Excerpt
o paskui meandravo ir sudarė plokščią ir platoką slėnio dugną, kuris dabar Pirčiupio—Valkininkų ruože yra 125 m aukštyje. Žemiau Valkininkų me- andravimas nyko, nes čia senovinė upė graužėsi per tarpplašiakinį mo- reninį masyvą. Jos dugnas buvo …
Excerpt
Per holoceno laikotarpį rajono kraštovaizdis jau palyginti mažai te- kito. Reljeias stabilizavosi, tik kopų srityse sausesniais laikotarpiais dar vėjas pustė smėlį. Upės holocene du kartus smarkiai įsigraužė, išryškin- damos pirmąsias terasas ir salpas. …
Excerpt
smėlių, kurių dangos storis užneštuose tarpugūbriuose siekia 20 ir net 30 m. Po ja dažniausiai slūgso limnoglacialinės nuosėdos. Zvirgždai kai kuriose zandro dalyse yra labai karbonatingi, sudaryti daugiausia iš klinčių ir dolomitų apvalainukų. Jie net …
Excerpt
Š y S R i ų N NAT Sa 0 t 2) J 05 Norų R =D D LB —ŽN E 221 pav. Pietryčių lygumos paviršius: A — smulkiai banguotas Rūdiškių zandro reljefas; B — senslėnio aukštesnė terasinė lyguma, per- | skrosta slėniukų ir raguvų, nusileidžiančių į žemesnę terasinę …
Excerpt
Aukštesnė senslėnio terasinė lyguma pietryčiuose atsiremia į žemyni- nių kopų ruožą, nusitęsiantį per 10 km tarp Šalčios, prie Zigmontiškių, ir Merkio, prie Rūdninkų. Didesnę jo dalį užima banguotas eclinis reljeias. Tik kai kur tarp banguotų plotų iškyla …
Excerpt
Reljefas paprastesnis. Vyrauja kauburiuota arba smulkiai kalvota zandrinė lyguma, išvagota periglacialinių raguvų ir slėniukų, atsiveriančių į Že- mesnę senslėnio terasą. Zandro reljeią čia taip pat įvairina iš po smėlių-žvirgždų dangos iš- nyrančios …
Excerpt
i e dadis T Ta La 222 pav. Zemyninės kopos Marcinkonių apylinkėse V atkreiptų į vakarus. Ties Barteliais jis betarpiškai atsiremia į Eišiškių moreninės plynaukštės pakraštį, o prie Palkabelio nuo plynaukštės jį ski- ria 2—4 km pločio smėlinga …
Excerpt
„ ronių—Pariečės—Latežerio ir Kabelių —Kapiniškių) rinos, todėl vietomis banguota. Paviršius suplautas iš žvirgždų, neretai labai titnagingų. Čia yra aiškus zandrinis kūgis, užklotas ant limnoglacialinės lygumos. Dar toliau pietuose, Baltarusijos TSR, ši …
Excerpt
Upei patekus į Merkio žemupio—Katros lygumą, žemesnė senslėnio terasinė lyguma ima žemėti. Merkio nuolydis, padidejęs uviejų lygumos dalių riboje, išlieka didokas beveik iki pat žiočių (223 pav.). Ties Varėna I, nepaisant dar didesnio upės įsigraužimo, …
Excerpt
225 pav. Po pagiei us Ee erozijai, Ūla perskrodė pelkes, atidengdama prie Du- bičių karbonatinių sapropelių klodą skrodžia limnoglacialinę lygumą. Po to, iki Zigmontiškių, darydama di- deles kilpas, Šalčia apjuosia iš pietų kopų ruožą. Žemupyje skrodžia …
Excerpt
drėkina slėnio pakraščiais trykštantys šaltiniai. Jie sudaro daugybę smul- kių salpinių upeliukų. Zervynose Ūla kerta riną ir toliau iki Mančiagirio teka siauru kan- jonišku slėniu, kuriame nėra salpos, o terasos tęsiasi tik siaurutėmis lys- velėmis. Čia …
Excerpt
slėnio, darosi sausos. Gruntinis vanduo priartėja prie paviršiaus tik giliau- siose daubose. Pietryčių lygumos gruntinių vandenų požeminis srautas, perskrostas upių slėnių, atlieka didelį vaidmenį jų nuotėkyje. Jis nuolat maitina upes, kaip tik dėl to …
Excerpt
Nors Pietryčių lygumai yra būdingos smarkios vidurvasario liūtys, bet jos nesukelia upėse ryškesnių poplūdžių. Jie retai kada viršija 1 m aukštį (227 pav.). Nuotėkio reguliarumas įgalino jau nuo seno Pietryčių lygumos upes naudoti ūkiniams reikalams. Jau …
Excerpt
2286 pav. Vienas Mergelių Akių ežerėlių prie Druskininkų tose, žyminčiose ankstesnės stadijos ledynų pakraštį. Greta pratekamų ežerų yra daug aklinų, telkšančių giliose termokarstinėse daubose. Įlomių juostos ežerus supa karbonatingų žvirgždų arba …
Excerpt
nelygus. Pelkė čia gilesnė pakraščiuose, o viduryje, kur būta upės seklu- mų juostos, negili, net su mineralinio grunto salomis. Pietinė pelkių masyvo dalis užima tikrą senslėnio terasą, todėl pelkės dugnas čia visur lygus ir vienodo (apie 5—7 m) gylio. …
