Excerpt
Pažymėtinas Deimenos nuogulų paplitimas tik Baltijos sinek- lizės ribose. Deimenos laikotarpyje Baltijos sedimentacijos ba- seino pamatas grimzdo toliau. Neabejotina, kad pirminis Deime- nos serijos nuogulų paplitimas buvo kur kas platesnis, tačiau la- …
Excerpt
nės nuogulos su beveik išimtinai storasienių trilobitų fauna. Daž- nos sedimentacijos pertraukos su getito ir hematito sluoksnių paviršių impregnacija. Baseino pakraščio zonose (V ir VI) kau- pėsi kvarcinis glaukonitinis smėlis, pilkos spalvos pelitinis …
Excerpt
įlinkiuose (I zona) kaupėsi biogeninis ir chemogeninis kalkitas, Nemuno žemupio pakilumoje (II zona) ir Vidurio Lietuvos įlin- kyje (III zona) — bangavimo zonos biogeninis kalkitas. Amžiaus pabaigoje baseinas pagilėjo. Be chemogeninio kalkito, neretai …
Excerpt
gausi, tačiau įvairi. Pavienės pelicipodų geldelės palaidotos ver- tikaliai, kas rodo, kad nuogulos kaupėsi ramiomis hidrodinami- nėmis sąlygomis. Tarpinėje zonoje (II) dominavo mergelis, mo- lis, rečiau pelitinis kalkitas. Kranto kryptimi nuosėdose …
Excerpt
schemos tobulinimas ir litogenezés tyrimai, vykdyti atliekant temos darbus, padéjo rekonstruoti Sios teritorijos paleogeogra- fines ypatybes dar trumpesnių šios sistemos laikotarpių nei anks- čiau. Jos buvo atkurtos 14 stratigrafinių lygių. Lietuvos …
Excerpt
sedimentacijos sąlygomis, atsiklojusiomis nuosėdomis bei jų sto- riu. Jau Jaani amžiaus pradžioje visoje Baltijos paleosineklizė- je (I zona) padidėjus grimzdimams įsivyravo gilaus šelfo anae- robinės poštorminės sąlygos. Klostėsi tamsūs, iki 47 m storio, …
Excerpt
Dybysos amžiaus pabaigoje (žr. komp. diską) poštorminių anaerobinių aplinkų sritis (I zona), ypač teritorijos šiaurinėje da- lyje, sumažėjo dar labiau. Joje klostėsi tamsūs dumblai: 1 laiko- tarpyje molingi mergeliniai, 2 — molingi ir 3 — molingi kalkiti- …
Excerpt
plites 1 laikotarpyje, pradėjo regresuoti. Baltijos paleosineklizės suskilimas į dvi — Lietuvos ir Kurzemės paleoįdaubas dar labiau išryškėjo. Lietuvos paleoįdaubos vidurinėje srityje (I zona) vyra- vo štorminės aplinkos ir vyko žalsvai pilkų molingų ir …
Excerpt
vičius. Be išvardytų Lietuvos tyrinėtojų, dirbusių rengiant 1:2500 000 mastelio litologinių paleogeografinių žemėlapių atla- są, 1988 m. pateiktą LGT ir GI fondams, dalyvavo kaimynės Lat- vijos specialistai V. Kuršs, V. Sorokin ir L. Savaitova. Jų atliktų …
Excerpt
1 lent. tęsinys 1 2 3 4 5 6 i 8 Įvairiagrūdžiai smėliai, Sa ie pilka; smiltainiai ir i a a konglomeratai su INS SAS Šešuvi KTI I, K; kvarco, erupcinių bei = span = dai Suave piritas, gipsas nuosėdinių uolienų a 1 ErUCaI ae žvirgždu, su piritiniu, | CIS | …
Excerpt
1 lent. tęsinys 1 2 3 4 5 6 7 8 Aleurolitai ir itin Šviesiai pilka, smulkūs smiltainiai, | g aro Šios a‘ Tai I, K, Ch; silpnai sucementuoti b 2 see a TE k piritas, leukoksenas molingu ir kontaktiniu | 2278U0!a Ir Sad a E įstrižai D,tl Dokk cementu, …
Excerpt
ritmiškai persisluoksniavę su šviesiai pilkais ir žalsvai rusvai dėmėtais smiltainiais ir Viešvilės serijos — Šešuvies ir Saunorių svitų — sedimentai, šviesiai pilki įvairiagrūdžiai ir smulkiagrū- džiai smėliai ir smiltainiai, pelenų pilkumo aleuritingi …
Excerpt
Pradinį hercininį etapą žymi Viešvilės serijos terigeninės nuo- gulos, sudarančios apačioje Šešuvies ir viršutinėje dalyje — Sau- norių svitas. Šešuvies svitos apatinės dalies vadinamieji baziniai smėliai ir smiltainiai, susikloję po sedimentacijos …
Excerpt
Narvos serijos stratotipinis pjūvis yra šiaurės rytų Estijoje, palei Narvos upę ir jos intakus. Lietuvoje Narvos serija dalijama įapatinę — Ledų ir viršutinę — Kernavės svitas. Didžiausias storis yra Vakarų Lietuvoje (Palangos gręž.), kur 134 m sudaro …
Excerpt
gulas pakeitė terigeninės. Baltijos regione sedimentacija tęsėsi subakvalinėje aplinko- je, sugėlėjusių jūrų bei kontinentinio tipo baseinuose. Įstrižai ir banguotai sluoksniuo- ti paklotinio pluošto smėliai klostėsi tekan- čio vandens terpėje, …
