Excerpt
10. Pandėlio mikrorajonas užima Nemunėlio vidurupio ledyninės plaštakos paveiktą teritoriją, kurioje tęsiasi kelios pakraštinių moreninių darinių aplygintos grandinės. Vyrauja GBPM vietovaizdis, nors ir ne toks tipiškas, kaip Vabalninko —Salamiesčio …
Excerpt
Permo periode jame buvusi gili atviros jūros įlanka, tikriausiai, sudarė erozijos bazę upėms, kurios erodavo Nevėžio lygumos teritoriją, anuomet sudėtą iš devoninių sluoksnių. Yra pagrindo manyti, kad greta upių, tekė- jusių devoninių sluoksnių nuolydžio …
Excerpt
smėlingą lygumą. Abiejų plaštakos masyvų sąlyčio zonoje susidarė tarp- plaštakinė morena. Anksčiau ji laikyta Siesikų 0zu. Nevėžio ledyninės plaštakos priekinis pakraštys per Bukonis ir Či- činus, matyt, ėjo į vakarus, Babtų link. Neišaiškinta, ar rajono …
Excerpt
114 pav. Atabrado žvirgždai Sėtos moreninio gūbrio vakariniame pakraštyje, suklostyti 80 m lygio prieledyninio baseino Ilgainiui prieledyninio ežero lygis vėl nuslūgo ir ilgokai laikėsi 65—60 m aukštyje. Tuomet jis sėmė visą žemiausią rajono dalį, išilgai …
Excerpt
plaštakinės dubumos prieledyniniai baseinai buvo vėlesni už Nemuno žem- upio dubumos baseinus. Iš slėnių sąrangos galima spręsti, kad 65 m lygio prieledyninis basei- nas Nevėžio lygumoje tyvuliavo tuo metu, kai Nemuno žemupio baseinas buvo 40 m lygyje. …
Excerpt
plaštakos pasistūmėjimo. Kita kalvagūbrio dalis, nusitęsianti nuo Ne- vėžio žiočių palei Neries žemupį net iki Čičinų, priskiriama kaimyniniam C XIII plynaukštiniam rajonui. Jam atiduotas ir ankstesnio plaštakos poslinkio sudarytas pakraštinių moreninių …
Excerpt
viršiuje sudėtas iš perklostyto moreninio priemolio, vietomis net iš lim- noglacialinio molio, kai kur labai išraižytas raguvų (115 pav., D), nusi- leidžiančių į 80 m lygio prieledyninio baseino krantą. Ties Padauguva moreninis kalvagūbris staiga pakeičia …
Excerpt
117 pav. Nevėžio apatinio lygio lygumos vaizdas nuo Šėtos moreninio kalvagūbrio Salia vėlyvojo ledynmečio erozijos sudarytų senslėnių, Traupio ly- gumoje aptikta termokarstiniu būdu atsikūrusių slėnių, neturinčių dugne tekančio vandens nuosėdų. Vienos jų …
Excerpt
T 15-12! i E e v - Vv „L sias S 2 iėss Š — 14 V VANDYIS (E iai 23 E a 2 80 Žiz > = La a. co DISOTf = m SAZJA3NYdį| 4 di TT 15-1rST5777 777171 DUTVJOJŲ a SLLSBIMNYN says — | SDUISJ1Y AUVIS 2 syyDpDĄ 3 u I ž 2įKdrą X o|+ Z sai | AaudUn Į 2pnv1T 2212 …
Excerpt
Apatinio lygio lygumą, ypač šiaurinėje dalyje, irgi įvairina negilūs Šuojos, Nešetos, Upytės senslėniai, atsiveriantys į patį svarbiausią, Ne- vėžio, senslėnį. Būdinga, kad Nevėžio senslėnis, kertąs apatinio lygio lygumą nuo Berčiūnų iki Babtų, yra …
Excerpt
Nevėžis skiriasi nuo Minijos mažesniu nuolydžiu, kuris mažesnis net už Nemuno nuolydį. Todėl jis žinomas, kaip ramiausia respublikos upė (119 pav.). Visame senslėnio ruože (nuo Sanžilės iki žiočių) vidutinis nuolydis yra 16 cm/km, o padidėja tik ten, kur …
Excerpt
Nevėžio lygumoje beveik nėra tarpsluoksninių kvartero (dėl plonos nuogulų dangos) požeminių vandenų, kurie galėtų maitinti upes. Grunti- nių vandenų atsargos irgi nedidelės, galinčios formuoti tik mažus debi- tus. Todėl upių maitinimuisi svarbiausi …
Excerpt
Dėl žymaus dirvodarinių uolienų karbonatingumo ir trumpesnio plau- namojo laikotarpio Nevėžio lygumos dirvožemiai negiliai išplauti. Iliuvi- nis, sunkesnės mechaninės sudėties dirvožemio horizontas, čia yra perpus mažesniame gylyje, negu, pavyzdžiui, …
Excerpt
Kėdainius, Surviliškį, Šėtą, Lančiūnavą, Ramygalą, Krekenavą, Vadaktus, Anciškius [96]. Apatinio lygio lygumoje yra daugiausia smulkiais smėliais užpiltų plotų, kuriuose išliko žaliašilių augimviečių pušynai, būtent: apie Slikius, Krekenavą, Berčiūnus. …
Excerpt
ir lėkštai bei smulkiai kalvotasis daubotasis priemolingasis vietovaizdis (k;dM). Abu jie palankūs žemės ūkiui. Tačiau didžiausius plotus mikrorajone užima nenuotakios perklosty- to moreninio priemolio lygumos, daug kur užklotos smėliais. Tai nMI ir nSI …
