Excerpt
Burys. Plėšrieji — Carnivora Tūkst. 11 1948 1955 1965 1975 1985 202 pav. Barsukų skaičiaus dinamika 1948— 1985 m. 203 pav. Barsukų skačius 1000 ha miško ploto 1976— 1980 m.: 1 — iki 3; 2 — 3,1—5; 3 — 5,1—7 Barsukai gausesni Vidurio Lietuvoje, rečiausi — …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 204 pav. Barsukas išeina į medžioklę čio vandens lašo ar šakelės trakštelėji- mo — ir barsukas vėl pasislepia urve. Ant- rą kartą pasirodo negreit — po 10— 15 min. Medžioja įvairiose vietose, bet labiausiai mėgsta pamiškių …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 210 mėn. Šiuo periodu ovuliacija nenutrūksta. Manoma, kad tuo laiku dalis ovuliavusių kiaušialąsčių gali būti papildomai apvai- sinta [110]. Po implantacijos embrionai vystosi sparčiai, ir kovo—balandžio mėn. patelė atveda …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 211 Kūno masė: patinų (n — 6) 12 (9,1— 14,2) kg, patelių (2 — 6) 6,3 (4—8,6) kg. Matmenys: patinų (1 — 2) L 83 ir 84 cm, CE 395 1540: cm. P. 105 17 15 cm, 4) WO) te 2 come patelių (n — 5) L 65,4 (59—72) cm, C 37,4 (31—42) …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora UOp 16,1 (12,5—22,8) mm, VDEi 40,4 (36,7—43,6) mm [72]. Lietuvos ūdra priskiriama porūšiui Lutra lutra lutra L. [187]. Paplitimas. Gyvena Europoje (išskyrus Krymą ir Viduržemio jūros salas), Azijoje (išskyrus tolimąją Šiaurę, …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 213 apsidengia storu ledu ir nelieka properšų, žvėrelis ieško kitos vietos. Individualų gyvenamąjį plotą sudaro siauras (iki 100 m) pakrantės ruožas. Kai maisto gausu, naudojasi ne ilgesne kaip 2—3 km pakrantės atkarpa, bet …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 214 areale gali būti susiję ir su skirtingomis gamtinėmis sąlygomis. Galimi ir individua- lūs nukrypimai. Daugumos tyrinėtojų nuomone, ūdros, kaip ir kitų kiauninių, embrionų vysty- muisi būdingas ilgas latentinis periodas, …
In:
Excerpt
Seima. Katiniai — Felidae 215 kas. Ausų viršūnėse styro 5 cm ir ilgesnių plaukų šepetukai, kurie prailgina ir taip nemažas ausis. Snukio šonuose yra ilgų plaukų žandenos. Uodega trumpa, visa vienodo storumo, buku, lyg nukirstu galu. Kailis, ypač žiemą, …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 216 37,0) mm, UOp 39,3 (37,7—41,3) mm, DKp 62,0 (58,2—67,2) mm [74]. Lietuvos lūšis priklauso nominalinei formai Felis lynx lynx L. [187]. Paplitimas. Gyvena Europos, Mažosios, Šiaurės ir Centrinės Azijos bei Šiaurės Amerikos …
In:
Excerpt
Seima. Katiniai — Felidae 1940 m.— viena — Kauno, viena — Rūdninkų ir dvi — Valkininkų urėdijose. Be minėtų vietovių, prieš Antrąjį pasau- linį karą lūšių dar buvo aptinkama Laba- noro bei Ažvinčių giriose. Po Antrojo pasaulinio karo šių žvėrių Lietuvoje …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 218 čioti ir miško keliais, takais, slidžių pėdsa- kais. Kartais ateina ir prie gyvenviečių. Minta tik gyvūnais. Maisto sudėtis Lie- tuvoje mažai tirta. Miškuose dažnai randa- ma lūšies papjautų stirnų, todėl susidaro įspūdis, …
In:
Excerpt
Burys. Ruoniai — Pinnipedia Burys Ruoniai Pinnipedia Stambūs žinduoliai, prisitaikę gyventi vandenyje, bet dalį gyvenimo praleidžian- tys krante arba ant ledo. Kūnas aptakus, verpstiškas. Didesnė galūnių dalis paslėpta po oda (lyg maiše); priekinių …
In:
Excerpt
Burys Ruoniai — Pinnipedia 220 Zieduotasis ruonis— Phoca hispida (220 p.) 4(3). Kailis šviesiai pilkas, išmargintas tamsiomis dėmėmis, beveik uždengian- čiomis šviesų foną. Skruostiniai dantys stambūs, jų karūnėlės pailgos. Papildomos viršūnės …
In:
Excerpt
Seima. Tikrieji ruoniai — Phocidae 221 jos jūroje, Ladogos ežere ir Saimo ežerų sistemoje (Suomija). Baltijos jūra sudaro izoliuotą šio ruonio arealo dalį. Čia jis dažnesnis šiaurinėje dalyje — Botnijos ir Suomių įlankose, prie Alandų, Saremos ir Hijumos …
In:
Excerpt
Burys. Ruoniniai — Pinnipedia 222 subarktine juostas su kai kuriais gretimais Arkties vandenyno rajonais. Į atlantinį arealą įeina ir Baltijos jūra — čia šis ruonis dažniau aptinkamas pietvakarinėje dalyje prie Danijos ir Švedijos krantų (į šiaurę iki …
