Excerpt
E I ; Nipiuio [ g> ipS I Gaips | 194 pav. Svarbesni Pietų Lietuvos aukštumos vietovaizdžiai …
Excerpt
kur dubumos dugne nėra kalvų, o paviršius visai išlygintas pelkėjimo, paplitęs PSI vietovaizdis. Ties Kalvarija, kur paviršius išlygintas smėlių arba juostuotųjų molių, aptinkami Bsl ir BMI vietovaizdžiai. Žemesnioji dubumos dalis pakyla į aukštesnį …
Excerpt
Rajono ribos aiškios. Vakaruose ir pietvakariuose aukštuma ryškia pakopa nusileidžia į ją juosiančią Žeimenos smėlingą lygumą. Šiaurry- čiuose ji taip pat griežtai yra atsiribojusi nuo Dysnos lygumos, kurioje, kitados susitvenkę, ledyno tirpsmo vandenys …
Excerpt
195 pav. Periglacialinio dūlėjimo danga, slūgsanti ant moreninio priemolio, netoli Švenčionių Ledyno plaštaka Baltarusijos TSR teritorijoje tįsojo žemiau, buvo sto- resnė, ilgiau išliko aktyvi, todėl sudarė ištisinius taisyklingus kalvagūb- rius. Lietuvos …
Excerpt
Pietvakarinė aukštumos dalis, neapklota vėlesnio antslinkio ledynų, pateko į periglacialines sąlygas. Jos paviršiuje vyko smarkus mechaninis dūlėjimas, moreninių priemolių susmėlėjimas, podirvyje Iormavosi pašalo sukeltos deformacijos. Susidarė …
Excerpt
Aukštoką Švenčionių aukštumą pridengė tik vakarinis plaštakos pa- kraštys. Jam tirpstant, susidarė sudėtingas labai kalvotas daubotas relje- ias, dabar matomas į šiaurę nuo Švenčionių — Adutiškio plento. Baltarusi- joje aukštas moreninis pakraštinių …
Excerpt
Visi tie trys meridianiniai vienetai ryškūs tik pietuose. Į šiaurę nuo Švenčionių pakraštinis tarpugūbris labai susiaurėja ir visai išnyksta, o jau- nesnė moreninė grandinė pasineria po smėlynais. Jaunesnė moreninė grandinė prie Miežionių ir Dotinėnų …
Excerpt
199 pav. Supiltinės galinės morenos atodanga prie Ceikinių būdžio (sudėta iš riedulingų žvirgždų ir smėlių). Ypač riedulinga jos at- karpa palei Švenčionių—Ignalinos vieškelį. Apskritai, visa ši grandinė labai suskaidyta slėnių ir raguvų. Jai būdingi …
Excerpt
200 pav. Reginys į Sarių ežerą Paprastesnį reljeią turi ir pietinė aukštumos keteros atkarpa, ypač aplink Samadūriškę ir Čepukonis, kur vyrauja lėkštai kalvotos „negy- vojo ledo“ morenos su plačiomis pelkėtomis įlomėmis tarp kalvų santalkų. Į rytus nuo …
Excerpt
Žymiai ežeringesnė rytinė dalis, ypač šiaurinė labiau rinų suskaidyta jos atkarpa, kur yra beveik penkiasdešimt ežerų. Tarpugūbrinėse, t. y. me- ridianinėse, rinose tyvuliuoja Miškinio, Švento, Ilgio, Beržuvio, Kančiogino ir daug kitų ežerų. Štatmenos …
Excerpt
(kirS) vietovaizdis. Rytų link ima vyrauti stambiai ir apystačiai kalvotasis daubotasis priemolingasis gargždingasis vietovaizdis (K;dMŽ). 3. Nevaišių — Ceikinių mikrorajonui priklauso viduri- nė, pati aukščiausia, Švenčionių aukštumos keteros atkarpa. …
Excerpt
vietovaizdis (k;dM). Nemažus plotus taip pat užima aplyginti ir raguvų išvagoti plotai, turintys stambiai banguotosios raguvotosios įlomėtosios priesmėlingosios lygumos (BrDSI) vietovaizdį. Mikrorajono pietiniame pa- kraštyje, kur praplatėja morenines …
Excerpt
Vėliau, pradėjusi tirpti, ji plonėjo ir suiormavo pakraštinių morenų lanką truputį žemiau, aukštumos pietvakariniame pakraštyje. Dar vėliau ledyninė plaštaka visai pasitraukė į savo dubumą, kurios paviršius, be abejo, buvo irgi pajvairintas nedidelių …
Excerpt
203 pav. Pavasaris Dysnos lygumoje (Č. Kudabos joto) Dysna žemupyje dabar jau yra įsigraužusi 15—20 m į limnoglacialinės lygumos paviršių ir pasiekusi net dugninės morenos sluoksnį. Tačiau aukšt- upyje, t. y. Lietuvos TSR, tas įsigraužimas nežymus. Upė …
Excerpt
spręsti apie pakilumos kilmę ledyno pakraštyje. Vakarinė Didžiasalio gūb- rio atkarpa, nustumta atgal arba perdengta Tverečiaus ledyninio liežuvio, dabar yra plačiausia ir turi sudėtingą daubotą reljeia, net su ežerais. Tuo tarpu rytinė dalis, esanti į …
Excerpt
