Excerpt
migracijų. Kaip ir atviroje jūroje, priekrantėje gau- siausia jūrinių rūšių. Bendrijos branduolį Lietuvos ekonominėje zo- noje ir teritoriniuose vandenyse sudaro tik Balti- jos jūrai būdingų porūšių žuvys: strimėlė, brėclin- gis, menkė, o arčiau …
In:
Excerpt
7090, karšių — 7090, lynų — 91,590, kuojų — 96,496, lydekų — 97,190, ešerių — 97,790 ežerų. Kiekvieno ežero žuvų bendrijoje dominuoja 1-3 rūšys, kurios kartu sudaro daugiau kaip 7090 masės. Dominuojančiomis rūšimis būna stinta, se- liava, aukšlė, pūgžlys, …
In:
Excerpt
"SES3PUI STUIJEP3-OKI0UI — ĮAJĄ “((U1/3) 3seuorą ouonjuejdo1A — A “(Į/d 3UI) SBj2PI 010350J — g („U/3) redurai solioeiuaUITpas —15 “(1 /žur) sPpaPI soBeIZpauI sąuruešio — 2 “(STepEG) (seurnBulApeds) soare> į EgIE EApedS — dg “(uI) s1743 siunnpia — H (Ur) …
In:
Excerpt
Pirmojo tipo bendrijos ežeruose, kuriuose gy- vena stintos, susidaro dominuojančių žuvų gru- pės iš 1-3 rūšių. Pagal dominuojančių rūšių gru- pių sudėtį pirmojo tipo bendrija skaidosi į šiuos variantus arba žuvininkystės tipus: la — stinti- nis-ešerinis, …
In:
Excerpt
Lietuvos upių žuvų bendrijų tipai Upokšnių (iki 10 km) a - 1 tipas žuvų bendrija šaltų - 2 tipas Upelių (iki 50 km) šiltų sureguliuoto nuotėkio - 3 tipas žuvų bendrija 4 ai nesureguliuoto nuotėkio - 4 tipas šaltų sureguliuoto nuotėkio - 5 tipas k …
In:
Excerpt
Įvairių rūšių žuvų ir nėgių santykinė biomasė ir vidutinis gausumas upių bendrijose Rūšis Vnc./ha 6 nuo bendros biomasės 1. Mažoji nėgė 5,5 0,06 2. Ungurys 0,4 0,27 3. Upėtakis 148,0 21,01 4. Lašiša 0,06 0,01 5. Šlakys 0,3 0,64 6. Kiršlys 6,3 1,93 7. …
In:
Excerpt
ŽUVŲ IŠTEKLIAI Visa žuvų masė tam tikrame vandens tūryje ar- ba akvatorijoje vadinama biomase. Besidauginda- mos žuvys kasmet sukuria produkciją arba metinį prieauglį. Dalį šio prieauglio (maždaug 1/3) su- daro verslinio dydžio žuvys. Žuvų ištekliai ver- …
In:
Excerpt
tuvos ekonominė zona ir gretimi jūros rajonai yra vieni iš žuvingiausių Baltijoje. Tyrimų duomeni- mis, hidrolokatoriumi fiksuojamų žuvų biomasė Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse sudaro apie 210-220 tūkst. t; iš jų strimėlių — …
In:
Excerpt
žuvų biomasė Kuršių marių akvatorijoje siekia apie 75 tūkst. cnt. Kuršių mariose aptinkama apie 50 rūšių žuvų, verslininkų sužvejojama 20 rūšių. 6090 laimikių sudaro kuojos ir karšiai, 2090 — stintos ir pūgžliai, ir 2096 — kitų rūšių žuvys, daugiausia …
In:
Excerpt
vidutinis P/B — 0,4, tai žuvų biomasė ežeruose apy- tikriai prilygsta 75 tūkst. cnt. 1970-1990 m. laikotarpiu iš 10 tūkst. cnt su- gautų žuvų trečdalį sudarė kuojos — 3,3 tūkst. cnt, likusią dalį: karšiai — 1,7-1,8, ešeriai — 1,0-1,2, aukšlės — 0,9-1,1, …
In:
Excerpt
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGA Žvejybą ir tiesioginę žuvų išteklių apsaugą Kur- šių mariose reguliavo 1378 m. Prūsijos įstatymai, kuriais buvo draudžiama: žvejoti priekrantėje nerš- to metu, nakties metu, perparduoti žuvį, statyti tinklus mažesniu atstumu vienas …
In:
Excerpt
tintos SSRS Ministrų tarybos ir Valstybinio pla- no komiteto, pradėjo galioti 1960 m. ir su nees- miniais pakitimais galiojo iki Nepriklausomybės atkūrimo. Nuo senų-senovės iki pat XX a. žuvų išteklių apsauga ir žvejyba Baltijos priekrantėje buvo re- …
In:
Excerpt
prie vykstančios ekonominės ir politinės refor- mos — įvesti žvejybos žurnalai, padidinta atsako- mybė už žvejybos taisyklių pažeidimus. Apskritai visos žvejybos taisyklės iki XX a. pa- baigos žuvų išteklių apsaugai reglamentavo: žve- jybos būdus ir …
In:
Excerpt
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMAS IR GAUSINIMAS Išteklių atkūrimui ir gausinimui žuvų ikrai pe- rinami, mailiai ar jaunikliai auginami žuvivaisos įmonėse. Pirmoji žuvivaisos įmonė Lietuvoje buvo įkur- ta 1873-1975 m. S. Verkių dvare šalia Vilniaus, prie 2 bevardžių …
In:
Excerpt
vandenis. Taip par buvo veisiami paprastieji ir auk- siniai lynai, meknės - orfos, sidabriniai, auksiniai karosai ir karpiai. 1963 m. ši bazė buvo perduota Vidaus vandenų eksploatacijos valdybai. 1962 m. buvo pastatyta Ignalinos žuvivaisos įmonė, kurioje …
In:
Excerpt
21. 22P 23. 24. 25. 26. PAGRINDINĖ LITERATŪRA „ Basan U., 1972, Ostseefische. — Berlin. „ Benecke B., 1881, Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost und Westpreussen. — K6nigsberg. . Bukelskis E., Kesminas V., Repečka R., 1999, Lietuvos žuvys. Gėlavandenės …
In:
Excerpt
RŪŠIŲ PAVADINIMŲ ŽODYNĖLIS LIETUVIŲ, LOTYNŲ (Iot.), RUSŲ (rus.), LENKŲ (lenk.), PRANCŪZŲ (pranc.), ANGLŲ (angl.) IR VOKIEČIŲ (vok.) KALBOMIS Adata, jūrų (psl. 125), Syngnathus typhle (lot), ĮlnaKHOpBIJAA KHIJIA (rus.), Iglicznia (lenk.), Poisson pipe …
In:
Excerpt
* pavadinimo nerasta Ančiuvis (psl. 20), Engraulis encrasicholus (lot.), AHyoyc, xamca (rus.), Sardela europejska (lenk.), Anchois (pranc.) Anchovy (angl.), Europžische Sardelle (vok.). Aukšlė, paprastoji (psl. 59), Alburnus alburnus (lot.), Yknea (rus.), …
In:
Excerpt
Lumpfish, sea-hen, lumpsucker (angl.), Sechase (vok.). Čiukčių žuvis (psl. 78), Catostomus catostomus rostratus (lot.), Uykyuan (rus.), Czukuczan syberyjski (lenk.), Meunier rouge (pranc.) Long-nosed sucker (angl.), Sauger (vok.). Čyras (psl. 34), …
In:
Excerpt
Ešerys, paprastasis (psl. 93), Perca fluviatilis (lot.), Okyns (rus.), Okėn (lenk.), Perche (pranc.), Perch (angl.), Barsch, FluBbarsch (vok.). Gleivys (psl. 117), Liparis liparis barbatus (lot.), Esponežicknū nHnapuc (rus.), Dennik (lenk.), Limace de mėr …
In:
Excerpt
Gružlys (psl. 57), Gobio gobio (lot.), Ileckaps (rus.), Kielb (lenk.), Goujon (pranc.), Gudgeon (angl.), Greeling, Grinling (vok.). Yla, jūrų (psl. 126), Neropbis ophidion (lot.), CeBepHas 3MeeBHAHa3 HIJa (rus.), Węžynka (lenk.), Vipėre der mčr (pranc.), …
In:
Excerpt
Katžuvė (psl. 85), Ictalurus punctatus (lot.), KananBHEIH coMHK (rus.), Sumik (lenk.), Poisson-chat (pranc.), Channel carfish (angl.), Geripfelter Zwergwels (vok.). Kiršlys (psl. 40), Thymallus thymallus (lot.), OGEIkHOBEHHBIH xapHyc, eBponeHckHH xapuyc …
In:
Excerpt
Lašiša (psl. 21), Salmo salar (lot.), Jiococb, ceMra (rus.), Eosoš (lenk.), Saumon commun (pranc.), Atlantic salmon (angl.), Atlantischer Lachs (vok.). Limanda (psl. 119), Limanda limanda (lot.), EpiuoBaTka, JHMaEja (rus.), Zimnica (lenk.), Limande …
In:
Excerpt
Menkė, juodadėmė (psl. 91), Melanogrammus aeglefinus (lot.), Ilnkma (rus.), Plamiak (lenk.), Eglefin, morue noir (pranc.), Haddock (angl.), Scheelfisch (vok.). Menkė, Ledjūrio (psl. 89), Pallachbius virens (lot.), Caiūna (rus.), Czarniak (lenk.), Colin, …
In:
Excerpt
Ožka (psl. 65), keli f "uo a Pelecus cultratus (lot.), 1 LEA CL UexoHb (rus.), Ciosa (lenk.), Rasoir (pranc.), Chekhon (angl.), Ziege, Messafisch, Sabel (vok.). Palija, amerikinė (psl. 29), Salvelinus fontinalis (lot.), AMepHKaHcKHK TOJNE1 (rus.), Pstrąg …
In:
Excerpt
Plekšnė, Baltijos (psl. 121), Pleuronectes platessa baltica (lot.), Mopecka3 KaMGana (rus.), Gladzica (lenk.), Plie, carelet, plie du franche (pranc.), Plaice (angl.), Scholle, Goldbutr (vok.). Plekšnė, upinė (psl. 120), Plarichthys flesus trachurus …
In:
Excerpt
Salatis (psl. 52), Aspius aspius (lot.), JKepex (rus.), Balen (lenk.), Aspe (pranc.), Asp ( angl.) Rapfen, Raap, Rappe (vok.). Saulažuvė (psl. 53), Leucaspius delineatus (lot.), BepxosBka, OBCaHkKa (rus.), Stonecznica (lenk.), Able de stymphale (pranc.), …
In:
Excerpt
Starkis (psl. 94), Stizostedion lucioperca (lot.), Cynax (rus.), Sandacz (lenk.), Sandre (pranc.), Pike-perch (angl.), Zander (vok.). Sterlė (psl. 15), Acipenser rutbenus (lot.), Crepnaxp (rus.), Sterlet, czeczuga (lenk.), Sterlet (pranc.), Sterler …
In:
Excerpt
Šapalas (psl. 46), Leuciscus cepbalus (lot.), TonaBAb (rus.), Klen (lenk.), Chevaine (pranc.), Chub (angl.), Dėbel (vok.). Šlakys (psl. 23), Salmo trutta trutta (lot.), Kymoxa (rus.), Troč (lenk.), Truite de mėr (pranc.), Bull-trout, sea-trout (angl.), …
In:
Excerpt
Ungurys, jūrinis (psl. 44), Conger conger (lot.), Mopcxož yrops (rus.), Konger (lenk.), Congre (pranc.), Conger eel (angl.), Meeraal, Congeraal (vok.). Uotas (psl. 118), Psetta maxima (lot.), Trop6o (rus.), Naglad, skarp (lenk.), Turbot (pranc.), Turbot …
In: