gaminimo, darymo veiksmažodžiams, pvz., austi (juostą, drobes), daryti (alų, lopšį), drožti (šaukštą), kepti (duoną), (su)kalti (dė- žę), piešti (portretą), statyti (rūmus), žiesti …