Excerpt
1. Dilbinėlių mikrorajonui priskiriama moreninio kalva- gūbrio šiaurvakarinė dalis, susidedanti iš kelių lankų. Kalvagūbris yra apie 10 m iškilęs virš kaimyninės Ventos vidurupio lygumos ir 5 m virš plaštakinės dubumos lygumos. Jis išsiskiria iš aplinkos …
Excerpt
4. Linkuvos mikrorajonas apima vidurinę, pačią ryškiau- sią ir aukščiausią moreninio kalvagūbrio dalį. Joje aptinkami du vieto- vaizdžiai. Kalvagūbrio viduriu siaura juosta kai kur tęsiasi smulkiai ir lėkštai kalvotasis daubotasis priemolingasis …
Excerpt
sklypais. Be to, apie Kiemėnus, pakraštinių moreninių darinių kalvose nedidelę salą sudaro stambiai ir lėkštai kalvotosios priemolingosios lygu- mos vietovaizdis (K,Ml). Iš viso Lietuvos TSR priklausančioje Žemgalės lygumos dalyje ap- tikta 13 …
Excerpt
Suminėtieji sluoksniai susideda iš besikaitaliojančių kietesnių ir minkš- tesnių horizontų, kuriuos nevienodai smarkiai ardė tiek priešledynmečio erozija, tiek ir ledyninė egzaracija. Labiausiai buvo eroduota ir egzaruota vidurinė rajono dalis, nuo …
Excerpt
didesnė dalis buvo apklota Mūšos— Lėvens ledyninės plaštakos, kurios vi- durys, be abejo, irgi buvo užėmęs minėtąjį pažemėjimą. Plaštakos vaka- rinis pakraštys beveik siekė Pakruojį, o rytinis — Kupiškį. Jų visai tiksliai nustatyti negalima, nes palikti …
Excerpt
aukščio. Vėliau, ledyninei plaštakai sumažėjus, prieledyninis baseinas nuslūgo ir jo lygis ilgai laikėsi 60—65 m aukštyje. Kaip tik šio lygio baseine Lėvuo ir Pyvesa sudarė minėtąsias smėlingas deltas (100 pav.). Dar vėliau, ledynui visai pasitraukus iš …
Excerpt
mųjų ledynų egzaracinę veiklą. Vidurinio pleistoceno dariniai dengia visą rajono paviršių, išskyrus tik Stoniškių —Natkiškių pakilumą. Iš geologinių duomenų paaiškėjo, kad paskutiniajame tarpledynme- tyje rajono teritorijoje buvo didelis vandens baseinas, …
Excerpt
Tirpstant šiauriniam liežuviui, vandenys tekėjo palei ledyno pakraštį į pietus ir išplovė lataką, vėliau pagilintą ir virtusį Tenžės—Danės senslėniu. Atitekėję iliuvioglacialiniai vandenys rajono pietuose klaidžiojo, ap- klodami paviršių mišriais …
Excerpt
36 pav. Kauburiuotas reljefas „šilų“ smėlių lygumoje netoli Šilutės 16—20 m lygio prieledyninis ežeras buvo gausiai maitinamas smė- lio sąnašomis. Jas gabeno upės, tada labai smarkiai raususios savo slė- nius. Smulkių smėlių (0,05—0,25 mm skersmens …
Excerpt
Tuo pačiu metu, kai rajono pietvakariniame pakraštyje tyvuliavo 16—20 m lygio prieledyninis ežeras, rajono šiaurinį pakraštį buvo apsėmęs kitas, aukštesnis prieledyninis ežeras. Jo krantų žymės Darbėnų ir Skuo- do apylinkėse kai kur matomos maždaug 35—40 …
Excerpt
Erozija sustiprėjo tik didesnių (Minijos ir Danės) upių slėniuose. Sie slėniai vėl pagilėjo ir praplatėjo, išardant daug kur anksčiau suklos- tytą 13—18 m terasos žvirgždų dangą. Alerodo atšilimo laikotarpiu baigė tirpti moreninėse sąvartose palai- doti …
Excerpt
gūbrių arba ovalinių kalvų, turinčių šiaurės-pietų kryptį. Jos kitados bu- vo aprašytos kaip drumlinai [324]. Didžiausią plotą šiauriniame porajonyje užima plokščia moreninė ly- guma, kurią nuo pakraštinių moreninių darinių skiria Tenžės—Danės sen- …
Excerpt
39 pav. Sustumtinio moreninio gūbrio atodanga giuose. Pasienyje su deltos rajonu, prie Paleičių, Sakūnėlių, Kalveliškių, į pietus nuo Šilutės, į šiaurę nuo Šilininkų, kauburiuoti smėliai yra 8—9 m absoliutiniame aukštyje, į šiaurvakarius bei į šiaurę nuo …
Excerpt
Akmena—Danė yra dvilypė upė ne tik pavadinimu, bet ir slėnio san- dara bei hidrograliniais bruožais. Kaip ir Sventoji, ji prasideda nulygintų galinių morenų papėdėje, ties Erlos—Salanto senslėniu. Nuo santakos su Skrobliu ji teka nedideliu lataku. Dideliu …
Excerpt
niame B IV rajone. Dažnesni ir rūkai. Suminėtieji klimato bruožai atsi- spindi rajono upių režime. Kaip matyti iš gralikų (40 pav.), atlydžiai dažnai sukelia žiemos poplūdžius, neretai net viršijančius pavasarinius, kurie dėl nepastovios sniego dangos …