pietų). Su šia upių santakų sritimi gali būti palygintos tik Pasvalio apylin- kės, kur taip pat iš visų pusių suteka upės. Skirtumas tik tas, kad Pasvalio apylinkėse jos teka giliuose slėniuose, tuo tarpu Tverečiaus—Padysnio apylinkėse — vingiuoja …
Excerpt
užima miškingas nMI vietovaizdis. Vakarinėje jos dalyje, taip pat aplink Didžiasalio gūbrį vyrauja aplygintų pakraštinių darinių paviršius, suskai- dytas duburių (BD,M vietovaizdis). Jame aptinkami dideli ežerai ir pelkės. Vydžių—Guntauninkų gūbriškoje …
Excerpt
VI. PASKUTINIOJO APLEDĖJIMO ZANDRINIŲ LYGUMŲ SRITIES RAJONAI Paskutiniojo apledėjimo zandrinių lygumų sritis (E) tęsiasi beveik nepertraukiamu ruožu laukujinėje aukščiau apžvelgtų ežeringų moreninių aukštumų pusėje. Ilga smėlingų lygumų atkarpa, esanti …
Excerpt
Kitas smėlingosios juostos susiaurėjimas, esąs žemiau Neries—Žeime- nos santakos, perskiria Siaurryčių lygumą į dvi dalis, porajonius: Žeimenos lygumą ir Neries vidurupio lygumą. Viso rajono plotas — 1852 kmž. Paleogeograiinė apžvalga. Rajono teritorija, …
Excerpt
206 pav. Viliuos ledyninės plaštakos pakraštiniai dariniai, aplyginti periglacialinių procesų Dar labiau sumažėjusios ledyninės plaštakos dubuma buvo pertverta toliau šiaurvakariuose, Mickūnų—Beduonių ruože. Ši moreninė pertvara vėliau buvo gerokai …
Excerpt
3 r < Pr 207 pav. Priešpaskutinės apledėjimo stadijos suplauto zandro prakasa su gausiomis peri- glacialinių procesų žymėmis į šiaurryčius nuo Nemenčinės Upės senvagės, atkirstos protakos arba šiaip vandens išsilieję plote- liai dešinėje upės pusėje buvo …
Excerpt
vioglacialinis srautas tekėjo Nemenčios senslėniu, o kitas Riešės—Turniš- kės senslėniu. Abu įsiliejo į senovinę Nerį, kuri tada Vilniaus miesto teri- torijoje tekėjo apie 150—145 m absoliutiniame aukštyje. Sutirpus Aukštaičių aukštumoje ledyniniams …
Excerpt
Žeimenos smėlingoje lygumoje išskiriamas šiaurvakarinis paviršiaus ruožas, esąs Žeimenos dešinėje, ir pietrytinis — kairėje pusėje. Atskirą teritorinį vienetą sudaro Svoginos skrodžiama Kazitiškio ly- guma, plytinti ledyno liežuvio dubumoje, kurioje …
Excerpt
Lakajos lygumos smėlynai be aiškios ribos nusitęsia į vakarus ir susi- jungia su Molėtų —Labanoro smėliais. Virintos—Siesarties ledyninės plaš- takos sudarytame moreniniame lanke čia irgi yra platūs „vartai“, kuriuose rajono riba nėra aiški. Lakajos …
Excerpt
aukštumos tekėjusių upių senovinės deltos. Po smėliais slūgso juostuotieji alevritai. Smėlingoji lyguma yra pajvairinta rininių klonių, pelkėtų įlomių, taip pat rumbių, smulkių bangų. Į pietus nuo Pažeimenės iš moreninio priemolio sudarytas reljefo …
Excerpt
X = a N m P ų = | DsOnITg nas x *“ x ) “= — Duaiuia? 2 C Š -“ r Ne Nn S S ANIONDA 2N aj N |E3] x EB si S u šlo | | siduSi3Ą 7 š "viIMU JA A r 1 l Ž TA so E 8 8 s s s 3 ų 2 z 2 > S3XSID1ND (“ | 3 Ž = o " UISYng L 4 pa ssčiaa (S A DIDUT AZ saelną il ) ų …
Excerpt
Slėnis ir jo terasos Pabradės atkarpoje siauros, vos 1 km, upės me- andravimas silpnesnis, salpa taip pat perpus siauresnė, palyginus su ankstesniąja atkarpa. Žemiau Šeršuliškių Žeimenos slėnis vėl patenka į duburį, pripildytą smėlio. Nuo čia iki Druželių …
Excerpt
kurį sudaro plati Iliuvioglacialinė terasa. Čia prasideda žemupys, pri- klausąs jau F XXI rajonui. Vilnia žemupyje teka giliame pralaužtiniame slėnyje, susidedančiame iš kelių terasų, kurios ryškios Vilniaus mieste. Salpa išnyksta, upė įgyja didelį …
Excerpt
Geriau drenuojama Kenos duburio smėlinga lyguma. Ją suraižo giliau įsigraužę upeliai, todėl pašlapusių plotų nematyti. Rajono teritorija, palyginus su ją juosiančiomis aukštumomis, gauna truputį mažiau kritulių, kurių režimas ryškiai „kontinentinis“: …
Excerpt
212 pav. Šlapokas šilas Vilnios lygumoje Smėlynuose, skurdžių šilų įtakoje, susidarė jauriniai šilainiai dirvo- žemiai, kurių dalis kitados buvo dirbama ir apvelėnėjo. Kita dalis iki šiol užimta šilų ir išlaikė ankstesnius bruožus. Menkai drenuojamose …