Excerpt
Drėkinimo sąlygos labai nevienodos ir limnoglacialinėje lygumoje. Ties gilesniais upių slėniais bei pratekamų ežerų rinomis vyrauja sauses- nės augimvietės, bet toliau, plokščių takoskyrų link vis didesnius ir di- desnius plotus užima drėgnos ir šlapios …
Excerpt
teritorijos dalis tenka bD,PES vietovaizdžiui, kuriame yra Žilinai ir kitos gyvenvietės. 3. Paluknio mikrorajonui priskiriama senslėnio aukštesnė terasinė lyguma dešinėje Merkio pusėje. Ji išvagota periglacialinės kilmės raguvų, todėl būdingas smulkiai …
Excerpt
230 pav. Pustomi smėliai netoli Varėnos lingų bangų, plačių smėlingų lygumų aikštelių, plačių salpinių pel- kėtų (cabar melioruojamų) slėniukų, sausų lėkštašlaičių raguvų ir kt. 10. Tolkūnų mikrorajonas, priklausąs jau pietvakariniam porajoniui, yra …
Excerpt
kerpšiliais arba brukniašiliais. Gyvenvietės įsikūrusios tik Ūlos slėnyje, kur aptinkamas atsR> vietovaizdis. 13. Dubičių — Musteikos mikrorajonui priklauso lim- noglacialinės kilmės smėlinga lyguma Ūlos ir Katros aukštupiuose. Palei upių slėnius, kur …
Excerpt
a Adis 212 atsRr 232 pav. Svarbesni Pietryčių lygumos vietovaizdžiai …
Excerpt
15. Randamonių—Jaskonių mikrorajonui priskiria- mas žemyninių kopų masyvas, apjuostas Nemuno, Merkio ir Grūdos sen- slėnių. Kopos čia retesnės, tarp jų plyti dideli nesupustytos lygumos plotai, neretai pelkėti. Mikrorajonas pasižymi gįsl, gosl, bs ir sl …
Excerpt
VII. PRIEšPASKUTINIOJO APLEDĖJIMO AKUMULIUOTŲ AUKšTUMŲ SRITIES RAJONAI Si sritis (F) užima visą vidurinę Baltarusijos TSR dalį ir vakariniu pakraščiu įeina į mūsų respubliką. Jai priklauso aukštumos, sudarytos per kelias priešpaskutiniojo apledėjimo …
Excerpt
Pagrindiniai Ašmenos aukštumos dabartinio reljefo bruožai susiior- mavo, baigiantis viduriniam pleistocenui. Priešpaskutinio apledėjimo bai- giamojoje stadijoje atslinko didelės ledyninės plaštakos, kurios sustojo Lie- tuvos— Baltarusijos požeminio …
Excerpt
232 pav. Baravykynės-—Bistryčios moreniniame masyve Iš vakarų į Ašmenos aukštumą rėmėsi Merkio vidurupio ledyninė plaštaka. Ji prišliejo neryškius pakraštinių moreninių darinių ruožus, kurie matomi 180 m aukštyje į šiaurę nuo Jašiūnų. Ties jais buvo …
Excerpt
periglacialinis perlormavimas paliesdavo vis gilesnius ir gilesnius hori- zontus, kurie ilgainiui irgi sušliauždavo į papėdes, įlomes, slėnius. Pliką, dykuminį, aukštumos paviršių dar labiau periormavo kritulių vanduo, raižyte raižęs net ir lėkštus …
Excerpt
bazę. Prasidėjo naujas erozijos etapas, per kurį tų upių paslėniai buvo labai tankiai ir giliai suraižyti. Atsirado eroziniai kalvynai, dabar būdingi Vilniaus apylinkėms. Erozija, iormuodama griovų ir slėniukų tinklą, per- piovė storą smėlių sluoksnį, …
Excerpt
jo dalis seniausia, suklostyta plaštakų tolimiausio pasistūmimo metu. Vi- durinė dalis jaunesnė, sudaryta jau sumažėjusios plaštakos, Vilnios lygu- moje palikusios Verbuškių—Petruliškių moreninį lanką. Šiaurinė dalis, esanti ties Dvarčioniais, …
Excerpt
237 pav. Antakalnio eroziniame kalvyne Antrojo etapo formas sudaro gilūs Vilnios ir Neries slėniai, į kuriuos nusi- leidžia gilios stačių šlaitų senovinės griovos ir sausi slėniukai. Jie, kartu su siauromis keteromis ir atragiais, sudaro Antakalnio ir …
Excerpt
Likusi Ašmenos aukštumos dalis turi paprastesnę reljefo sąrangą. Ji susideda iš meridianine arba beveik meridianine linkme nutįstančių more- ninių ruožų, krypstančių į pietryčius. Vieni jų tįso vakariniame aukštumos pakraštyje, kiti rytiniame, o dar kiti …
Excerpt
Jie daugiausia struktūrinio pobūdžio, t. y. neišskaptuoti upių, o sudaryti susijungus tarpugūbriams arba duburiams. Ilgas struktūrines atkarpas sujungia trumpos erozinės atkarpos, kaip tat matyti Merkio aukštupyje, kertančiame pakaitomis tai tarpugūbrius, …