In:
Excerpt
Seima. Tikrieji ruoniai — Phocidae 223 papildomų viršūnių, tik paskutinių prieš- krūminių (P“ ir P,) ir apatinių krūminių dantų pagrindinės viršūnės priekyje ir užpakalyje yra mažo gumburėlio formos papildomos viršūnėlės. Matmenys: Lc 170—250 cm, O 130— …
In:
Excerpt
Burys. Ruoniai — Pinnipedia 224 216 pav. Ilgasnukiai ruoniai Klaipédos jury muzie- juje tydavę gana dažnai. Esant audringai jūrai, matydavę juos kopose. Ruoniai dažnai nuėsdavę ant jūron išmestų kablių užki- busias menkes. Ne kartą žvejai radę užki- …
In:
Excerpt
Seima. Tikrieji ruoniai — Phocidae giamai veikia ruonius ju trikdymas veisi- mosi vietose. Atvežti į muziejų 7 ilgasnukių ruonių jaunikliai (1—2 savaičių) dar buvo balti. Po 9 dienų, staiga atšilus orui, visi pradėjo šertis. Per savaitę visiškai išsišėrė. …
In:
Excerpt
Burys. Porakanopiai — Artiodactyla 226 217 pav. Porakanopių dantys: 1 — bunodontiniai (šerno), 2 — selenodontiniai (briedžio) 218 pav. Dykaraginių (a) ir elninių (b) skruostiniai dantys. 1 — danties vainiko apvadėlis 2(1). Snukis kitokios formos, baigiasi …
In:
Excerpt
Seima. Kiauliniai — Suidae Dėmėtasis elnias — Cervus nippon (243 p.) 11(10). Uodega (su plaukais) gerokai ilgesnė už ausį, jos viršutinėje pusėje yra išilginė tamsi juosta. Ragų kamieno vir- šutinė dalis praplatėjusi ir sudaro mentę (žr. 238 pav.). Kakta …
In:
Excerpt
Burys Porakanopiai — Artiodactyla 228 (232—253) mm, Sp 149 (145—154) mm, TOp 82 (77—89) mm. Lietuvoje paplites Sernas priklauso Vi- durio Europos porūšiui Sus scrofa scrofa. Paplitimas. Aptinkamas visoje Europo- je, išskyrus Airiją, Angliją ir …
In:
Excerpt
Seima. Kiauliniai — Suidae XX a. nuo ketvirtojo dešimtmečio šernų gausumo dinamiką atspindi apskaitos duo- menys. 1934 m. Lietuvos valstybiniuose miškuose buvo apie 300 šernų (tankumas 0,3 šerno 1000 ha), 1938 m. — 870. Pri- jungus Vilniaus kraštą, 1939 …
In:
Excerpt
Burys. Porakanopiai — Artiodactyla 230 223 pav. Sernai gyvena bandomis Tai laikini guoliai. Kartais jsikuria skruz- délynuose (1,3 % visu aptikty guoliu). Atšilus orui, išklotuose žole ir šakelė- mis guoliuose paprastai aptinkama tik pa- telių su …
In:
Excerpt
Seima. Kiauliniai — Suidae avizas, rugius, pradeda ésti, kai jie buna pieninės brandos. Bulvių daugiausia suėda pavasarį (tik pasodinus) ir žiemą (kai šeriami). Žoles šernai ėda gana dažnai, bet ne- dideliais kiekiais, todėl per metus jos su- daro tik 6 % …
In:
Excerpt
Burys. Porakanopiai — Artiodactyla 232 Pusamžiai (3—4 m.) šernai būna be- veik tipiškos suaugusių šernų išvaizdos. Patinai sveria 103 (87—126), patelės — 91,4 (77—108) kg — tai sudaro 769, suaugusių patinų ir 837, — suaugusių patelių masės. Patelės …
In:
Excerpt
Seima. Elniniai — Cervidae 233 Taurusis elnias Cervus elaphus L., 1758 Благородный олень (гиз.) Red deer (angl.) Tai gražus, harmoningas ir tvirtas žvėris. Kojos plonos. Kaklas nežymiai plokščias. Senesnių patinų jis storesnis, todėl atrodo trumpesnis. …
In:
Excerpt
Burys. Porakanopiai — Artiodactyla 234 netoli jos pamato, funkcionuoja cirkum- kaudalinė liauka, kuri ypač padidėja ru- jos periodu. Patelių kaktoje yra liaukų, kurių funkcija dar neišaiškinta. Rujojant šios liaukos taip pat padidėja. Lietuvoje suaugusių …
In:
Excerpt
* Šeima. Elniniai — Cervidae 235 227 pav. Tauriojo elnio ragai: 1 — „rožė“, 2 — aki- nė šaka, 3 — tarpinė šaka, 4 — pokarūninė šaka, 3 — karūna, 6 — kamienas, 7 — karūnos „vilkinė“ Saka Zz — 1 — 228 pav. Mesdami ragus, elniai nutrina medžių žievę | …
In:
Excerpt
Burys. Porakanopiai — Artiodactyla 236 Tūkst. 11 9 7 1948 1955 1965 1975 1985 229 pav. Tauriųjų elnių skaičiaus dinamika 1948— 1985 m. m: [2 m: 4 230 pav. Tauriųjų elnių skaičius 1000 ha miško ploto 1985 m.: 1 — nėra; 2— iki 4 — 5,1—10 Biologija. …
In:
Excerpt
Seima. Elniniai — Cervidae 237 232 pav. Tauriojo elnio (patino) žieminiai ekskre- mentai 233 pav. Tauriojo elnio (patelės) žieminiai ekskre- mentai puskrūmiais, žoliniais augalais, kerpėmis, grybais, kultūriniais augalais. Suaugęs pa- tinas per parą suėda …
In: