Excerpt
Šiaurinėje mikrorajono dalyje vyrauja jaunesnio reljefo išvaizdos k,dM vietovaizdis, tankiai gyvenamas. Aklinose daubose čia pasitaiko ežerėlių, žemapelkaičių. Nedideliame plote aplink Rakavio ež. plyti kalvo- tesnis kods vietovaizdis. Į pietus nuo …
Excerpt
dėl gruntinio vandens trūkumo jis retai gyvenamas. Gilus ir platus Vilnios žemupio slėnis sudaro atskirą tSR> vietovaizdį. Kairėje Vilnios pusėje plyti Grybiškių — Rasų — Markučių erozinis kal- vynas, kuriame vyrauja smulkiai ir stačiai atragiuotasis …
Excerpt
3 L S UE LEI k, dM kodS 240 pav. Svarbesni Ašmenos aukštumos vietovaizdžiai Mikrorajoną sudaro vienas labai vaizdingas vsksrS vietovaizdis, labai įvairus iloristiniu atžvilgiu. Pagal J. Movšovičių, jis turi apie 750 augalų rūšių [294]. Siuo metu …
Excerpt
semta jūrų. Pagrindinius sluoksnius dengia apie 100 m storio ledyninės sąvartos, paliktos daugiausia vidurinio pleistoceno metu. Lydos plynaukštės paviršius pradėjo iormuotis, traukiantis priešpas- kutinio apledėjimo Maskvos stadijos ledynams, kurie …
Excerpt
Vėliau, susidariusi Merkio lygumoje didelė fliuvioglacialinė upė, Urkionių tarpplaštakinio moreninio masyvo viršūnę erodavo, suskaidė į atski- ras dalis. Baigiantis vėlyvajam ledynmečiui, pastovusis pašalas išnyko, bet čia nesukėlė termokarstinių procesų, …
Excerpt
249 pav. Riedulynas Lydos plynaukštės šiauriniame pakraštyje prie Tetėnų Vidurinę dalį (žr. 236 pav. apačioje išbrėžtą prolilį) sudaro Eišiškių ledyninio liežuvio palikti dariniai, įskaitant ir paskutiniojo apledėjimo pri- šlietus darinius Tetėnų — …
Excerpt
upės mažiau paiso tarpugūbrių. Pavyzdžiui, Ditvos aukštupys kerta tris moreninius ruožus, o tarpugūbriai neturi upių. Upės, patekusios į rajono pakraštį, paveiktą paskutinių ledynų, įgyja kitokių bruožų slėnius. Antai, Versekos slėnis, prie Eišiškių dar …
Excerpt
Mikrorajonui būdingas stambiai gūbriškasis banguotasis įlomėtasis pelkingasis priemolingasis (GBD,PM) vietovaizdis, apimąs gūbriškas ban- gas ir pelkėtus tarpugūbrius. Šiauriniame mikrorajono pakraštyje labai paplitę smulkiai banguo- tasis žvirgždingasis …
Excerpt
BAIGIAMOSIOS PASTABOS Lietuvos TSR teritorijos 22 fiziniai geograliniai rajonai buvo suskirs- tyti į 250 mikrorajonų. A srityje išskirti 9, B — 48, C— 66, D — 80, E — 34 ir F srityje — 13 mikrorajonų. Tipologiniu atžvilgiu Lietuvos TSR kraštovaizdis …
Excerpt
Kiekvienas natūralus vietovaizdis teikia atitinkamas sąlygas žmonių praktinei veiklai. Daugumas vietovaizdžių nuo seno išnaudojami žemės ūkyje. Jų litoge- ninės apyrubės, anksčiau užimtos miškų, paverstos arimais, per gausiai drėkinamos apyrubės — …
Excerpt
-— — o m -— „N- — “ 440 oc A 0 g NO ETFTE'RA TŪ.R A „Apalia Dz. Rytų Lietuvos keiminio banguoto fliuvioglacialinio reljefo plotų au- galijos indikatorinės savybės. Lietuvos TSR MA Darbai, B, 3, 1957. „Apalia Dz. Rytų Lietuvos banguoto iliuvioglacialinio …
Excerpt
43, 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 04. 50. 56. 57. 58. 59. 60. 6 = „Bieliukas K. Kai kurių Baltijos aukštumos regionų Lietuvos TSR teritorijoje ežerų morfologiniai ir moriometriniai bruožai. Lietuvos TSR MA Darbai, B, 2, 1950. „Bieliukas K. …
Excerpt
62. 63. 64. Galvydytė D. Hidroterminis režimas ir jo įtaka dirvodaros procesams Žemaičių aukstus Lietuvos TSR Aukštųjų mokyklų mokslo darbai, Geogralija ir geolo- gija, I, į Galvydytė D. ir Vaitkutė V. Daugiamečių žolių pasėlių augmenijos palygi- nimas …
Excerpt
Žemesnės Dzūkų aukštumos didelę dalį užima Verknės dubuma, vpač jos pietinis sparnas, kuris Butrimonių-—-Kalieniškės apylinkėse irgi apklo- tas smulkiai kalvotais sluoksniuotų priesmėlių dariniais, kai kur aplygin- tais prieledyninio baseino vandenų. …
Excerpt
Pietvakarinėje Dzūkų aukštumos dalyje (į; pietvakarius nuo Varėnės liežuvinės dubumos) vėl labai ryškūs abu (senesnis ir jaunesnis) moreninio reljefo ruožai. Senesnįjį čia sudaro tik viena moreninė grandinė — aiškus ir gana tiesus pylimas, 150—160 m NN ir …
Excerpt
bose nepilna ir sudėta tik iš ledyno liežuvinių dubumų ir tarpliežuvinių moreninių masyvų. Į vakarus nuo Nemuno iškyla gūbriuoto reljefo Miroslavo moreninis masyvas, prie Seirijočių turįs 183 m aukščio. Masyvo šiaurėje gūbriai tu- ri S—P kryptį, o …
Excerpt
darinių lankais. Dubumas skiria maži, bet aukšti tarpliežuviniai moreni- niai masyvai. Senesniojo moreninio ruožo grandinė čia tęsiasi į pietus ir pietryčius nuo Vištyčio už Lietuvos TSR ribų. Vėlesnių ledyninių liežuvių suformuoti moreniniai lankai …
Excerpt
186 pav. Prieledyninio baseino atabradas Vištyčio aukštumos šlaite (130 m aukštyje) baseino aplyginta recesinė moreninė grandinė, ties kuria įsikūręs Pajevo- „ nys. Iš priekio, t. y. iš pietų, dubumą juosia moreninis gūbriuoto reljeio lankas, perkertamas …
Excerpt
Dar sudėtingesnis yra pralaužtinis Neries slėnis, skiriąs Dzūkų aukš- tumą nuo Aukštaičių aukštumos. Aukščiausią terasą čia sudaro 130— 135 m NN Bevandeniškių lyguma, aptinkama ir dešinėje Neries pusėje prie Girulių. Tai Pomeranijos stadijos nedidelio …
Excerpt
nė nagrinėjamojo rajono dalis atsiduria užuovėjoje vyraujančios vakarinės oro masių pernašos atžvilgiu. Dėl to, aišku, sumažėja bendras kritulių kiekis, o jų režimas įgyja „kontinentiškesnį“ pobūdį. Tai parodo ryškesnis, negu Aukštaičių aukštumoje, …
Excerpt
Rajono reljefo susiskaidymas į aukštus moreninius masyvus ir žemas dubumas labai įvairina vietos klimatą, bet tam įvairumui pailiustruoti trūksta stebėjimų duomenų. 187 pav. iliustruoja dubumos sąlygas. Neži- noma, kokiu laipsniu skiriasi to paties meto …
Excerpt
182 pav. Dirvų riedulingumas perplautų suklotinių morenų srityje, netoli Trakų Dirvožemių įvairumas sukuria ir augimviečių sąlygų mozaiką. Įvai- riausių augimviečių miškai, kitados dengę rajono paviršių, didesne dalimi išnaikinti. Jų vietą užėmė žemės …
Excerpt
Mikrorajonai ir vietovaizdžiai. Pietų Lietuvos aukštuma skirstoma į 29 mikrorajonus (190 pav.). 1. Balčiūnų— Šilėnų mikrorajonui tenka pralaužtinė Neries slėnio atkarpa tarp Vokės ir Bražuolės žiočių, skirianti Dzūkų aukš- tumą nuo Aukštaičių aukštumos. …
Excerpt
kalvių. Čia išskiriamas stambiai ir apystačiai kalvotasis daubotasis eže- ringasis priesmėlingasis (KodeS) vietovaizdis, pasižymįs vaizdingumu. 3. Bagdanonių mikrorajonui priskiriamas vakarinis se- nesniojo moreninio ruožo tęsinys, iš dalies periormuotas …
Excerpt
191 pav. Erozinė griova Strėvos liežuvinėje dubumoje prie Žuvyčių kaimo Žemiausioje ašyje dubuma pripildyta smėlių ir priesmėlių, suskaidy- ta gilių guolinių bei termokarstinių duburių. Čia plyti k;dDeS vietovaiz- dis. Guolinių duburių šlaitai, kylantys į …
Excerpt
Žemesnėse mikrorajono dalyse sluoksniuotų smėlių, priesmėlių ir žvirgždų kalvos smulkėja, bet jų gausėja, o tarpukalvės pavirsta nedide- lėmis pašlapusiomis daubomis. Cia ima vyrauti k,dS vietovaizdis, irgi in- tensyviai išnaudojamas žemės ūkyje. Jis …
Excerpt
moreninį ruožą. Toliau pietuose ima vyrauti k;dSŽ vietovaizdis, besikaita- liojantis su g5iSŽ vietovaizdžiu. Nedideliame plote ties Druckūnais, kur paviršius labai paveiktas termokarstinių procesų, bei prie Laičių plyti net k;dSZ vietovaizdis, pasižymįs …
Excerpt
bdSI bei nSI vietovaizdžiai. Sausesnėse duburio dalyse sl vietovaizdis užim- tas šilų. Moreninės salos sudaro k;dM, o kai kur net k;dM vietovaizdžio įtarpus. 18. Nedingės mikrorajonas apima išorinio aukštumos pa- kraščio senesniojo moreninio ruožo 1,5—2 …
Excerpt
Kai kur, pavyzdžiui aplink Seirijus, kraštovaizdį įvairina stambios keiminės kalvos, iškylančios duburių kaimynystėje. Todėl nedidelėmis sa- lomis matyti K;dDeS vietovaizdis. 24. Verstaminų mikrorajonui priskiriamas Teizų—Versta- minų tarpliežuvinis …
Excerpt
192 pav. Reginys į Salaparaugio—Trakėnų tarpliežuvinį moreninį masyvą iš liežuvinės dubumos 193 pav. Vištyčio ežero pakrantėje …