Excerpt
žemapelkių užima įlomes tarp nulygintų kalvų pakraštinių moreninių dari- nių ruože, ypač Lenkimų— Darbėnų apylinkėse. Kitokiose sąlygose yra pietinis porajonis. Lyguma čia nedideliu nuo- lydžiu leidžiasi į pietvakarius. Ta kryptimi storėja ir dengiamųjų …
Excerpt
Mikrorajonai ir vietovaizdžiai. Vakarų Žemaičių lygumos fiziniame geograliniame rajone išskiriami 7 mikrorajonai (41 pav.). 1. Darbėnų mikrorajonui priklauso pakraštinių moreninių darinių ruožas, kuris buvo užtvindytas Latvijos pajūrio žemumoje telkšo- …
Excerpt
42 pav. Pelkėtas klonis netoli Lenkimų su būdinga Žemaičių rajonams trapiojo gluosnio rutuliška atmaina nenaudojamas žemdirbystėje ir užimtas, priklausomai nuo karbonatingos dirvodarinės uolienos gylio, mėlyninių arba kiškiakopūstinių eglynų. Palei …
Excerpt
abraduotomis kalvutėmis, tartum salelėmis kyšančiomis priesmėlingoje lygumoje. Ten, kur moreninis kalvagūbris visai palaidotas po „šilų“ smėliais, plyti BSI vietovaizdis. 5. Gargdžų mikrorajonui priskiriama nedidelė teritorija, ku- rioje yra painus …
Excerpt
aukštesnio prieledyninio ežero. Šiam ištekėjus, aplygintas paviršius bu- vo išraižytas Minijos intakų. Siaurrytiniame pakraštyje, B IV rajono pasienyje, kur tęsiasi se- novinio atabrado juosta, išskiriamas nuolaidžiosios pakopiškosios žvirgž- dingosios …
Excerpt
giantys nuskalautą moreninę lygumą, gerai išlaiko drėgmę, sudaro ne- blogus dirvožemius, todėl vietovaizdis tankiai gyvenamas ir intensyviai sukultūrintas, su tankiu melioraciniu tinklu. Buvusio ežero kranto vietose, kuriose susidarė kauburiuotas …
Excerpt
Rajono reljeio formavime svarbios Jūros aukštupio, Nemuno žemupio bei Vakarų Žemaičių ledyninės plaštakos. . Jūros aukštupio plaštaka buvo užėmusi Rietavo lygumą. Ji paliko mo- reninius kalvagūbrius, maždaug lygiagrečius anksčiau suiormuotiems Vi- durio …
Excerpt
jau buvo ištekėję į pietus, į Jūros žemupio sritį. Ištekėdami jie klaidžiojo tarp pakilesnių vietų ir išplovė daug latakų, kuriuos ilgainiui pasirinko upės. Kitų latakų tarpe susidarė ir Jūros aukštupio senslėnis Rietavo apy- linkėse. Aptirpusios ir …
Excerpt
Biolingo atšilimo laikotarpiu 40 m lygio ežeras ištekėjo, o upės, kaip jau minėta, smarkokai įsigraužė, perskrosdamos buvusio ežero dugną ir kai kurios jų kartu perstumdamos vagas šonine kryptimi. Todėl susidarė labai pasvirusios terasos, kaip, …
Excerpt
būdžio deltų nuosėdomis arba išvagotas erozinių latakų. Jis prasideda šiaurėje prie Notėnų, kur yra vos 1—2 km pločio. Toks pat siauras ir prie Plungės, praplatėja tik ties Minijos aukštupiu, o plačiausias pasidaro Rietavo lygumoje. Pietų link jis vėl …
Excerpt
46 pav. Iš sluoksniuotų smėlių suplautos pakraštinių darinių kalvos prie Budrikų Artėjant prie Pajūralio, reljefas vėl pasikeičia ir įgauna tuos pačius bruožus, kaip ir rajono dešinėje Minijos pusėje. Moreninėje lygumoje čia vėl iškyla daug didokų kalvų, …
Excerpt
dianinės krypties. Tarpukalvės užimtos žemapelkių arba upelių slėniukų. Čia iškyla dideli piliakalniai (Žvaginių kalnas, 48 pav.). Į pietus nuo Endriejavo šio tipo reljeias baigiasi. Artėjant prie Judrė- nų, pakraštinių moreninių darinių ruožas pažemėja, …
Excerpt
48 pav. Paminklas Žvaginių kalne tarybiniams žmonėms, hitlerinių budelių žvėriškai nužudytiems 1941.VI.23 Sio tipo reljefas, užimąs 50—60 m absoliutinius aukščius, baigiasi ties buvusiu smėliais apklotu Lauksargių sąsiauriu, atitinkančiu more- ninio lanko …
Excerpt
galinių morenų (49 pav.). Lygumos išvagotos seklių, reljefe vos matomų, akmenuotų latakų arba apklotos plona smėlio danga. Paviršius suraižy- tas gilių lovio pavidalo Erlos, Bartuvos, Salanto, Minijos ir mažesnių intakų slėnių. Vakarų link moreninių bangų …
Excerpt
pakraštinius moreninius darinius, iš kurių ji negauna jokių intakų, nes visi jie buvo „pagrobti“ žemesnių prieledyninių baseinų, tyvuliavusių Pajūrio žemumoje. Išliko nepagrobta tik Jūra, kurios kryptį nulėmė aukštesnių prieledyninių ežerų krantų …