Excerpt
Kvartero laikotarpis, holocenas 99 antrąją vietą. Maždaug prieš 1500 metų pradėjo plisti skroblai. Tuo lai- kotarpiu pasirodė ir pavienės buko žiedadulkės. Kilnieji lapuočiai ir laz- dynai smarkiai nyko. Žymiai sumažėjo ir eglės žiedadulkių kiekis, paly- …
Excerpt
100 Lietuvos geograf. aplinkos raida geol. praeityje Laikotarpis Klimatinė charakteristika — 500 m. pr. m. e. Ūmus atmosierinių kritulių pagausėjimas. Žymiai šaltesnis klimatas negu dabar. — 0m Klimatas panašus į dabartinį. Sausesnis ir šiltesnis 100 m. …
Excerpt
V. LIETUVOS PAVIRŠIAUS RELJEFAS STAMBIEJI RELJEFO BRUOŽAI Lietuvos teritorija yra Rytų Europos, arba Rusijos, lygumoje, ku- rią, savo ruožtu, sudaro pakaitomis išsidėsčiusios žemumos ir aukštumos. Rytų Europos lygumos ribose atskirą orogralinę sritį …
Excerpt
102 Lietuvos paviršiaus reljefas meridianinės žemumų juostos, sudarančios centrinį Baltijos jūros duburį, sparnui. Rytų link Pajūrio žemuma pamažu kyla ir pereina į Žemaičių aukštumą, kuri drauge su Kuršo (Kurzemes) aukštuma bei Sarema L (AE 40 0 40 80 32 …
Excerpt
Stambieji reljefo bruožai 103 skiria siauri kalvagūbriai (vadinamasis Vilkiškių gūbrys kairėje Jūros žemupio pusėje ir Sedos-Ylakių gūbrys Bartu- vos ir Ventos vandenskyroje). Sedos-Ylakių gūbrys šiaurės vakarų link pereina į Latviją, Žemaičių aukštumą …
Excerpt
104 Lietuvos paviršiaus reljefas Vandecnskyrinis Žemaičių kalvynas, kuriame iškyla aukščiausi Žemaitijos taškai: Medvėgalio kalnas (234 m), Šatrijos kal- nas (227 m), Lopaičių kalnas (210 m), Pilių kalnas (207 m), Burbiškių kalnas (217 m), Vilkaičių …
Excerpt
Stambieji reljefo bruožai 105 namoji Vidurio Lietuvos galinė morena), kuri dalija Vidurio žemumą į dvi dalis: vakarinę, žemėjančią į vakarus, Kuršių marių link, ir šiau- 1inę, žemėjančią į šiaurę, Rygos įlankos kryptimi. Vakarinėje Vidurio žemumos dalyje …
Excerpt
106 Lietuvos paviršiaus reljefas Vidurinė Baltijos kalvyno atkarpa gali būti vadinama Dzūkų aukštuma. Ji iškyla Nemuno, Merkio ir Neries tarpupyje. Dešinieji Nemuno intakai Strėva ir Verknė Dzūkų aukštumą dalija į tris nedideles pakilumas. Verknės ir …
Excerpt
Dabart. reljefo ryšiai su priešledynmečio reljefu 107 šaka, nueinanti net iki Žeimenos-Neries santakos, vadinama Buivy- džių aukštuma. Kairėje Merkio aukštupio pusėje Medininkų aukšiuma smarkiai pa- žemėja ir pasikeičia į vadinamąją Lydos plynaukštę. Jos …
Excerpt
108 Lietuvos paviršiaus reljefas tas Estijoje ir Leningrado srityje bei karboninė kuesta Valdajaus aukš- tumų pagrinde). Priešledynmetinio reljefo meridianinėmis žemumomis apledėjimo me- tu naudojosi ledynai, kurie šliaužė pietų kryptimi. Manoma, kad …
Excerpt
Baltijos ir Švenčionių aukštumų reljefas 109 nių paviršius aukščiausiai iškilęs Ventos vidurupio ir Nemunėlio žemu- mose (iki 60 ir 70 m aukščiau jūros lygio). Šias dvi pagrindinio rel- jefo pakilumas skiria truputį žemesnis ruožas, kurio ašyje, …
Excerpt
110 Lietuvos paviršiaus reljefas aukštumos šlaitą ir Pajūrio lygumą tuo metu buvo apxlojęs jau kitas, Bal- tijos duburio ledynas, šliaužęs Baltijos jūros dugnu iš Švedijos terito- rijos. Ir pagaliau rytinį Lietuvos pakraštį buvo truputį palietusi trečioji …
Excerpt
Baltijos ir Švenčionių aukštumų reljefas 1 Gražiškių aukštumoje, Lietuvos lankas susisiekia dar su vadinamuoju Mozūrijos lanku, susidariusiu Baltijos duburiu slinkusios ledo tėk- mės gale. Baltijos-Švenčionių kalvynas įvairiose atkarpose nevienodo pločio. …
Excerpt
112 Lietuvos paviršiaus reljefas Atskiros kalvyno atkarpos taip pat nėra vienodai kalvotos. Neaukš- lai pakilusiuose susiaurėjimuose kalvotumas nėra žymus. Ten vyrauja smulkiai kalvoti plotai, kuriuose kalvų santykiniai aukščiai svyruoja 6— 10 m ribose, o …
Excerpt
Baltijos ir Švenčionių aukštumų reljefas 0o/0,9 So70 4 35 pav. Schema, vaizduojanti kalvų sandarą Lietuvoje: a — sustumtinės galinės morenos kalva; 6 — morena apkloto keimo kalva; c — plikojo keimo kalva; d — limnoglacialinio keimo plokščiaviršė kalva. 1 …
Excerpt
114 Lietuvos paviršiaus reljefas briaunomis. Abiejų šių tipų kalvų smėlingos-žvyringos sąnašos yra neabe- jojamai suplautos sraunių tirpsmo vandens srovių. Rečiau pasitaiko keimų, cudarytų iš taisyklingai sluoksniuotų smėlių ar priesmėlių-priemolių be …
Excerpt
Baltijos ir Švenčionių aukštumų reljefas 115 nų atskirais liežuviais kai kur dar buvo tolokai pasistūmėjęs į priekį. Besistumdamas ledyno liežuvis presuodavo anksčiau sudarytą paviršių, įslėgdavo į jo apačioje buvusias tuštumas iliuvioglacialinius, …
Excerpt
116 Lietuvos paviršiaus reljefas Vilniaus, Viciūnuose į pietus nuo Musninkų, ties Južintu, prie Vyžuonų, Dysnų-Rimšės rajone ir kitur). Įvairios yra ir neigiamos formos. Jų tarpe daugiausia yra tarpkei- minių daubų, neturinčių ryškios orientuotės. Kur …
Excerpt
Baltijos ir Švenčionių aukštumų reljefas 117 išnyra iš vandens, ir anksčiau buvęs vientisas rininis ežeras virsta tik …
Excerpt
118 Lietuvos paviršiaus reljefas lingis) rinos eina daugiausia iš šiaurės į pietus (40 pav.). Dzūkų aukštumoje jos tęsiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius, Molėtų ir Utenos aukštumose rinos jau įgyja vyraujančią vakarų šiaurvakarių rytų piet- ryčių kryptį. …
Excerpt
Baltijos ir Švenčionių aukštumų reljefas 119 buvo manoma, kad rinos, ypač išilginės, buvo išraustos ledyno viduje bei po ledynu plyšiais cirkuliavusių vandens tėkmių, kurios buvo labai slegiamos. Dėl tos priežasties vandenų tėkmės galėdavusios ne tik …
Excerpt
120 Lietuvos paviršiaus reljefas Ledynui pradėjus smarkiau tirpti, atsirado daug vandens srovių, ku- rios, pasinaudojusios išilginiais ir skersiniais plyšiais, įsigraužė giliai į ledyno masę. Ilgainiui jos pasiekė žemės paviršių ir visai supiaustė iki tol …
Excerpt
Pietryčių smėlingosios lygumos reljefas 121 10—12 m storio dangą, nors kai kur, pavyzdžiui, ties Pabrade, jų dan- ca tesiekia vos poros metrų storį. Yra nedidelių plotų, visiškai neturin- čių smėlio dangos, kur į paviršių išnyra morena. Panašūs storiai …
Excerpt
122 Lietuvos paviršiaus reljelas tų aukštumų pakraščio. Tokios kalvos aptinkamos aukštumų šiaurėje ties Kena ir Mickūnais bei aukštumų vakaruose ties Pagiriais ir Totorkai- miu, ties Jašiūnais, ties Tetėnais Eišiškių rajone ir kitur. Jos parodo to- …
Excerpt
Pietryčių smėlingosios lygumos reljefas 123 jau truputi žemesniame lygyje, sudarydami žemesnę zandrinę terasinę lygumą. Pastaroji dabar užima didesnę dalį Pietryčių lygumos, nes aukštes- nė terasinė lyguma išlikusi tik jos rytinėje dalyje ties …
Excerpt
124 Lietuvos paviršiaus reljefas rytiniais pakraščiais atsirėmę į aukštesnę terasinę lygumą, kurioje kopų labai nedaug. Jų yra tik išilgai Katros upės, bet jos ten nesudaro ma- syvų, o tik siauras virtines. Didžiausias žemyninių kopų masyvas susidarė …
Excerpt
Medininkų aukštumos reljefas 125 (43 pav.). Į pietus nuo Ūlos (Marcinkonių-Druskininkų masyve) dau- giausia aptinkamos pasagiškos arba parabolinės kopos. Iš skirtingų ko- pų pavidalų galima spręsti, kad kopos buvo augalijos sutvirtintos ir liovėsi …
Excerpt
126 Lietuvos paviršiaus reljefas pat sudaro moreniniai ir tarpmoreniniai dariniai, ir todėl jo kilmė turi būti analogiška Baltijos kalvyno kilmei. Lietuvos-Baltarusijos aukš- tumų ruožas susidarė, tikriausiai, priešpaskutiniojo apledėjimo atitinka- mos …
Excerpt
Medininkų aukštumos reljefas 127 sukaustęs amžinasis pašalas. Tuomet vyravusiomis arktinės dykumos sąlygomis Medininkų aukštumos reljefas ir buvo labai smarkiai pakeis- tas įvairių, šalčio ir pašalo sukeliamų procesų. Plikas, augalija neapaugęs aukštumos …
Excerpt
128 Lietuvos paviršiaus reljefas Svenčionių kalvyno kalvų. Jos yra didesnės, turi ilgesnius šlaitus, mažesnius šlaitų nuolydžius ir savo formomis primena ne kepalus, kaip paskutiniojo apledėjimo aukštumose, bet lėkštus kūgius (47 pav.). Ledynui …