Excerpt
7. Babtų mikrorajonui tenka Nevėžio žemupio slėnis. Jis išsiskiria iš kitų slėnio atkarpų dvigubai didesniu gyliu, mažiausiu upės nuolydžiu, didžiausiu vagos gyliu ir kitomis slėnio bei upės vagos savy- bėmis. Tėra vienas salpinio gilaus slėnio …
Excerpt
8. Pelutavos— Ramonų mikrorajonui priskiriama vidu- rinio lygio lyguma dešinės Nevėžio baseino pusės pietuose. Ją sudaro nedi- delių ledyno liežuvių dubumos, kurių paviršius visai išlygintas. Taigi vyrauja nMI ir nSI vietovaizdžiai, užimti didelių miško …
Excerpt
lankų, turinčių truputį skirtingus vietovaizdžius. Leščių lankui būdingas smulkiai banguotasis gūbriuotasis priemolingasis vietovaizdis (bgM), ku- riame mažas gūbriškas bangas skiria pašlapę lobai. Vilkijos lanke vyrau- ja stambiai ir apystačiai …
Excerpt
priskirti ir Žemaičių bei Sūduvos aukštumų šlaitai iki 120—130 m aukš- čio. Mat, jie, pradėjus tirpti minėtajai ledyno plaštakai, tam tikrą laiką buvo apsemti prieledyninio baseino ir neteko kalyotumo. Paleogeografinė apžvalga. Nemuno žemupio, kaip ir …
Excerpt
perskrosta apie 80 m storio kreidos danga, pasiekta viršutinė jura, triasas, o kai kur net devonas. Kitos lomos radosi Užnemunėje, Sakių—Kazlų Rū- dos ruože, kur išliko tik patys apatiniai kreidos horizontai, esantys 60—80 m žemiau jūros lygio. Ledynai, …
Excerpt
Paskutiniojo apledėjimo ledynai, padengę visą rajono teritoriją, jau neįstengė žymiau pakeisti jo paviršiaus. Suklostydami moreninius dari- nius, jie dar labiau išlygino lygumos paviršių, bet, akumuliavę Žemaičių ir Sūduvos aukštumas, aukščių skirtumus …
Excerpt
125 pav. Negiliai susiklosčiusios 105—100 m lygio prieledyninio baseino nuosėdos netoli Viduklės Prieledyninis baseinas telkšojo rajono teritorijoje, dar prieš užslen- kant Nemuno žemupio ledyninei plaštakai. Jo nuosėdos, t. y. 3—5 m storio juostuotyjų …
Excerpt
žemesnio prieledyninio baseino krantas. Jis ėjo nuo Gavaltuvos (prie Šešupės vingio) vakarų link per Piliakalnius, Ramoniškius, Obšrutus, iš pietų juosė Vilkaviškį [70]. Karšuvoje 60—65 m lygio krantų pėdsakai atsekami nuo Pagraman- čio, per Lomius, …
Excerpt
žiotys buvo C XIII rajono ribose, Gegužinės—Gaižiūnų apylinkėse. Ter tyvuliavo rytinė prieledyninio baseino dalis. Siaura sąsmauka išilgai Ne muno slėnio (dabar Nevėžio—Nemuno santaka) rytinė baseino dalis jun gėsi su vakarine, sėmusia C XII rajono …
Excerpt
Šaltuona ir Šešuvis, o ypač Šešupė, kurios žiotys atsidūrė ties buv. Sir- vintomis (Krasnoznamensku). 40 m lygio ežero gyvenimui svarbiausias buvo pailgėjęs Nemunas, kurio žiotys atsistūmė prie Jurbarko. Jis ir kitos upės tada nešė labai daug smėlio, kurį …
Excerpt
kad žemės paviršius, išsivadavęs iš ledyno ir prieledyninių ežerų vandens naštos, kaip tik alerode smarkiausiai pakilo. Nemunas, Dubysa, Jūra žemupyje įsigraužė 15—20 m žemiau dabartinio lygio. Gilių slėnių šlai- tus pradėjo raižyti griovinė erozija, kuri …
Excerpt
pakito botaninė sudėtis, vienus lapuočius žymia dalimi pakeitė kiti. Gre- ta arimų radosi daug žemuminių pievų ir ganyklų. Kraštovaizdžio komponentai. Rajono teritorija užima didžiulės ledy- ninės plaštakos dubumą, kurios paviršius primena į vakarus …
Excerpt
129 pav. Nemuno žemupio lygumos paviršius: A — aplyginti pakraštiniai moreniniai dariniai Sūduvos aukštumos pašlaitėje, į pietus nuo Virbalio: A. — nuolaidi, prieledyninių baseinų išlyginta ir slėnių bei raguvų suraižyta lyguma Karšuvoje, netoli Batakių; …
Excerpt
ir, matyt, buvo sunešti, traukiantis ežero krantui, anuometinės Sešupės ir kitų mažesnių upių. Karšuvoje vidurinis lygumos lygis tęsiasi vos 2—4 m pločio ruožu (Pagramantis, Lomiai, Batakiai), todėl jo paviršiaus nuolydis čia didokas ir žymia dalimi įeina …
Excerpt
Pagal pavidalą, struktūrą ir kryptį Nemuno žemupio slėnis skirsto- mas į keturias dalis: pirma — tarp Nevėžio ir Dubysos žiočių, antra — tarp Seredžiaus ir Gelgaudiškio, trečia — tarp Gelgaudiškio ir Jurbarko ir ketvirta — tarp Mituvos ir Jūros žiočių …