Excerpt
Dabartinėje kalbotyroje neretai visai atsisakoma ekvipolentinės opozicijos ir teigiama, kad bet kokia opozicija gali būti traktuojama kaip privatyvinė. Todėl visos opozicijos analizuojamos tuo pačiu būdu: pasirinkus kokį pozityvų požymį viename naryje, …
Excerpt
Skiriamieji SK Pavyzdžiai 2 lentelė „Kojomis“ bėgti, eiti, šuoliuoti, žingsniuoti „Ne kojomis“ šliaužti, ropoti, kepurstoti „Greitai“ bėgti, lakstyti, šuoliuoti, skuosti „Negreitai“ eiti, bindzinti, pėdinti, leruoti „Gražiai“ laigyti, liuoksėti, …
Excerpt
Nulinė opozicija yra dviejų visiškai tapačių reikšmių žo- džių santykis, pvz.: zuikis : kiškis, epušė : drebulė, gardus : skanus, kartas : sykis ir t. t. Jų nariams visada būdinga ekvivalentinė dis- tribucija. : Visų aptartųjų opozicijų pagrindu …
Excerpt
kalbos dalies, kuriai priklauso žodis, reikšmės, antraip gali būti pažeidžiama žodžio turinio vienovė. Todėl leksinėje semantikoje tiks- lingiau skirstyti žodžius į leksines semantines paradigmas, kurių jungiamieji požymiai glūdi ne tik konceptualioje …
Excerpt
lat atsiranda naujų leksinių semantinių opozicijų, o tai iš karto gali pakeisti semantinių požymių inventorių, kartu ir modifikuoti pa- radigminę vertę. 2.23, Derivacinė vertė Derivacinė vertė —tai tie sememos požymiai, kuriuos iš- ryškina žodžių …
Excerpt
pos — tie, kurie padaryti iš pirmosios pakopos darinio (plėšikas : plė- šikauti), trečios — tie, kurie remiasi antrosios pakopos dariniais (plė- šikauti : plėšikautojas ). Tas pats darybos formantas ir ta pati darybos reikšmė jungia žodžius į kitą …
Excerpt
padarytas, pvz.: avis : avidė, jaunas : jaunystė, geležis : geležinis, pil- kas : pilkėli, šokti : šokinėti, klausti : klausimas, siena : užsienis ir t. t. Tačiau motyvuojantysis žodis nebūtinai esti neišvestinis, kartais abu opozicijos nariai yra …
Excerpt
Mat darinio reikšmė ne tik pasiskolina pamalinio žodžio reikšmės dalį, bet savaip ją sukomponuoja su darybos iormanto ar kito Žo- džio reikšme. Todėl pirmiausia pravartu žinoti pamatinio žodžio darybines potencijas:/Darybinė potencija —tai žodžio suge- …
Excerpt
(atstovauti, gydytojauti, valkatauti); jei ji jungiasi su konkrečių daiktų pavadinimų kamienais, susidaro veiksmažodžiai, reiškiantys „rinkti tai, ieškoti to, kas pasakyta pamatiniu žodžiu“ (agurkauti, grybauti, varliauti), o jei ta pati priesaga …
Excerpt
opozicijose: tįsoti „būti“ ir „tįsti“, drybsoti „būti“ ir „dribti“, šoki- nėti „šokti“ ir „„daug kartų“, mėtyti „mesti“ ir „,„daug kartų“, gim- dyti „daryti, kad“ ir „gimti“, baltinti „daryti“ ir „baltas“ 2. Pavyz- džiai aiškiai rodo, kad darinių reikšmės …
Excerpt
ir prireikus bus atgamintas, o ne sukurtas iš naujo (plg. tokius lietuvių kalbos žodžius, kaip drėgnas, krosnis, tvartas ir kt.). Ši da- rinio reikšmės ypatybė — suvokti ją ne vientisą, o išskaidytą — ati- tolina žodžius nuo paprastųjų, darybiškai …
Excerpt
genys (4) 1. zoo0l. medžius kalantis miško paukštis (Dryoba- tes): Genys stuobrį kala. Margas kaip genys. 2. šnek. ge- ležinis kablys, pritaisomas prie kojos, lipant į stulpą ar į medį. ožys (3) 1. ožkų patinas: Ožys mekena, badosi. Dvokia kaip ožys. Iš …
Excerpt
eksplikuoti reikšmę į tam tikrus semantinius elementus, nurodant jų tarpusavio ryšį. Štai kodėl šių dienų leksinėje semantikoje žodžių reikšmes ir stengiamasi aprašyti semantinių vienetų, įeinančių į tas reikšmes, rinkiniais. š Prieš pereinant prie …
Excerpt
REIKSMĖS KOMPONENTINĖ STRUKTŪRA IR JOS TYRIMO BŪDAI 1. SEMANTINIAI KOMPONENTAI IR JŲ RŪšYS 1.1. Žodžių tarpusavio santykių apžvalga aiškiai rodo, kad lek- sinė reikšmė nėra koks vientisas vienetas, o susideda iš įvairių smul- kesnių elementų. Tie …
