Excerpt
Vidurio žemumos reljefas 129 aukščiau minėtieji reljefo kitimo proce- i sai liovėsi. Medininkų aukštuma apaugo 7 mišku, kuris išlaikė atšiaurių klimatinių ME sąlygų sudarytąjį paviršių iki mūsų dienų. VIDURIO ŽEMUMOS RELJEFAS 6 Jau peržvelgėme …
Excerpt
130 Lietuvos paviršiaus reljefas pakopa atskiria Jiesios lygumą (apie 60—70 m abs. aukščio), kaip savos 1ūšies galinį ledyno baseiną, nuo Peršėkės lygumos ir gretimų plotų, besidriekiančių 90—100 m abs. aukštyje. Ledyno pakraščiui esant to kalvagūbrio …
Excerpt
Vidurio žemumos reljefas 131 pridengia apie 1—2 m storio smėlio sluoksnis, kuris susidarė užsipil- džius sąnašomis limnoglacialiniam baseinui ir susijungus jį maitinusių upokšnių deltoms. Ledyninių vandenų baseinai, patvenkti iš šiaurės Je- dynų, galėjo …
Excerpt
132 Lietuvos paviršiaus reljefas limnoglacialo smėlių ties Šešuviu (Jūros intaku) Gaurės— Baltrušaičių ruože. Šias kalvas, pakylančias virš lygumos paviršiaus iki 30 ir net 40 m, reikia laikyti kraštinėmis morenomis, susidariusiomis Lietuvos ledo tėkmės …
Excerpt
Vidurio žemumos reljefas 133 mynystėje. Susijungę vienas su kitu, jie, tur būt, ir sudarė Nevėžio senslėnį. Tirpsmo vandenys minėtaisiais kloniais plūdo net nuo ledyno pa- kraščio, kuris šį kartą labai ilgam laikui buvo sustojęs Šiaurės Lietuvo- je. …
Excerpt
134 Lietuvos paviršiaus reljefas Lietuvos galinės morenos užima didelius plotus, ypač Biržų, Pasvalio, Va- balninko, Joniškėlio, Akmenės ir kituose rajonuose. Šį besikaitaliojančių klonių ir gūbrių reljefą pirmasis pastebėjo B. Dosas dar 1910 m. …
Excerpt
Vidurio žemumos reljefas 135 Karstą Lietuvoje pastaraisiais laikais nuodugniai tyrė prof. M. Ka- veckis (1955). Jo duomenimis, šiuometinis arba aktyvusis karstas vys- tosi viršutinio devono Tatulos sluoksnių gipsinguose dolomituose, išei- nančiuose į …
Excerpt
136 Lietuvos paviršiaus reljefas Vidurio žemumos šiaurinėje pusėje atskirą rajoną sudaro Žagarės— Joniškio—Vaškų ruožas, esantis į šiaurę nuo galinių morenų kalvagūb- rio. Tai tobulai lygi moreninė lyguma, iš lėto besileidžianti šiaurės link ir tankiai …
Excerpt
Žemaičių aukštumos reljelas 137 yra aukštesnė ir ilgesnė. Ji prasideda irgi netoli Barstyčių (į vakarus nuo Sedos) ir tęsiasi per Gegrėnus, Kalvariją, Lieplaukę, Telšius, Lauk- sodą, Luokę iki Kaltinėnų. Šioje kalvų virtinėje iškyla aukščiausi Žemai- čių …
Excerpt
138 Lietuvos paviršiaus reljefas didžiausias Biržulio-Luksto duburys. Iš šių duburių ištekančių upelių slėniai yra prakirtę kalvų virtines ir sudarę jose siauresnes ar platesnes spragas (Minijos sudaryta spraga pietvakarinėje virtinėje ties Medingė- nais, …
Excerpt
Žemaičių aukštumos reljefas 139 tijoje stambiai kalvotas reljefas užima didesnius plotus negu Baltijos aukštumose. Čia aptinkama daug plokščiakalvių — didelių kalvų su plokš- čiomis viršūnėmis. Vandenskyrinio kalvyno kalvas daugiausia sudaro sluoksniuoti …
Excerpt
140 Lietuvos paviršiaus reljefas Sušvės kairiuoju krantu per Radviliški net iki Šiaulių. Taigi rytinė lyguminės aukštumos reljefo dalis užima platų, nuo 40 iki 60 km plo- čio, ruožą. Reikia manyti, kad šio ruožo reljefo bruožai kūrėsi palaips- niui iš …
Excerpt
Pajūrio žemumos reljefas 141 negu Šiaurės Lietuvoje esantieji gūbriai, kuriuos daugelis tyrinėtojų lai- ko drumlinais. Laikant Vakarų Zemaičių kalvas drumlinais, tektų tarti, kad ledy- nas traukėsi šiaurės vakarų kryptimi. Jeigu pasirodytų, kad minėtosios …
Excerpt
142 Lietuvos paviršiaus reljefas upiuose. Ties abiem šiais limnoglacialiniais baseinais prasideda tirpsmo vandenų išplauti kloniai — senslėniai, kuriais ištekėjo tų prieledyninių ežerų vanduo. Senslėniai, prasidedantieji ties Salanto Akmenos tarp- L Nrua …
Excerpt
Pajūrio žemumos reljefas 143 Ji susideda iš dabartinės deltos ir iš senosios deltos. Dabartinė delta yra pakilusi aukščiau Kuršių marių lygio vos 3—5 m. Didesnę jos dalį užima apsemiamos pievos, kai kur ji supelkėjusi ir sudurpėjusi (Aukš- tumalės, …
Excerpt
144 Lietuvos paviršiaus reljefas pušynais. Kitose kopų gūbrio atkarpose senųjų kopų smėlius iki 25 m sto- tio danga pridengia naujųjų kopų baltos spalvos smėliai. Naujųjų ko- pų smėliai yra pliki ir sunkiai sutvirtinami. Judėdami į priekį, jie per …
Excerpt
Prieškvarterinis laikotarpis 47 viko jūra trumpam laikui pasitraukė. Paskui ji vėl pradėjo plėstis, ir Lietuvos teritorija iki ordoviko pabaigos išliko jūros dugnu. Ordoviko jūros antplūdžiai suardė ir išlygino kambro laikotarpiu susidariusį Lie- tuvos …
Excerpt
48 Lietuvos geograi. aplinkos raida geol. praeityje Devono sluoksniai daug kur atidengti. Todėl jie seniai atkreipė į save geologų dėmesį ir šiuo metu yra vieni iš geriausiai ištirtų. Lietu- voje jau nuo seno žinomas vidurinis ir viršutinis devonas, o …
Excerpt
Prieškvarterinis laikotarpis 49 vonas litologiniu atžvilgiu yra margokas. Franio komplekse kaitaliojasi dolomitai, mergeliai, įvairiaspalviai moliai, rečiau pasitaiko baltų ir rau- donų smėlių bei smiltainių. Famenio aukštas sudarytas iš besikaitalio- …
Excerpt
50 Lietuvos geograi. aplinkos raida geol. praeityje Tuo metu labiausiai iškilusi buvo dabartinė Aukštaitija ir Mozūrija. Ze- mės plutos judesiai, įvykę paleozojaus pabaigoje, dar labiau pagilino Lietuvos-Lenkijos įdaubą ir kai kuriose vietose švelniai …
Excerpt
Prieškvarterinis laikotarpis 51 ninio tipo nuosėdų — gipsų, rudų gipsingų molių, bei anhidritų pietinėje Lietuvos dalyje (Sūduva). Šiauriniuose Lietuvos rajonuose permo dolo- mitinio-klintinio komplekso storis siekia 20—30 m. Kaune išgręžtų grę- žinių …
Excerpt
52 Lietuvos geograf. aplinkos raida geol. praeityje ir gausūs geležies hidroksidai, nudažę nuosėdas ruda ir rausva spal- va. Sprendžiant iš negausios organinių medžiagų priemaišos nuosėdose, manoma, kad viršutinio permo metu augalija buvo itin skurdi. …
Excerpt
Prieškvarterinis laikotarpis 53 Jau nuo seno Lietuvoje žinomi juros sluoksniai. Tai pirmieji iš pa- grindinių sluoksnių, kurie dar praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje buvo tiriami įžymių geologų. Juros amžiaus sluoksniai žemės paviršiuje ma- tomi tik …
Excerpt
54 Lietuvos geograi. aplinkos raida geol. praeityje pradėjo veržtis jūra. Šis jūros antplūdis buvo trumpalaikis. Jūrai atsi- traukus, pietinėje Latvijoje susidarė rudosios anglys ir aliuviniai smė- liai. Paskui, viršutinės juros epochoje, Lietuva vėl ėmė …
Excerpt
Prieškvarterinis laikotarpis 55 Geologiniai duomenys rodo, kad apatinės kreidos metu Lietuvoje žemės pluta tebekilo. Tuo metu mūsų respublikoje dar būta sausumos. Apatinės kreidos laikotarpyje rytinė ir pietrytinė Lietuvos dalis buvo žy- miai aukštesnė už …
Excerpt
56 Lietuvos geograf. aplinkos raida geol. praeityje * * rą Visas mūsų peržvelgtas prieškvarterinis Žemės geologinio vystymosi laikotarpis truko apie 3 milijardus metų. Per tą neįsivaizduojamai ilgą laikotarpį dabartinės Lietuvos teritorijos vietoje …
Excerpt
Prieškvarterinis laikotarpis UETUVOJE EROS| PERIODAI | grocHos |NDEK| TRUKMĖ IŠUKĘS TRUMPAS DARINIŲ GAAKGALEIEOLS SAI | min. m EO NE APIBŪDINIMAS JŪRINĖS | LAGŪNINĖS KONTINENT S RVARTERAS | AaRaos [G | | |KŽRĄ S oieoai M 2 A PLIOCENAS N3 Balti kvarciniai …
Excerpt
58 Lietuvos geograi. aplinkos raida geol. praeityje judesių suaktyvėjimu, reljefo susiskaidymu, klimatinių sąlygų kontrastiš- kumu ir nuosėdų, daugiausia terigeninės kilmės, įvairumu. Devono pirmojoje pusėje Lietuvoje dar vyravo sausas, karštas dy- kumų …
Excerpt
Kvartero laikotarpis 59 pagrindinę vietą. Paleogeno laikotarpyje klimatas tapo vėsesnis ir kontras- tingesnis. Tuo metu jau buvo išsivysčiusios visos dabartinės klimatinės, taigi ir geogralinės, zonos. KVARTERO (ANTROPOGENO) LAIKOTARPIS Kvartero periodas …
Excerpt
60 Lietuvos geograf. aplinkos raida geol. praeityje epochų nėra. Priešingai, daug kas liudija, kad holocenas yra neatski- riama pleistoceno dalis, naujas tarpledynmetis. Prie to klausimo teks dar sugrįžti kalbant apie holoceną. PLEISTOCENAS Pleistoceno …