Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 6 lentelé. Ondatry introdukcija Lietuvoje Rajonas @ Vandens Laikas Paleista ondatrų = telkinys La Ai Rs LLS : patinų patelių iš viso Trakų Alsakio ežeras 1954.10.10 9 10 19 5 Babrinėlio ežeras a 20 3 5 Anykščių Jaros upė ir …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkéniniai — Cricetidae iš maisto likučių susidaro maitinimosi aikštelės. Ondatros — naktiniai žvėreliai. Van- dens paviršiuje pasirodo tik leidžiantis saulei. Aktyviausios būna sutemus. Dieną ondatrą galima pamatyti labai retai ir tik nuošaliose …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkéniniai — Cricetidae Ondatrų aklimatizacijos periodu hel- mintų rūšinė sudėtis pakito. Dabar Lietu- voje jų helmintofauną sudaro 3 ameriki- nės kilmės rūšys (Echinostoma armige- rum, E. coalitum ir Ouingueserialis guin- gueserialis) ir 3 rūšys …
In:
Excerpt
152 Dauguma rūšių — medžiojamieji Žvė- reliai, medžiojami dėl kailio ir mėsos. Domestikuotus triušius augina žvėrinin- kystės ūkiai ir mėgėjai, išvesta daug įvai- rių jų veislių. Seimoje 43—45 rūšys. TSRS 5 rūšys, Lietuvoje — 2. Lentelė rūšims apibūdinti …
In:
Excerpt
Šeima. Kiškiniai — Leporidae Kiškiai šeriasi 2 kartus: pavasarį — nuo kovo iki gegužės ar birželio, o rudenį — nuo spalio iki lapkričio mėn. Vėlyvų vadų jaunikliai ir ligoti kiškiai išsišeria vėliau. Kūno masė ir matmenys (m — 250): O 4,6 (4—6,4) kg, L …
In:
Excerpt
154 153 pav. Pilkojo kiskio virsutiniai (a) ir apatiniai (b) skruostiniai dantys dešimtmečio pabaigoje — iki 250—290 tūkstančių (154 pav.). Tada net 28 res- publikos rajonuose vidutinis tankumas bu- vo 50—70 kiškių 1000 ha jų gyvenamojo ploto, 12 rajonų — …
In:
Excerpt
Šeima. Kiškiniai — Leporidae 155 Tūkst. 300 100 1950 1960 1970 1980 1984 154 pav. Pilkųjų kiškių skaičiaus dinamika 1950— 1984 m. 155 pav. Pilkųjų kiškių skaičius 1000 ha biotopo“ 1985 m.: 1 — iki 10, 2 — 11—20, 3 — 21—30, 4 — 31—40 kiai minta daugiausia …
In:
Excerpt
156 156 pav. Augalų vegetacijos periodu pilkasis kiškis labiau mėgsta atvirus plotus 157 pav. Žiemą pilkasis kiškis dažniau aptinkamas miškų pakraščiuose ir krūmuose 158 pav. Kiškių apgraužti medeliai ketvirtosios — 2—3 jaunikliai. Visliau- sios 2—3 metų …
In:
Excerpt
Šeima. Kiškiniai — Leporidae 157 пери», pk 159 pav. Kiškučiai pirmomis gyvenimo dienomis tuno žolėje 160 pav. Prabėgo pilkasis kiškis jaunikliai lytiškai subręsta 9—15, antro- sios (vasarinės) 7—9 mėnesių amžiaus, bet masė didėja iki 4—5 metų. Kiškius …
In:
Excerpt
Būrys. Kiskiazvériai — Lagomorpha 158 um lanceatum. Po 10 metų šių parazitų nerasta. Tuo laikotarpiu 459; kiškių bu- vo apsikrėtę apvaliosiomis kirmėlėmis Protostrongylus pulmonalis, kurios anks- čiau buvo retos. Šis parazitas kiškiams labai pavojingas, …
In:
Excerpt
Šeima. Kiškiniai — Leporidae 159 niui, lėtai. Šiltesnę žiemą tai tęsiasi net iki kovo. Kūno masė ir matmenys (1 — 75): O 3,7 (2,9—4,6, kai kurie iki 5,3) kg, L 56,7 (49,4—66,2) cm, C 6,2 (5— 7,8) cm, P 15,3 (14—16,8) cm, A 9 (8— 10,5) cm. Patinai ir …
In:
Excerpt
160 163 pav. Baltųjų kiškių skaičius 1000 ha miško 1985 m.: 1 —iki I; 2— 1,1—2; 3 — 2,1—3; 4 — 3,1—4 164 pav. Baltasis kiškis keičia žiemos apdarą Būdingas polifazinis paros aktyvumas: minimalus 13—15 val., maksimalus 19— 21 val. Aktyvumo ritmas priklauso …
In:
Excerpt
Šeima. Kiškiniai — Leporidae slapstymosi vietų — pilkieji kiškiai (kai gyvena tuose pačiuose plotuose). Būdingos tos pačios infekcinės ligos kaip ir pilkiesiems — bruceliozė, pseudo- tuberkuliozė, kokcidiozė. Lietuvos baltieji kiškiai parazitologiniu …
In:
Excerpt
Burys. Banginiai — Cetacea 162 moje jūrų, kai kuriose upėse. Vieni dau- giausia laikosi šaltuose poliariniuose ir subpoliariniuose vandenyse, kiti — tropi- niuose ir subtropiniuose, trečių arealas apima šiltus ir šaltus vandenis. Kai kurios rūšys sėslios, …
In:
Excerpt
Seima. Delfininiai — Delphinidae 2) m, O 30—90 kg, KBi iki 27 cm. Patinai vidutiniškai 7 cm trumpesni už pateles. Dantys gana savotiški: priekiniai ploni ir aštrūs (kartais neišauga), o kiti — kalto formos, iš šonų suspausti. Viršutinių dantų 22—30 …
