Excerpt
2 51 pav. Minijos slėnis su plačia salpa į pietus nuo Kartenos Žemiau Salanto žiočių upė patenka į senslėnį. Iki Gargždų eina jos penktoji atkarpa. Slėnis čia vienodo (apie 1 km) pločio, tiesių šlaitų, praplėstas vandeningos, bet nemeandravusios tėkmės. …
Excerpt
ilgio atkarpoje teka vienu iš tų latakų, paskui patenka į didįjį senslėnį ir teka juo atvirkščia kryptimi iki jo pradžios, t. y. iki Virbalų. Toliau upė pasisuka į šiaurvakarius ir skrodžia prieledyninio ežero paveiktą sritį, esančią B VI rajone. Čia ji …
Excerpt
Pelkingesnis yra vidurinis reljeio ruožas, kuriame daug seklių žema- pelkių tarpukalvėse. Ruožo pakraščiuose gausėja aukštapelkių (Aukšta- miškis į pietryčius nuo Kulių, Balsiškių Tyras Alanto aukštupyje, Reiskių Tyras, Smilkščių pelkė). Pastarosios …
Excerpt
Lietuvos rajonų, esančių tokiose pačiose glacialmoriologinėse, bet kito- kiose klimato sąlygose (53 pav.). Todėl rajono teritorijoje susidarė dirvožemių kompleksai, kurių svar- biais nariais laikomi velėniniai jauriniai glėjiški, velėniniai jauriniai, pu- …
Excerpt
neįsigraužę į lygumos paviršių, ir atlieka melioracinio tinklo priimtuvų vaidmenį. Dėl blogo nuotakumo vietovaizdis nenaudojamas žemdirbys- tėje. Jis daugiausia užimtas šlapokų eglynų (Kulupėnų miškai). Pasitai- ko smarkiai išsigaubusių aukštapelkių, …
Excerpt
55 pav. Pakraštiniai ledyno dariniai prie Alksnėnų ir bangos turi aiškią meridianinę kryptį. Didžiausius plotus, tame tarpe ir aplink Alksnėnus, Kulius, Šateikius, užima nemažos kalvos, atskirtos supelkėjusių įlomių bei lobų (55 pav.). Tai stambiai ir …
Excerpt
tovaizdis (K,SI), susidedąs iš aukštų, bet lėkštais šlaitais priesmėlingų arba žvirgždingų kalvų, atskirtų viena nuo kitos pašlapusių priemolin- gų lygumų. 5. Endriejavo— Judrėnų mikrorajonas apima centri- nę, pačią aukščiausią, vidurinio reljefo ruožo …
Excerpt
ir kituose mikrorajonuose, didesne dalimi iki šiol užimtas vidutiniškai maistingų šilagirių (C) augimviečių eglynų. Aplink patį Tenenių miestelį ir kitur vyrauja smulkiai banguotasis daubotasis giliai slėniuotasis priemolingasis vietovaizdis (bdR;M), ja: …
Excerpt
įefas. Tarp kalvotų plotelių dideli pelkėti duburiai. Todėl vyraujančiu lai- komas smulkiai ir lėkštai kalvotasis daubotasis ir įlomėtasis priemolin- gasis vietovaizdis (k;dDM), kuris jau buvo aptiktas Judrėnų apylinkėse. Kalvutėse ariami naudmenys, o …
Excerpt
Vėliau, paveikus hercininiams tektoniniams judėjimams, sineklizė vėl įlinko paraleline kryptimi, o tai sudarė sąlygas permo periode įsibrauti iš vakarų naujai jūros įlankai, kurioje klostėsi daug druskų, klinčių, mer- gelių, pridengusių viršutinio devono …
Excerpt
paviršius, susiklosčiusių limnoglacialinių nuosėdų aplygintas ir pažemin- tas, vėl labai paaukštėjo, bet visai neteko ankstesnių bruožų. Susidarė bu- dingos centrinei aukštumos daliai plokščiakalvės, turinčios moreninį bran- duolį ir paviršiuje ledyninių …
Excerpt
Sitaip, paveikus į rytus besitraukiančiai Dubysos ledyninei plaštakai, į šiaurę besitraukiančiai Ventos aukštupio ledyninei plaštakai ir į pie- tus — Ančios plaštakai, rytinėje aukštumos dalyje susidarė didelis ir su- dėtingas kalvotas moreninis ruožas. …
Excerpt
Vidurio Žemaičių aukštumoje, apjuostoje didžiųjų Nemuno žemupio, Ventos vidurupio ir Nevėžio ledyninių plaštakų, prasidėjo naujas krašto- vaizdžio formavimosi etapas. Ištekėjus jos viduryje buvusiems baseinams, pliką aukštumos paviršių ėmė veikti …
Excerpt
a 50 pav. Vakariniame ledyno pakraštinių darinių ruože netoli Laukuvos Vakarų link šis ruožas žemėja, sustumtinius gūbrius pakeičia suklo- tinės ir „negyvo“ ledo morenų kalvos, t. y. suplautos iš smėlio, o viršuje pridengtos plona, neištisine moreninio …
Excerpt
60 pav. Prakasa Lieplaukės duburyje, atidengianti senovinių deltų žvirgždingus smėlius Svarbiausias yra skersinis Vismaldų, Pluotinės, Žąsugalos kalvagūbris, siekiąs net 194 m absoliutinio aukščio. Jis visą pažemėjusį ruožą perskiria į dvi dalis, šiaurinę …
