Excerpt
175 pav. Dauba moreniniame masyve į šiaurę nuo Bikūnų tarpliežuvinis moreninis masyvas. Pastarajame vyrauja ksdeMŽ vietovaiz- dis, kurį masyvo viršūnėje pakeičia k;dS vietovaizdis. Šis, besikaitalioda- mas su ksdM vietovaizdžiu, užima ir visą moreninio …
Excerpt
176 pav. Didkalvė Storių tarpliežuviniame moreniniame masyve moreninių darinių lanką, apjuosiantį Utenos dubumą, šios dalį, taip pat šoninių morenų ruožus. Mikrorajone yra ištisas, dar gerai neiššiiruotas, vietovaizdžių kompleksas. Palei Alaušo ež. …
Excerpt
nuo Rubikių ež., pertvertas moreninių grandinių, pripildytas ledyno tirps- mo vandenų nuosėdų. Mikrorajono šiaurėje, kur dubumos paviršius mažiau paliestas ter- mokarstinių įdubimų, dabar plyti smulkiai ir lėkštai kalvotasis daubotasis ir įlomėtasis …
Excerpt
178 pav. Smulkiai ir lėkštai kalvotasis daubotasis priesmėlingasis vietovaizdis (k,dS) į pietus nuo Sužionių kalvotosios raguvotosios priesmėlingosios lygumos (k;rSL) vietovaizdis. Pats slėnis yra toks platus, kad laikytinas atskiru atSR, vietovaizdžiu. …
Excerpt
priemolingasis (bM) vietovaizdis. Pietiniame pakraštyje nedidelę salą sudaro k;dM vietovaizdis. 23. Giedraičių — Bijutiškio mikrorajonas apima di- delį ir sudėtingą tarpplaštakinį moreninį masyvą, kurio vietovaizdžiai įvairūs, bet dar tinkamai …
Excerpt
k;dS | kjdM 180 pav. Svarbesnieji Aukštaičių aukštumos vietovaizdžiai …
Excerpt
priesmėlingosios lygumos (BSI) vietovaizdžiu, o ten, kur jie pertraukti prišlietų viena prie kitos kalvų grandinių, matome k;dDS bei k,dDS vie- tovaizdžius. Jiems būdingi sudėtingai išsišakoję žemapelkynai, užimą apie ketvirtadalį viso vietovaizdžio …
Excerpt
Pietų Lietuvos aukštumos teritorija perėjo į kontinentinės raidos etapą žymiai vėliau, negu Aukštaičių aukštumos plotai. Dzūkų aukštumoje tai įvyko kreidos epochos pabaigoje, o Sūduvos aukštuma dar paleogene buvo apsemta seklios jūros. Likusi rajono …
Excerpt
susiskaidė į daugybę nedidelių liežuvių, užėmusių pažemėjimus. Iš viso būta bent dvylikos ryškesnių ledyninių liežuvių. Rajono šiaurryčiuose jie šliaužė iš šiaurvakarių, viduryje — iš šiaurės, o rajono vakaruoše — net iš šiaurės šiaurryčių. Tomis …
Excerpt
Ledyniniai liežuviai, užėmę ankštas ir aukštesnes dubumas, suformavo labai glaudžiai viena prie kitos prišlietas morenines grandines. Kai kur jos net užkrautos vienos ant kitų. Tokiose dinaminėse sąlygose buvo Zany- los ir Sirvintos, …
Excerpt
181 pav. Sluoksniuoti plokščiakalvių ruožo dariniai, pastumti ir dislokuoti naujo ledynų poslinkio, netoli Užuguosčio Kai kurių liežuvinių dubumų vandenys, patvenkti iki didelio aukš- čio, praardė moreniniuose lankuose „vartus“ ir pro juos ėmė plūsti …
Excerpt
lantyje pakeitė pastovesni plačialapių medynai, įgiję Vakarų Europai bū- dingų elementų. Ilgainiui ėmė plisti mišrieji eglynai, išlikę iki ariamosios žemdirbystės periodo. Kraštovaizdžio komponentai. Pietų Lietuvos aukštuma sudaro į pietų pietryčius …
Excerpt
Antra, senesnė, moreninė grandinė eina nuo Naujasodžio Trakų link, o, pasiekusi miestą, tęsiasi Skaisčio ež. pietine pakrante. Ji iškyla iki 180—170 m aukščio. Į pietryčius nuo Naujasodžio ši grandinė didesne dalimi panardinta smėliuose, todėl jos tęsinys …
Excerpt
| || 6 a ) 4 a iu ni Fr 184 pav. Pietų Lietuvos aukštumos paviršius: A — jaunas, smulkiai gūbriuoto reljefo moreninis lankas (į šiaurę nuo ežero), prišlietas prie se- nesnio aplyginio moreninio ruožo (į pietus nuo ežero) Daugirdiškių apylinkėse; B — …
Excerpt
smėlio. Dubumos dugnas suskaidytas įlomių, kuriose tyvuliuoja Semečio, Dekio, Vievio ežerai. Tarp Akmenos ir Monaičio ežerų prasideda Laičių tarpliežuvinis ma- syvas, kurio viršūnė šiaurėje siekia net Abromiškes. Jis sudėtas iš dvigu- bo labai glaudžiai …