In:
Excerpt
Burys. Bangininiai — Cetacea todél dauguma jaunikliy gimsta geguzés— birzelio mén. Veda 1 (labai retai 2), bet stambų jauniklį (kūno ilgis 63—86 cm, masė 5—8 kg), kurį motina žindo apie 4 mėnesius. Kada lytiškai subręsta — ne- žinoma. Baltijos jūroje …
In:
Excerpt
Seima. Narvaliniai — Monodontidae 165 Grenlandijos ir Spicbergeno vandenyse — nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Me- džioklė reguliuojama atsižvelgiant į gau- sumą. Iš baltojo banginio odos gaminami pus- padžiai, išlydyti taukai panaudojami tech- niniams …
In:
Excerpt
Būrys. Pėšrieji — Carnivora Didelės galvos smegenys, ypač didieji pusrutuliai, todėl plėšrieji pasižymi aukšta psichika. Iš jutimo organų geriausiai išsi- vystę uoslė ir klausa. Skrandis paprastas, žarnynas palyginti neilgas, maža ir akloji žarna. Gimda …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 12(11). Liemuo lieknas. Ant galvos švie- sių ir tamsių juostų nėra. Danties M! kramtomasis paviršius truputį didesnis už galūdinio danties kramtomąjį paviršių. Šis dantis trumpas ir platus (166 pav.,a, b). 13(14). Kūno ilgis …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 168 galūdinio danties priekiniu išoriniu kam- ри Сб рам D) Lk eee Europinė audinė — Mustela lutreola (197 p.) 26(25). Balta tik apatinė lūpa. Uodega (su plaukais) sudaro beveik 1/2 kūno ilgio. Kaukolės užorbitinis plotis …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae 169 150 cm ilgio patinas, nuSautas 1950 m. Kaišiadorių rajone, ir 51 kg bei 130 cm ilgio patelė, sumedžiota 1958 m. Radvi- liškio rajone. Kaukolei būdinga masyvi veidinė dalis ir palyginti nedidelė bei siaura smegeninė dalis (170 …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora Lietuvos vilkas priskiriamas nomina- liniam porūšiui Canis lupus lupus [187]. Paplitimas. Arealas apima beveik visą Euraziją ir Šiaurės Ameriką. Europoje dar gana gausus Jugoslavijoje, Graikijoje, Rumunijoje, retas Ispanijoje, …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae 171 Telšių, Šilalės ir kt.) ir Pietryčių Lietu- vos (Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų, Varėnos) rajonuose. Čia gyveno apie 60% visų vilkų. Biologija. Gyvenamosios vietos pasirin- kimą lemia mitybos ir saugumo sąlygos. Lietuvoje …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 172 174 pav. Vilkiukas avino, kiti — 10—25 kg mėsos. Vorone- žo srities vilkų tyrinėtojai teigia, kad vilko vienkartinė mėsos porcija — ne daugiau kaip 3 kg, o prarytą didesnį negu ši norma mėsos kiekį neužilgo atryja. Taigi …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae kur zmogaus jtaka laukinei faunai yra minimali, dėsnis: plėšrūnas ir auka yra vienas nuo kito priklausomi. Faunos istorijoje nėra pavyzdžių, kad kokia nors gyvūnų rūšis būtų išnykusi dėl plėšrūnų. Visada tam tikros rūšies likimui …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 174 Kaukolė ilga ir žema (175 pav.). Žiū- rint iš profilio, jos viršutinė linija beveik horizontali. Viršugalvio keteros ryškesnė tik užpakalinė dalis, kur jungiasi su gerai išsivysčiusia pakaušio ketera. Dantų for- mulé: [3 …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae je, t. y. baigiantis ledynmečiui. Manoma, kad holocene ji buvo ne tik kailinis, bet ir „mėsinis“ žvėris, nes archeologiniuose paminkluose rasta nemažai sutrupintų kaulų fragmentų, primenančių žmogaus virtuvės atliekas [207]. Apie …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 176 Paros aktyvumas priklauso nuo mitybos sąlygų ir saugumo. Kai aplink ramu, jas galima pastebėti peliaujančias visą parą, bet dažniausiai maitinasi anksti rytą ir vakare sutemus. Ilsisi vidurdienį ir vėlai naktį. Jaunikliams …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae 177 4 179 pav. Lapés pédsaky grandinélé no lapė su 5 jaunikliais, o už 300 m buvo kiti menkesni urvai, prie kurių taip pat būdavo šviežių suaugusios lapės pėdsakų. Prie jauniklių ateidavo tik viena lapė. Nušovus paaiškėjo, kad …
In: