Excerpt
dalis yra jau Latvijos TSR teritorijoje. Lietuvos TSR ribose jis lėkštai kalvotas, iš pietryčių apjuostas Juodupės—Vyžuonos senslėnio. Visus paminėtuosius šiaurinio porajonio geomoriologinius vienetus įvairiomis kryptimis vagoja slėniai, kurių kilmė …
Excerpt
STI ALĖ ISA SE LAT Is ir laa jma 5 Jogljau las ra las T Za OISYN] B € / 724 MigsIgDI = > * ( 22 Ojas] a ž o DA] m L > x k c 23 OjUIzNf 1 š 5 5 iv n310NSvs R * SO1NIAUIS a Za HuDS 6 - , (i IVIDNIABIS Yd 31d3N1V1NY f i 14 € XII iniai pro DSNLANX 23 0IDSDd …
Excerpt
158 pav. Šventosios užaugimas aukščiau Užpalių Jaros —Setekšnos senslėnis nesibaigia ties Šetekšnos vietove, bet nuei- na toli į šiaurę, kur jo tęsinį išnaudoja kita kryptimi tekąs Nemunėlis. Kaip jau minėta, Vakarų Aukštaičių plynaukštės topogralinė …
Excerpt
negiliai slūgso dolomitai. Dėl visų šių priežasčių dirvožemiai D XIV ra- jone yra giliau išplauti ir labiau paveikti jaurėjimo. Net ir dabar užglė- jėję dirvožemiai turi kitados buvusio žymaus sujaurėjimo žymes. Todėl svarbiausiais dirvožemių komplekso …
Excerpt
14,3 XN 508 Il Ill IV Vv VI | VII | VII | IX X XI | XII 160 pav. Šventosios upės režimo grafikai (1956 m.). cm m sek 200- Sventoji — ANTALIEPTE JE Na ES F=565 km? ši? 100 - 14 1 10 50- Nam A Aa =|B STT "B (KRG AV Ev Eva |švajĘvi IKS K5G E) E5iNEi 350 —70 …
Excerpt
Dirvožemių erozijos procesai Vakarų Aukštaičių plynaukštėje dar nėra ryškūs, nes vyrauja lėkšti šlaitai net ir kalvotose vietovėse. Erozija ryš- kesnė tik paslėniais ir paežeriais. Dirvožemių įvairumą atitiko kitados ir miškų augimviečių įvairumas. Prieš …
Excerpt
Kurklių duburyje, apneštame senovinių deltų smėliais, vyrauja smul- kiai banguotosios įlomėtosios smėlingosios lygumos vietovaizdis (bD,sl), apaugęs šilais, tarp kurių tyvuliuoja vaizdingi ežerėliai. Mažiau smėlio tu- rinčiose duburio dalyse išskiriamas …
Excerpt
vietovaizdis, daugiausia apaugęs lapuočių miškų sklypais. Gretimi dubu- mos plotai, apkloti plona smėlio danga, turi priesmėlingosios lygumos (S1) vietovaizdį, kuriame išliko daug eglingų pušynų sklypų. Didesne dalimi šis vietovaizdis paverstas žemės ūkio …
Excerpt
a 164 pav. Reginys nuo Moškėnų—Laukupėnų piliakalnio į limnoglacialinę lygumą eglingų pušynų (162 pav.). Vidurinę ir pietinę mikrorajono dalis raižo negilūs atsikūrę kloniai ir įlomės, todėl nemažus plotus užima taip pat įlomėtosios pelkingosios …
Excerpt
163 pav. Reginys į Sartų duburį nuo Jūžintų moreninio masyvo. Priekyje — Jūžinto ežero rina Į vakarus nuo Šventosios slėnio ima vyrauti kalvoto dauboto more- ninio reljefo plotai, atitinką k;dM vietovaizdį. Šventosios slėnyje yra atSR> vietovaizdis. …
Excerpt
Pi o ole 73701 01 0, e; 010 S / Ž o/. sia o;/9/09;/0/0,;0 151 Ass SAS / o / 0 / IE (22 KDS ] Kirs 164 pav. Svarbesni Vakarų Aukštaičių plynaukštės vietovaizdžiai …
Excerpt
daubotasis priesmėlingasis (k,dS), o išilgai Kriaunos senslėnio — k;dŽM vietovaizdis. Ledyno liežuvinės dubumos sritis mikrorajono viduryje turi stambiai banguotąjį įlomėtąjį priesmėlingąjį (BDS) vietovaizdį, kuriame įlomės pripildytos smėlių ir …
Excerpt
Tiriant aukštumos paviršių ir kvarterinių sluoksnių sąrangą, nusta- tyta, kad aukštumos iormavime dalyvavo visų paskutiniojo ledynmečio antslinkių ledynai. Pirmojo antslinkio metu jie, slinkdami didelėmis plaš- takomis, padengė visą rajono teritoriją ir …
Excerpt
165 pav. Periglacialinių procesų aplygintas paviršius netoli Ažulaukės ledyniniai liežuvėliai, palikę dar gerai neatpažintas morenas. Aptinkami tiesūs moreniniai ruožai liudija, kad kai kur ledyninė plaštaka iš viso nebuvo susiskaidžiusi į liežuvius. …
Excerpt
166 pav. Molėtų —Suginčių moreniniame ruože plaštakinis moreninis masyvas, viršijantis 200 m absoliutinį aukštį. Jo pakraščius labai sukomplikavo nuo plaštakų atsišakoję maži ledyniniai liežuviai, kurių veikimo žymės dar nenustatytos. Siaurryčiuose …
Excerpt
