Excerpt
kartą iliustruoja ar aiškina tekstą; tuos vardus jis pats komen- tariškai traktuoja, o komentatorius visus juos en bloc laiko sa- varankiškais teksto elementais, kurie visi jam yra aiškintini da- lykai. Taip labai lengva komentarus perkrauti …
Excerpt
sus savo mokslus,— apie juos nevalia buvo kalbėti! — norėdami vien prasiblaškyti, prie alaus pasakodavo anekdotus arba šiaip smagius gyvenimiškus nutikimus. Prof. L. Karsavinas sykį pa- pasakojo, kaip žinomas lenkų lingvistas prof. J. Boduenas de Kur- …
Excerpt
reikiant negalima, nes tikrasis jos turinys toks, kad spaudoje negali būti skelbiamas. B. Sruoga „Dievų miške“ kabutėmis yra išskyręs posakį: „Vi- si mes esame svečiai pasauly“. Rašytojas, patekęs į nykią ir grau- džią situaciją, atskirtas nuo savųjų, …
Excerpt
rodė neabejotinas. Tačiau po kelerių metų kultūros istorikas V. Jurkštas, studijuojantis privačių muzikos mokyklų Lietuvoje istoriją, atsiuntė tomo redaktoriui ir komentarų autoriui tokį patikslinimą: „Mano manymu, Žemaitė turėjo galvoje Bogdano Oginskio …
Excerpt
neišaiškinta“ Tačiau tik išėjus tomui, žurnale 52 pasirodė straips- nelis, kur buvo įtikinamai išaiškinta, kad Leskovas ir Čechovas rašo ne apie garsų lilosofą, o apie Maskvos Didžiojo teatro šo- kėją Leonę Espinozą (1825—1903), kurios pavardė žmonių lū- …
Excerpt
Jo pavyzdžiu vėliau imta dėlioti mažesni žodynėliai chrestomati- jose (Rygiškių Jonas, St. Dabušis...) ir raštuose (J. Balčikonis, J. Talmantas, P. Skardžius, A. Kalnius, J. Kabelka ?, J. Alek- sandravičius. .). Kitur žodynėliams (tai mūsų terminas) arba …
Excerpt
tosios ir vienos kitos svetimos kalbos mokėjimas, naujosios ta- rybinės literatūros skaitymas ir kt.). Ateityje žodynėliai galbūt daugiausia liks mokyklinių chres- tomatijų ir klasikų raštų leidimų dalimi. Tačiau vis tiek juose reikės mažinti aiškintinų …
Excerpt
Dabartiniams žodynėliams yra kas prikišti tiek dėl nereika- lingų, tiek dėl nesamų aiškinimų. Pavyzdžiui, Žemaitės „Raštuose“ (II, 1956) yra tokių žodžių: išsinėšinti „išsinešdinti, išeiti“, plg. nėšintis (DLKŽ 426), pa- švinkti „apgesti“ (DLKŽ 529), …
Excerpt
vien jau iš „Anykščių šilelio“: liūlėti (samanų patalai liūla), nuogalis (švęsti Lietuvos medžiai nejautė nuogalio), perejės (linijos perejos skersai mišką šviečia)... Lingvistiškai disciplinuoti, parengti su gera žodžių atranka yra didžiųjų žemaičių …
Excerpt
rašytojų specialių kalbos ir stiliaus tyrinėjimų. Kol kas nema- tyti ir Žmonių, kurie šį reikalą gyvai jaustų ir jam angažuotųsi. Tačiau tokia nepaguodžiama padėtis, kaip ir kitose srityse, yra lig laikui. Bręstant ir šakojantis lietuvių lingvistikai bei …
Excerpt
bino...);, Tamsta gi iš tokių žinių padarysi pareiškinimą Moky- tiems vyrams (pak.: pareiškimą), Dabar jau visai aptilko (pak.: aptiko); galės sau išspaudinti (pak.: išspausdinti), Tokios sylos neturi nei geriausi skaitymai, nei kozonės (pak.: koronės); …
Excerpt
veikiančiais dėsniais kalboje, bet subjektyvia netoli siekiančia nuovoka, skoniu, įsikaltiniais nusistatymais, savotiška „kalboma- nija“; siekiant kalbos grynumo, pasinešama į perdėtą puristinį kalbos valymą, nors kitąsyk barbarizmai raštuose ir net …
Excerpt
gerino sakinį: „Kad būtų galėję, visų žmonių reikalus būtų pra- tesę ligi teismo dienos“. Iš tikrųjų teismo diena nieko aiškaus nesako (gal tai apygardos ar valsčiaus teismo diena) ir neat- stoja ankstesnėje publikacijoje buvusios visam kraštui vienodai …
Excerpt
mejaugi...), pirma — pirmiau, tuomet — tada, pora arklių — dve- jetas arklių, mokytojauti — mokyti, maldingi — pamaldūs, stebėti- nas — nuostabus, /ankmė — tankumynas, palūkos — procentai, ki- las — antras, urėdas — ūkvaizdis, gonkos — prieangis, tai …
Excerpt
riaus ar redakcijos manymu, cenzorius gali nepraleisti. Tie pa- kaitai, kaip nekūrybinių intencijų rezultatas, dabartinių teksto- logų šalinami iš tekstų ir aptariami komentaruose. Tačiau, trūks- tant dokumentacijos, ne sykį sunku nustatyti, kur yra …
Excerpt
valstybinę santvarką jos gynė nuo priešingų elementų krašto viduje ir negailestingai tramdė opozicinę mintį. Kelis dešimtmečius lietuvių nacionalinio sąjūdžio veikėjai lei- do Rytų Prūsijoje nelegalius laikraščius, vad. necenzūrinę spau- dą, kuri slapta, …
Excerpt
lima susekti iš autografo23 ir pirmosios publikacijos necenzūri- nėje spaudoje 24. Kur kas daugiau nei ,,Proklamacijos“ 1914 m. „Raštų“ leidime cenzūros išbraukyti šie apsakymai ir rašiniai: ,,Judošius“ (1900) — 17 kupiūrų; „Kas priešas“ (1900) — 6 …
Excerpt
Nei antraštės, nei teksto nėra — pusė skilties balta (Viltis, 1915, sausio 29 (vasario 11) arba nepraėjęs visas vedamasis — dvi skiltys baltos (VIt., 1915, vasario 28 (kovo 13); neišspaus- dintas literatūros kūrinėlis: Žemės Dulkė Gegužės vakaras (Vlt., …
Excerpt
cūros įstaigos pajėgumo; gerokai būta nesusigaudymo, neįžval- gumo, nepatyrimo. Cenzūros karininkas ne ką tenusivokė apie: galimus spaudoje spąstus laisvos minties slopintojams. Terra in- cognita jam buvo beletristinis vaizdavimo būdas su savo meta- …
Excerpt
žiūrėti, kaip rašo, ne tik kaip formuluoja. Per skubėjimą randas faktinių klaidų ar gramatinių riktų *!. B. Sruogos „Dievų miške“, pačiose pirmosiose pastraipose — lakiame vaizdingame lagerio aplinkos aprašyme — yra toks sa- kinys: „Ši vietelė prisiglaudė …
Excerpt
TEKSTŲ ŠALTINIAI IR GALUTINIAI TEKSTAI 1. Dvejopas šaltinių pažinimas.— 2. Šaltinių rūšys: a. Pagrindiniai šalti- niai. b. Pagalbiniai šaltiniai. c. Pagrindiniai šaltiniai (pagal išviršinę formą): autografai ir nuorašai. d. Pagrindiniai šaltiniai (pagal …
Excerpt
taisyklinguose“, stengtasi siekti kalbos taisyklingumo (pvz., J. Bi- liūno „Raštų“ (1954) publicistikos kalbos taisymai). Tarminio elemento raštuose neišsitenka gramatikai?, bet įį vertina tekstologai kaip rašytojo kalbos reiškinį ir jo kūrybos savitumo …
Excerpt
„Kunigo naudą vėjai gaudo“ — autorės pakeista: „Kunigo nau- dą velniai gaudo“, kaip yra viename autograie 3. Kita tame pačiame egzemplioriuje antraštė „Studentas“ pa- keista „Prie uždarytos langinės“ *. b. Teksto ir kūrinio istoriją pažinti padeda …
Excerpt
Pr. Razma; kai veikalą leisti perėmė Tautosakos Komisija, taisė dar du: P. Vaičiūnas, Tautosakos Komisijos sekretorius, ir bene Vincas Krėvė-Mickevičius, Tautosakos Komisijos pirmininkas ir „Mūsų Tautosakos“ redaktorius. Autografe nesunkiai skiriami vi- …
Excerpt
mašinraštinį tekstą. Rankraštinis tekstas buvo padėtas Rašliavos muziejuje (prie Humanit. m. fakulteto). Galėjo jį autorius laikyti ir asmeniniame archyve, tik tada rankraštis kažin ar būtų išlikęs, kaip neišliko kiti rankraščiai, karo meto suirutėje …
Excerpt
XIX a. antrosios pusės rankraštiniai šaltiniai yra gausesni negu XX a. antro ar trečio dešimtmečio. Trečiajame dešimtmetyje, be trūkstamo entuziazmo tokiems niekams, kaip „popiergalių rinkimas“, be nepaslankumo ką nors. rankioti (atsimintina, kaip sunkiai …
Excerpt
besni apie knygą pokalbiai, gal ir karšta diskusija, daugiau ar mažiau neigiamai atsakys. c. Tarp pagrindinių teksto šaltinių reikšmingiausi yra auto- grafai. Autografu kasdieninėje vartosenoje vadinamas tekstas, para- šytas bet kurio žinomo žmogaus …
Excerpt
las, kuriame matomas daugiau autoriaus sumanymo branduolys, kryptis, apytikrė chronologinė fabulos eiga ir t. t. Nuo apmatų skiriasi juodraščiai. Apmatai yra lakoniškai sudaigstytos atskiros teksto vietos, kūrinio dalių ar skyrių užuo- minos arba kai kur …
Excerpt
ryškiau pasakyti, o kai kada nelabai paisyti tikslumo ar deli- katumo. Autoriui kažkuris reiškinys įsipykęs, taigi tvardęsis tvar- dęsis, galų gale „drebia“, nepaisydamas būsimos adresato reak- cijos — tegu žino „tikrą teisybę“, ką čia dailinti. …
Excerpt
mam archetipui. Šiandien jau yra rekonstruotas reliatyviai pati- kimas tekstas. Autografai, ypač juodraščiai, yra iškalbingesni ir daugiau ką rodo, kai tekstologas gerai pažįsta autoriaus kūrybinę manierą ir rašymo įpročius. Tada lengviau ir tiksliau …