Excerpt
Lietuvos geograi. pažinimo istorijos bruožai 21 jūdis Lietuvoje ir Lenkijoje. Iš kitur buvo pakviesti kvalifikuoti karto- grafai, kurie kartu su Vilniaus akademijos ir kitų aukštųjų mokyklų astronomais turėjo atlikti šalies kartograflavimą. Dirbti padėjo …
Excerpt
22 Lietuvos geogral. pažinimo istorijos bruožai tyrinėtoją. Tenka apgailestauti, kad Vilniaus universitete geografijos dės- tymas negavo reikiamos visuomenės paramos, nors geogralija ir jos istorija domėjosi tokie pasaulinio masto mokslininkai, kaip …
Excerpt
Lietuvos geograf. pažinimo istorijos bruožai 23 nes, vandentėkmes ir vandenskyrų linijas. Izohipsės buvo vedamos lau- ko sąlygomis iš akies, kai kuriose planšeto vietose pažymint šlaitų po- linkius. 1822 m. pasirodė Vilniaus ir jo apylinkių žemėlapis …
Excerpt
24 Lietuvos geograf. pažinimo istorijos bruožai lapai yra net penkių spalvų. Šis žemėlapis po pirmojo pasaulinio karo tapo kartografiniu pagrindu geograiiniams tyrimams Lietuvoje. Jis gali būti sėkmingai naudojamas ir dabar hidrografiniams, …
Excerpt
25 Lietuvos geograi. pažinimo istorijos bruožai Sudarius tikslius topografinius žemėlapius, buvo galima kiekybiškai ir kokybiškai apibūdinti visą Lietuvos reljeią ir hidrograliją. 1889 m. rusų kartografas A. Tilo sudarė Rusijos europinės dalies …
Excerpt
26 Lietuvos geograf. pažinimo istorijos bruožai augalų herbarą ir žemaitiškai parašė keletą botanikos darbų, kaip «Tais- lių auguminį», arba «Dictionarium botanicum lalino-samogiticumo. Kitas universiteto mokinys Konstantas Tyzenhauzas (1786—1853) …
Excerpt
Lietuvos. geograf. pažinimo istorijos bruožai DT. išėjo trupmeninis skaičius 4,26 m (2 sieksniai). Kai kuriuose žemėlapio lapuose, esant sumažintam masteliui, reljefo skaitomumas blogas. Žy- miai menkesnės kokybės yra «Russische Karte des westlichen …
Excerpt
28 Lietuvos geograi. pažinimo istorijos bruožai Lietuvos ir jos pakraščių kalnuotumo ir nuotakumo žemėlapis masteliu 1:630000 ir A. Vireliūno Lietuvos žemėlapis masteliu 1:300000 dėl turinio ir apipavidalinimo trūkumų negalėjo „visų mokyklos poreikių pa- …
Excerpt
Lietuvos geograi. pažinimo istorijos bruožai 29 se vietose buvo reguliariai matuojami Nemuno ir jo intakų vandens de- bitai, sistemingai ruošiamos hidrologinės ekspedicijos, kuriose buvo daro- mos upių hidrografinės nuotraukos. Be upių, buvo tiriami …
Excerpt
30 Lietuvos geograi. pažinimo istorijos bruožai suorganizavo vietoj Stepono Batoro universiteto Vilniaus Valstybinį uni- versitetą, į kurį iš Kauno buvo perkeltas Matematikos-gamtos fakultetas. Pertvarkius ir išplėtus aukštąsias mokyklas ir 1941 m. …
Excerpt
III. LIETUVOS VIETOVARDŽIAI Žemės vardyną sudaro tiriniai vietų vardai — vietovardžiai (nomi- na propria). Jais žmonės yra praminę šalių, miestų, miestelių, kaimų, vienkiemių, marių, upių, ežerų, pelkių, kalnų, laukų, miškų, krūmų, pievų ir daugelį kitų …
Excerpt
50) Lietuvos vietovardžiai gausiausiai gyvenamų didžiųjų žemės paviršiaus vietų vardai. Tokie vie- tovardžiai dažniausiai ilgaamžiai. Yra nemaža vietovardžių, susidariusių iš bendrinių žodžių. Vienų vietovardžių reikšmė dar ir šiandien lengvai suvokiama, …
Excerpt
Lietuvos vietovardžiai 33 Netrūksta ir tokių vietovardžių, kurie nuo savo vandenvardžių ski- riasi gimine ir skaičiumi, pavyzdžiui: Anykšta — upė, Anykščiai — mies- tas, Ceikinė — upė, Ceikiniai — miestelis, Kurklė — upė, Kurkliai — miestelis, Vasaknas — …
Excerpt
34 Lietuvos vietovardžiai Nors Lietuvos vardas yra senos kilmės, tačiau į istorinius šaltinius jis pateko žymiai vėliau kaip prūsų ir kuršių. Pirmą kartą Lietuvos var- das buvo paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo metraščiuose — «Annales Ouedlinburgenses». Čia …
Excerpt
Lietuvos vietovardžiai 35 Sūduvos vardą K. Būga kildina iš upėvardžio *Sūda. Šių dienų Už- nemunėje yra upė Sūduonia. Sūduvos gyventojai vadinami sūduviais. Sūduvos vardas anksčiau pateko į istorinius šaltinius negu Lietuvos var- das. Sūduvius jau mini …