aptirpdamas, jis suiormavo 5—6 km pločio pakraštinių moreninių darinių lanką Degučių, Klykių, Šeduikių, Musteikių, Tauragnų apylinkėse. Dėl ankstesnio reljelo kliūčių šis liežuvis negalėjo slinkti taip 10li į pietus, kaip Utenos. Priekyje jis buvo …
Excerpt
mavo naują platų pakraštinių moreninių darinių ruožą, kuris atitvėrė Avilių duburį iš šiaurės. Šie, iš sunkių moreninių priemolių susidedą, dariniai nusitęsia nuo Stelmužės, per Suvieką, Antakriaunių link. Sustuin- tinių morenų vyravimas rodo, kad ledynas …
Excerpt
167 pav. Pelkėjantis ežerėlis termokarstinėje dauboje į aukštapelkinę stadiją gana greitai, jau baigiantis borealiui, tuo tarpu priemolingose vietose ši stadija dar nepasiekta — vyrauja žemapelkės. Tirdamas ežerų nuosėdas ir krantus, A. Garunkštis …
Excerpt
Kraštovaizdžio komponentai. Rajono teritorija pagal reljefo sandarą skirstoma į tris dalis: pietinę, vidurinę ir šiaurinę. Pietinėje dalyje paviršius susideda iš kelių neaukštų pakraštinių mo- reninių darinių grandinių, nutįstančių Baltijos aukštumų …
Excerpt
moreninių darinių lankais. Duburiai iškloti dugnine morena, iš viršaus ap- dengta žvirgždingais smėliais, o juos skiriančios moreninės pertvaros su- dėtos iš moreninių priemolių, smėlių, žvirgždų. Svarbesni yra Galono, Išna- rų, Kertuojų —Lakajų, Urkio, …
Excerpt
Utenos amiiteatro žemutinės dalys bent iki 125 m absoliutinio aukš- čio paveiktos prieledyninio baseino, tyvuliavusio liežuvinėje dubumoje. Sios dugnas išklotas smėliais, po kuriais daug kur aptinkami juostuotieji moliai (169 pav., F). Leliūnų — Pakalnių …
Excerpt
y "2 0 I I 4 4 p 7 —— OZ A > O S AE (G "DNA A ZA D 3 2 S) JO 1 Or 3 P 5 i 0 - 169 pav. Aukštaičių aukštumos paviršius: A — moreninis ruožas, Sartų ledyninio liežuvio prišlietas prie aukštumos iš vakarų, Bradesių apy- linkėse; B — Daugailių — Tauragnų …
Excerpt
iš vakarų Alaušo duburį 170 pav. Gūbriuotas moreninis ruožas, apjuosiantis Antalieptės—Daugailių —Vajasiškio dubuma yra keliose vietose mo- renų pertverta į atskirus duburius. Duburiuose dugninės morenos paviršių dengia stora zandrinių bei …
Excerpt
171 pav. Drūkšių ledyninio liežuvio recesiniai dariniai netoli Medeišių Dysnų dubumos pietinę dalį užima Dysnų ir Dysnykščio ežerai. Ties Dūkštu ją atitveria iš moreninių priemolių sudėtas lankas, turįs apystačiai kalvotą reljeią. Į šiaurę nuo to lanko …
Excerpt
reninės pertvaros, net 674 mm [121]. Taip pat jose šalčiau žiemą ir karš- "čiau vasarą; aišku, ir drėkinimo koeliciento reikšmės mažesnės. Su nurodytais rajono reljefo skirtumais susijęs hidrogralinis tinklas, kurį sudaro daugiausia ežerai, nes upės retos …
Excerpt
Atskirų rajono dalių paviršius skiriasi ir ežerų pratakumo laipsniu. Moreniniuose masyvuose ir kituose pakraštinių moreninių darinių ruožuose apie pusę visų ežerų jau įjungta į upynus, o kita pusė dar tebėra aklini. Tuo tarpu liežuvinėse dubumose, …
Excerpt
Apskritai, rajono dirvožemių danga labai marga, ir visai gretimi skly- pai esti labai skirtingos gamybinės vertės. Tai ypač būdinga moreniniams masyvams ir kitiems pakraštinių moreninių darinių ruožams. Pavyzdžiui, sustumtinių galinių morenų grandinėse …
Excerpt
Mikrorajono vakaruose, kur pakraštinių moreninių darinių reljeias mažiau išvarpytas termokarstinių duburių, išskiriamas K> dM vietovaizdis, ištisai paverstas žemės ūkio naudmenomis. 2. Zarasų—Degučių mikrorajonas apima ledyno liežuvi- nę dubumą, turinčią …
Excerpt
smulkiai ir lėkštai kalvotasis daubotasis ir įlomėtasis pelkingasis priesmė- lingasis (k,dDPS) vietovaizdis, didele dalimi paverstas žemės ūkio naud- menomis. Tarp Degučių ir Vencavų, kur iškyla smėliuose paniręs aukštas more- ninis ruožas, išskiriamas …
Excerpt
7. Salako—Liaudėnų mikrorajonas apima kitą ledyno liežuvinę dubumą, nusitęsiančią rytų link net iki Drūkšių ež. Jis skiriasi nuo Antalieptės—Bikėnų mikrorajono tik tuo, kad smėliais apklotasis jo dubumos paviršius neišraižytas rinų, o turi didelius …