Excerpt
2 lent. tesinys $/2B)RRH BH ae eIaRaaR = = E 28 Eos a SARS SAG Bale eSR| 2 A AA55RA3 KA na ae ach oe Fas 2 at lee A Ž A A A A A A Šviesiai gelsvai ir žalsvai pilka, mikrosluoksniuota, su bespynių pečiakojų (lingulų) sankaupomis Zalsvai pilka, mikro- ir …
Excerpt
čioje devono pabaigoje įsivyravo kontinentinis režimas. Vėly- vojo devono jūra transgresavo iš rytų, iš Maskvos sineklizės. Pietuose, Mozūrijos-Baltarusijos anteklizės zonoje, vakarų— pietryčių kryptimi iki Pripetės įlinkio (pietvakarių Baltarusija) …
Excerpt
laus druskingumo sąlygas. Šiaurės rytų Lietuvoje Kupiškio svi- tos storis yra 6—10 m, ji storėja vakarų kryptimi, kur visas Plia- vinių komplekso storis padidėja, ypač Jaros ir Suosos svitų da- lyje, iki 55 m storio. Šiaurės vakarų kryptimi VI ir VIII …
Excerpt
meritai su dolomito ir plonais pluoštinio gipso tarpsluoksniais. Kontinentinių facijų nuogulos — smėliai ir margaspalviai mo- liai — vyrauja Šiaurės Lietuvos ir toliau — Latvijos teritorijoje (II ir III zonos). Stipinų svitos dolomitų kompleksas kaip …
Excerpt
režimo sąlygas. Dūlėjimo pakeistas kaverningas Kruojos dolo- mito viršutinis sluoksnis rodo buvus sedimentacijos pertrauką prieš pradedant klostytis Šiaulių laikotarpio nuosėdoms. Šiau- lių svitos Stačiūnų ir Kužių gręžinių tipiniame pjūvyje vyrauja …
Excerpt
Vėlyvojo devono famenio aukšto facijų kaita Baltijos sinekli- zės teritorijoje ir Danijos-Lenkijos perikratono zonoje atkurtos facijos (Narkiewicz i dr., 1998) perša mintį, jog jūrinių, lagūninių ir kontinentinių facijų kaita famenyje turi bendrų bruožų …
Excerpt
15 lentelė. Mikroelementų Gamybos produkcija, Rūšiuotos pagal koncentracijos koeficientų medianų dydį kaupimosi asociacijos Vilniaus veiklos pobūdis mikroelementų sekos Ze | Sp miesto metalo apdorojimo*, „Grąžtai“* Mo | Cr | Co | Cu | V | Ni |Zn |Sn | Pb …
Excerpt
= a st eee - DQ - fee rc V k ny al \ ž Ni,Cr.Cu,Sn, \ NiCrCu, Ap: 2mPbMo.Se Sai f i Cr.Cu, Ap, = I Sn.Ža,Pb.Mo ga. @ ue e L Ni,Pb.CuAg.Cr.V, PANEVĖŽYS ee Zn,Co,Sn.Mo ŠIAULIAI Pb,La,Y.Zn,Cu,Ba,Se.Ni \ KLAIPĖDAS Pb.Cu,La.Zn,Ag,V, @@@ …
Excerpt
18 lentelė. Mikroelementų kiekis Seem eee - Upės Ag | Co | Cr | Cu | Mn | Mo | Ni | Pb | Sn V Zn A teršiamų upių dugno Visos Md 0,29 | 5,3 | 56,7 | 27,6] 857 | 1,07| 20,6 | 19,1 | 3,4 | 33,2 105 PMR IRIS aa lopai cDnie ni TT este < 173 | 39,1 | 331 343 | …
Excerpt
mg/kg mg/kg mg/kg 0,4 50 25 0,35 fe 40 20 0,25 30 15 0,2 0,15 20 10 0,1 10 5 0,05 0 0 0 Ag Cr Cu mg/kg mg/kg mg/kg 80 G 200 70 5 60 i 150 50 40 3 100 30 2 20 50 10 l 0 0 a Pb Sn Zn 15 pav. Elementų-teršalų kiekis foninių (tamsi spalva) ir technogeniškai …
Excerpt
va patenkantys elementai-terSalai dugno nuosédose pasiskirs- to žymiai tolygiau (Sedos, Totoriškių ir Galvės ežeruose visų elementų-teršalų variacijos rodiklis neviršija 5090). Technogeniškai teršiamų ežerų dugno nuosėdose, padidėjus dau- gelio …
Excerpt
7. Technogeninio poveikio geologinei aplinkai inZinerinis geologinis jvertinimas Technogeninių kompleksų statyba, eksploatavimas bei ūki- nė veikla daro įvairų technogeninį poveikį geologinei aplinkai; šis poveikis pagal funkcijų pobūdį skirstomas į …
Excerpt
mo atzvilgiu jtempiy pasiskirstymas grunto masyve gali biti ap- rašomas tokia lygtimi: 1 0; - Žr, — ©; — tan" [B3;] + tan"! [Bj;]+ [B2; — Bi ]/la? B i} (1) Carman O; = tan"! Ca; “2 B EA = x, }+ Yj Gi S Yj br C3; = Pegler 2 x, )+ aa — J; Vr Alain 2 = TD ' …
Excerpt
1 pav. Išskirstyta apkrova bei naudojamos ašys Fig. 1. Stresses ata point due to uniform pressure 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 Hz 2 pav. Vibracijos greičio (v,) priklausomybės nuo virpesių dažnio (Hz) ir atstumo nuo vibracijos šaltinio …
Excerpt
T | | 0 10 20 30 40 4 pav. Paviršiaus nuosėdžių (cm) dėl statinės apkrovos planas Vilniuje, Maironio g. 1 Fig. 4. Chart of surface settlements from static load in Vilnius Maironio I (cm) ae 0 Sm ~ = -—A—i > — a Se — — — Su re = = = — e S = N NAN ME I | …