Excerpt
61 pav. Platelių ežeras vadinamąjį šiaurinį pakraštinių moreninių darinių ruožą, tokio pat aukš- čio, kaip ir vakarinis moreninis ruožas. Aukščiausi taškai čia yra prie Ryškėnų (į pietus— pietvakarius nuo Telšių, 185 m), prie Muitaičių (į piet- vakarius …
Excerpt
63 pav. Plokščiakalvių ruože netoli Kaltinėnų (V. Ylevičiaus joto) 133 …
Excerpt
6: pav. Rytiniame ledyno pakraštinių darinių ruože į šiaurę nuo Kražių Tas keiminių plokščiakalvių reljefo ruožas yra 15—20 km pločio ir nusitęsia meridianine kryptimi nuo Luokės šiaurėje iki Girdiškių pietuose. Jis kartu ir aukščiausias. Atskiros, …
Excerpt
džiui Akmeniškių gūbrys į šiaurryčius nuo Kražių. Gausu taip pat kei- minės sąrangos kalvų, sudarytų iš žvirgždų (kaip Medžionkalnis prie Kražių) arba iš limnoglacialinio molio (Mitkalnis). Moreninių darinių lankai iš pietų atitveria B VII rajono ribose …
Excerpt
kur yra aiški, į pietus atkreipta moreninio masyvo viršūnė. Čia taip pat vyrauja iš moreninių priemolių sudėtos kalvos, stačiais šlaitais nusilei- džiančios į plačias pelkėtas tarpukalves. Kalvos viršija 190 m absoliutinį aukštį. Pasitaiko ir iš …
Excerpt
Saloto, Kilakio, Medikio, Milvydo, Stervo ežerai, Pūčkežeris, o Lūksto duburyje — Lūkstas, Požėris ir Dievytis. Platelių ir Lieplaukės duburių ežerai telkšo smėlingoje, mažai mais- tingoje aplinkoje, tuo tarpu Biržulio ir Lūksto duburių ežerus supa c“ Ko …
Excerpt
o šiauriniame — Judrino, Liudvikavo, Sydeklio ir kiti ežeriukai. Rytiniame pakraštinių moreninių darinių ruože tyvuliuoja Dausino, Kievio, Vilbėnų, Naruišių, Lukojaus, Žeimelio ir kiti ežerai. Ežeringiausia šio ruožo dalis, nusitęsianti Kurtuvėnų link, …
Excerpt
kraštys, kur žemesnės kalvoto reljeio dalys buvo aplygintos prieledyninių susitvenkusių vandenų. Viena nuo kitos tolokai nutolusios keiminės kal- vos, įgijusios piliakalnių pavidalą, yra apaugusios šileliais, plačios ban- guotos tarpukalvės ir aplyginti …
Excerpt
Telis, 7 k Ž 6 4 2 = 1 L eis ka Ta? ei Go / OR oIViųji / LA = . PB Ua Ikaras Ža geleialol *1 10 a E22 a o Iš "1 K3BS . 1 7 Aa “ 1 / + 2 pele ole! i, AI “lape lele! 5 Žino leEio d e VZTaTa V 1TS7elo! kidM |] PSI | kįdM ] PSI | k,dM | BPSI 2 65 pav. …
Excerpt
Kiekvieną apie 2—3 km pločio moreninio ruožo lanką sudaro keli kal- vagūbriai, kurie vienur betarpiškai prišlieti vienas prie kito, o kitur atskirti tarpugūbrių, užimtų daubų virtinių. Čia aptinkami tie patys vietovaizdžiai, kaip ir dviejuose pirmuose …
Excerpt
neaukštas kyšulys, turįs iki 140 m absoliutinio aukščio. Vadinasi, net aukš- tumos ketera čia žemesnė už Vidurio Žemaičių aukštumos duburius. Ta- čiau, palyginus su aplinkinėmis žemumomis, Vakarų Kuršo aukštuma mū- sų respublikoje pakyla apie 100 m. Šios …
Excerpt
Alerodinio atšilimo laikotarpis paįvairino ne tik slėnių, bet ir tarpu- slėnių reljeią. Atšilus klimatui, pradėjo tirpti net ir giliai palaidoti 1e- dai pakraštinių moreninių darinių ruožuose bei nespėję sutirpti apsėmimo laikotarpiu liežuvinėse dubumose. …
Excerpt
ledyno plaštakinėje dubumoje nugulusi dugninė morena, aukštėjanti rytų link maždaug nuo 100 iki 140 m absoliutinio aukščio. Povandeninio slysmo procesų išlygintas šios morenos paviršius kai kur plonai apklotas limno- glacialinių nuosėdų. Didžiausi smėlių …
Excerpt
dariniai porajonio viduryje, mažosios liežuvinės dubumos ir pakraštiniai „moreniniai dariniai šiaurėje. Pirmajam ruožui priklauso didelis Viešintų pakraštinių moreninių darinių lankas, 5—6 km pločio. Palaipsniui siaurėdamas, jis baigiasi į ry- tus nuo …
Excerpt
recesinių morenų bangų arba net kalvų, kurios aplygintos prieledyninio ba- seino. Tarpukalvės ir žemesnės dubumos vietos pripildytos ledyno tirpsmo vandenų suklostytų nuosėdų: šiaurėje daugiau iliuvioglacialinės, o pietuo- se limnoglacialinės kilmės. …