Excerpt
36 Lietuvos vietovardžiai žodžių panašumas yra geriausias liudininkas, kad Rusnės vietovardis yra labai senos kilmės. Neris, didžiausias Nemuno dešinysis intakas, turi du vardus. Aukš- tupyje baltarusiai šią upę vadina Vilija, o vidurupyje ir žemupyje …
Excerpt
Lietuvos vietovardžiai 37 vardėjęs būdvardis. Karkluoja yra vestinas iš būdvardžio *karkluojas,-a, karkluotas. Panašios kilmės yra ir Skirpstauja — Zapyškio apylin- kių upė. Mūsų vietovardžiai yra išsaugoję daugybę bendrinių žodžių. Pvz., senuose raštuose …
Excerpt
38 Lietuvos vietovardžiai Iš tikrinių ežerų vardų yra atsiradę kaimų ir miestelių vardai, pa- vyzdžiui, Meteliai (Metelys), Aviliai (Avilys), Atesiai (Atesys), Rimie- čiai (Rimietis). Lietuvoje nemaža pelkių, todėl joms pavadinti yra daugybė žodžių: …
Excerpt
Lietuvos vietovardžiai 39 Tokie vietovardžiai aiškiai rodo artimą baltų kilčių ir kalbų gimi- nystę. Vietovardžių pasikartojimai aiškinami dvejopai. Vieni vardai (Juod- upis — upė iš pelkių, tamsios vandens spalvos, Ilgis — siauras rininis ežeras) labai …
Excerpt
40) Lietuvos vietovardžiai Čivyliai ir Zarasai (gyvenvietės), K. Būgos manymu, esą sėliški. Zarasų miestas turi ežero vardą, kurį vietos žmonės vadina Zarasu. Senovėje sėliai Zarasus vadinę Ezerasais, kurie sėlių kalboje buvo siejami su bend- riniu vardu …
Excerpt
Lietuvos vietovardžiai 4 siau vietovardžių. Pavyzdžiui, Aukštaičių ir Žemaičių aukštumose vieto- vardžių, palyginti, daugiau negu Vidurio žemumoje. Kalnų ir kalvų aplinkoje kilę šie vietovardžiai: Kalnai, Kalneliai, Kalnėnai, Kalnujai, Pakalnė, …
Excerpt
IV. LIETUVOS GEOGRAFINĖS APLINKOS RAIDA GEOLOGINĖJE PRAEITYJE Dabartinė Lietuvos geografinė aplinka yra ilgus geologinius amžius trukusio jos vystymosi padarinys. Dabartinius bruožus ji paveldėjo be- veik iš visų geologinių laikotarpių, kurių įvykiai …
Excerpt
Prieškvarterinis laikotarpis 43 atlikus geofizinius tyrinėjimus, susidarė sąlygos apčiuopti kristalinio subs- trato paviršiaus bendruosius bruožus. Gręžinių duomenys parodė, kad kristalinio pamato paviršius yra labai nelygus. Aukščių skirtumai jo rel- …
Excerpt
44 Lietuvos geograf. aplinkos raida geol. praeityje vienalytės. Jose galima išskirti daugelį mažesnių antraeilių ir trečiaeilių tektoninių elementų. Vieną tektoninę struktūrą nuo kitos skiria tektoni- nės dislokacijos — sprūdžiai ir fleksūros. Šiomis …
Excerpt
Prieškvarterinis laikotarpis 45 kusį laikotarpį vykę žemės plutos judesiai buvo privertę sausumą ne kar- 1ą keistis vietomis su jūra, ir atvirkščiai. Po ilgai trukusio sausumos režimo proterozojuje eokambrinių jūrų transgresijos smarkiai išlygino prieš …
Excerpt
46 Lietuvos geograi. aplinkos raida geol. praeityje sluoksniai su smėlėtais molingais tarpusluoksniais. Apatinio ir vidurinio kambro dariniai labai paplitę Lietuvos teritorijoje, išskyrus tik pietinę jos dalį. Viršutinio kambro nuosėdų sritis yra kiek …
Excerpt
Kvartero laikotarpis, holocenas 95 Limnejos laikotarpio miškų žiedadulkiniame spektre, lyginant jį su litorinine stadija. galima pastebėti reikšmingų pakitimų. Guobų ir liepų ėmė mažėti, smarkiai nukrito ir lazdynų kreivė, truputį sumažėjo pušų, o …
Excerpt
96 Lietuvos geograf. aplinkos raida geol. praeityje sausumą liudija gausybė faktų iš įvairių Europos vietų ir, atrodo, kad tuo nėra pagrindo abejoti. Mezoholoceno gyvūnijos sudėtis paįvairėjo. Žinoma nemaža to lai- kotarpio žinduolių kaulų radinių. …
Excerpt
Kvartero laikotarpis, holocenas 97 Neoholocenas, arba naujasis holocenas Neoholoceno pradžia sietina su staigia klimato permaina, įvykusia maždaug 500—600 metais pr. m. e. Kintant klimatui, kito ir augalijos bei kitų geografinės aplinkos komponentų raida. …
Excerpt
98 Lietuvos geograi. aplinkos raida geol. praeityje žu kilti. Praėjus truputį sausesniam laikotarpiui (200—150 metų pr. m. e.) kilimas perėjo į staigias ežerų transgresijas. Kai kuriuose buvusių Rytprūsių ir Kuršo ežeruose transgresijos am- plitudė buvo …