Excerpt
| | gi semantiniai komponentai yra įvairaus abstrakcijos laipsnio se- | mantiniai vienetai, kurių kiekis, kokybė ir viainė sąranga lemia | struktūrinį reikšmės tipą, jų pakitimai sąlygoja ir reikšmės kitimą [Nėmec, 1980, 11]. Galima keleriopa semantinių …
Excerpt
lyginti nedaug, bet visiškai pakanka, kai reikia apytikriai atskirti ją nuo kitos. Jie visuotinai žinomi ir turi pakankamą skiriamąją galią [HnkuTruu, 1983, 23—25]. Tokį reikšmės branduolį galima va- dinti intensionalu (lo. inientio „siekimas, įtempimas, …
Excerpt
Sekant E. Naida [Nida, 1975, 35—37], silpnojo implikacionalo komponentus būtų galima suskirstyti dar į du tipus. Pirmajam tipui priklausytų tie SK, kuriuos Temia tam“ tikri paties denotato požy- miai (dažniausiai tie, kurie tampa aktualūs konkrečioje …
Excerpt
Evalda Jakaitienė Lekks kne semantika Monograiiia (4) Vilnius „Mokslas“ . 1988 …
Excerpt
BBK 81.2L-3 Ja-156 Recenzavo iilol. m. dr. proi. Laimutis Valeika ir žilol. m. kand. doc. Aloyzas Gudavičius 4602020100—008 TTL 1" 2 aa £ “ M. 854(08) 88 83—89 (C) E a „Mokslas“, 1988 ISBN …
Excerpt
PRATARMĖ Jau keli dešimtmečiai viena iš aktualiausių lingvistikos proble- mų yra kalbos reiškinių turinys, arba reikšmė. Pasaulinėje kalbo- tyroje sukurta daugybė semantinių teorijų, išbandyti įvairiausi reikš- 'mių tyrimo metodai. Tačiau ir iki šiol šis …
Excerpt
1985). Tačiau visų šių leidinių tikslai ir paskirtis lėmė, kad apie teorinius reikšmės dalykus juose kalbama labai glaustai, daug kur gerokai supaprastintai. Šioje knygoje stengiamasi monograiiškai išdėstyti bendrąją lek- sinės semantikos teoriją. Čia …
Excerpt
ĮVADAS 1. LEKSINĖ SEMANTIKA KAIP KALBOS MOKSLO SAKA. JOS RYŠYS SU KITAIS MOKSLAIS 11. Leksinė semantika (gr. lexis „žodis“, lexikėos „„žodi- | nis“ ir sžmantikės „turintis reikšmę“, „reiškiantis“) yra lingvistinės semantikos, arba semasiologijos, dalis, …
Excerpt
semantikai siūlė M. Pokrovskis [Ilokposckuū, 1959]. Žodžius tam tikros sistemos nariais laikė ir Vakarų Europos mokslininkai. Pavyz- džiui, vokiečių kalbininkas R. Mejeris manė, kad pagrindinis se- mantikos uždavinys yra iirti, kuriai reikšmių sistemai …
Excerpt
mių tipologijos principai. Visa tai pirmiausia leido pakeisti siau- rą požiūrį į leksinę reikšmę ir apibrėžti ją ne tik žodžio santykio su pavadinamu tikrovės objektu požiūriu, bet atsižvelgiant ir į kal- bines jos raiškos priemones. „Žodžio reikšmė …
Excerpt
temos, pagrindai ir apibrėžtas žodžio, kaip dvipusio lingvistinio ženk- lo, statusas, atrodo galima buvo tikėtis, kad kalbos ženklų turinys bus tiriamas nauju — semiologiniu — požiūriu. Tačiau daugumos to meto lingvistų dėmesys nukrypo į kalbos reiškinių …
Excerpt
Kitos lingvistinės = mokyklos — g /ose mal ikos — kūrėjas L. Hjelmslevas (Hjelmslev) pradėjo vartoti vėliau kalbotyroje iš- populiarėjusius raiškos plano ir turinio plano termi- nus, tačiau/juos vartojo tirdamas ne konkrečius kalbos vienetus, o kurdamas …
Excerpt
botyros objektu. Jos atstovai sukūrė vadinamąją turinio gra- matiką (vok. die inhalibezogene Grammatik). Ką natija davė šios mokyklos idėjos semantikos raidai? Norint atsakyti į šį klausimą, reikia bent trumpai aptarii prielaidas, lėmusias šios …
Excerpt
pagrindine lingvistikos disciplina būtų laikomas mokslas apie są- vokas (vok. Begrijįslehre) [Weisgerber, 1927]. Taigi neohumboltininkai, postulavę sąvokų . turinio tyrimą iš struktūralizmo pozicijų, praktiškai atskyrė jį nuo konkrečios leksi- nės …