Excerpt
žų, Kirdonių, Pasvalio apylinkėse, nes šio horizonto išeigos atsidūrė ledyno plaštakinės dubumos pakraštyje ir buvo apklotos plona moreninių darinių danga. Klostantis vis daugiau limnoglacialinių nuosėdų ir plaštakinėje dubumoje, gipsus dengiantys …
Excerpt
Virš didesnių požeminių tuštumų pradėjo įdubti ir įgriūti žemė, Todėl, be korozinių dubių, atsiradusių vertikalius plyšius praplėtus žemyn besi- liltruojančiam vandeniui, ėmė gausėti įdaubinių ir įgriuvinių dubių. Jei jose pasiektas karstinių požeminių …
Excerpt
karių į pietryčius. Statmenai išardytų pakraštinių moreninių darinių ruo- žams tęsiasi ozai, kaip Jurgaičių ozas Kulpės upelio kairiajame krante, Sukionių, Josvilaičių ozai ir kiti. Seną moreninę lygumą šioje rajono dalyje vietomis dengia …
Excerpt
104 pav. Smilgiai, įsikūrę ant gūbriškos moreninės bangos. Priekyje — tarpugūbrinis klonis visai išlygintas ir apklotas limnoglacialinėmis nuosėdomis. Šį lygaus rel- jelo sala pakraštinių moreninių darinių ruože beveik visa priklauso Nevė- žio baseinui. Į …
Excerpt
Geomoriologinės rajono sąlygos nulėmė hidrograiinio tinklo kon- figūracijos skirtumus. Pirmajam (Meškuičių —Pakruojo) reljeio ruožui būdingas retokas Mūšos intakų tinklas. Visi upeliai, daugiausia praside- dantys Šiaulių —Radviliškio—Seduvos moreniniame …
Excerpt
106 pav. Plokščioje Nevėžio ir Lėvens takoskyroje Mūšos upė 0,5 m/km vidutiniu nuolydžiu leidžiasi Linkuvos moreni- nio kalvagūbrio papėde ledyno plaštakinės dubumos link. Pačiame aukšt. upyje, Ventos vidurupio lygumoje, ji laikosi tolokai nuo …
Excerpt
nuo Salamiesčio atsiveria į dvigubai didesnį senslėnį, ties Stumbriškiu pasibaigiantį senovine delta. Paskui upė užkliudo vakarinį šoninį morenų ruožą ir, palaipsniui krypdama į šiaurę, patenka į limnoglacialinės akumu- liacijos išlygintą ledyno …
Excerpt
1 SN3NNNBNYd adnynoį AvaduaĄ Ai SN DuonzKĄ IVXL3AM 1VS IK " = S 10 Zz 2 = t z ZNIMOBVI || SIHSNIAOVA N p/asno aksa1Ą | || Ivigonys J SISDWYdNOGNVU(" | j PYVESA S3YSIHBWNN1S I) | | | 1 SHSIdnų aIzUDS S > > tų a | E SA1VASYd Ą CE LTE Eko Poms GaMSTSS D XIV …
Excerpt
Daugumas žemapelkių nuo seno paverstos žemuminėmis pievomis bei ganyklomis, kurios čia užima didesnius plotus, negu kituose Lietuvos rajonuose. Visi reljefo ruožai teikia truputį skirtingas sąlygas dirvodaros pro- cesams. Pirmajame ruože, kur paviršių …
Excerpt
glėjinių dirvožemių šilagirių ir girių augimvietėse. Miško masyvą sudaro eglynai su juodalksnių, o kai kur su uosių priemaiša. Jo pakraščiuose vyrauja antriniai beržynai ir drebulynai. Kitas didelis miško masyvas užima senovinę Pyvesos ir Lėvens deltą. …
Excerpt
kurioje pastebimas ruožuotumas, lygiagretus Šiaulių —Radviliškio—Šedu- vos moreniniam ruožui. Mikrorajone vyrauja stambiai banguotosios priesmėlingosios lygumos vietovaizdis (BSI), susidedąs iš lėkštų, neretai gūbriškų riedulingų ban- gu, plačių įlomių, …
Excerpt
111 pav. Mūša aukštupyje žemės ūkio naudmenų. Toliau nuo upių slėnių, takoskyrose, išskiriamas nenuotakiosios molingosios lygumos vietovaizdis (nml), turįs nemaža miš- ko sklypelių. Į šiaurę ir į šiaurryčius nuo Joniškėlio nedideliame plote išliko gūb- …
Excerpt
6. Vabalninko—Salamiesčio mikrorajonas apima Mūšos-— Lėvens ledyninės plaštakos suiormuotą rytinį pakraštinių more- ninių darinių ruožą, nusitęsiantį nuo Bygailių (pietuose), per Vabalninką, Salamiestį, net iki Naujojo Radviliškio (šiaurėje). Beveik visą …
Excerpt
turįs limnoglacialinių molių lęšių, o kai kur net žvirgždai. Mikrorajoną sudaro vienas nenuotakiosios priemolingosios lygumos vietovaizdis (nMI), kaip ir kitur, labai miškingas. Didesnę vietovaizdžio dalį užima minėtoji Biržų giria, kitados pilna uosynų, …