Excerpt
SZAŁAWA dług tych autorów : Włodzimierz książe Ruski w pogańskich błędach uwikłany , chcące się Bogu przez chrzest odrodzić, wy- słał posłów swoich do Konstantynopola, aby się tam obrządkom " Chrześcijańskim dobrze przypatrzyli, stanęli u Cesarza Wscho- …
In:
Excerpt
Szamotulski. 595 lib. 6. f. 634. Cromer lib. 7. ale ci autorowie , której by był familji nie przydają. Bzeł. fo. 151. twierdzi, że był herbu Na- łęcz, Paproe. w Gniazdzie, Okol. zn MS. Cracov. z Szamo- tuł go piszą. "Tomasz kasztelan Poznański, Tomisław …
In:
Excerpt
596 Szamotulski. $amotulius Procerum omnium longe cełarissimus evaserat, uipole qut perpetuo tenore vilae domi et foris splendidus, erga mtlites liberalis etc. erat dignitate Castellanus Posna- niensłs : ale i nagrobek ten znać, że nie rychło po śmierci …
In:
Excerpt
Szamotulski. 597 Jana Szamotulskiego syna Dobrogostowego wspomina Długosz pod onę straszliwą wojnę Grzymalczyków z Nałęczami w Wielkiej - Polszcze w roku 1384. „fol. 93. Tegoż domu fami- lianci przydomek mieli Swidwa, z których Świdwę z Galowa u tegoż …
In:
Excerpt
598 Szamotulski. Vladislao Jagiellone ductabat: demum Fitoldo in Moscho- via bellum contra Novogrodenses gerente, totius ecercttus Dua ab żllo constitutus fuit. Subque tempus mauguralionis, Fladislat Jagiellonidis cum Świdrigiedło Litvanus Podoliam …
In:
Excerpt
Szamowski Szaniawski. 599 jakom mówił w pierwszym tomie. N. miał za sobą Oleśnicką Jana Głowacza wojewody Sendomierskiego siostrę. S$zamowski 4erbu Prus lmo, w Bęczyckiem woje- wództwie. Jan Szamowski kasztelan Konarski w r. 1505. u Łask. w Stat. f. 120. …
In:
Excerpt
600 Szaniawski. Jol. 28. Adam najprzód pisarz ziemski £ukowski i podstarości grodzki Lubelski , poseł na sejm 1703. i deputat do Konstytu- cyi, Const. fol. 26. umarł kasztelanem Lubelskim 1725. zo- stała się po nim tylko eórka jedna Ewa, z Zofji …
In:
Excerpt
Lietuvos žemės ūkio akademijos docentai biologijos mokslų kandidatai broliai Algirdas ir Mindaugas Navasaičiai yra paskelbę mokslinių ir populiarių straipsnių apie introdukuotų sumedėjusių augalų biologiją, dauginimą, auginimą, panaudojimą. Abu yra …
Excerpt
A.Navasaitis, M.Navasaitis Lietuvos MEDŽIAI B B “B Vilnius ,„Mokslas“ 1979 …
Excerpt
586(083) Na 291 Nuotraukos B. Baltrušaičio, A. Navasaičio, M. Navasaičio Recenzavo V. Ramanauskas Vilniaus universiteto biblioteka 2004000000 21006—202 M 854(08)—79 *7—79 (€) Leidykla „Mokslas“, …
Excerpt
Pratarmė Medžiai žmogui teikia medieną, kurą, vaisius, vaistinę žaliavą. Iš medie- nos, žievės, spyglių dabar gaminama daugiau kaip 20000 pavadinimų prekių. Jie puošia aplinką, grynina orą. Lietuvoje įvairiu tikslu auginama daug rūšių medžių. Todėl reikia …
Excerpt
Medžių biologinės ir ekologinės savybės Dauginimasis Visi medžiai dauginasi sėklomis, o kai kurie ir vegetatyviškai. Sėklomis besidauginantys medžiai paveldi tėvines savybes, esti gyvybingesni, plas- tiškesni, labiau kinta negu vegetatyviniai palikuonys. …
Excerpt
Mūsų respublikoje vietinių ir daugelio introdukuotų medžių žiedadulkės esti gyvybingos, bet įvairiais metais jų kokybė skiriasi: nepalankus oras trikdo žiedadulkių vystymąsi. Lietingu oru žiedadulkės sunkiau pasklinda. Daugelio medžių gyvybingos sėklos …
Excerpt
arba keliolika šimtų riešutų. Derėjimo metais brandžios eglės, pušies už- auga 200—300 kankorėžių, kuriuose būna po 100—400 sėklų, ąžuolo — keli tūkstančiai gilių, klevo, uosio — po keliasdešimt tūkstančių sparna- vaisių. Drebulės, gluosnių sėklos labai …
Excerpt
Daugelio lapuočių ir kai kurių spygliuočių medžių iš kelmo miegančiųjų arba pridėtinių pumpurų išauga ataugos. Gausūs miegantieji pumpurai būdingi klevams, ypač uosialapiui, todėl jo liemenys būna gumbuoti, o mediena gražaus rašto. Iš kelmo ataugų išauga …
Excerpt
užauga buksmedis. Kartais buksmedžiai yra karpomi, jiems suteikiama norima forma, kuri išsaugoma ilgus metus. Mūsų respublikoje karpoma eglės, skroblai, liepos, gudobelės ir užauginamos ilgaamžės gyvatvorės sienos bei geometrinių formų medžiai. Medžiai …
Excerpt
Liemuo storėja iki vegetacijos periodo pabaigos. Medžius galima suskirstyti į ilgaamžius ir trumpaamžius (2 lent.). Labai ilgai, iki 4—5 tūkst. metų, išgyvena milžiniškoji sekvoja; 2—3 tūkst. metų žaliuoja Libano kedras, kiparisas, kukmedis, ginkmedis. Iš …
Excerpt
Įvairių rūšių medžiams drėgmės reikia nevienodai ir ne visi vienodai pa- kenčia jos perteklių. Pagal tai skiriamos trys medžių grupės: higrofitai— drėgnų vietų augalai, mezofitai — vidutinio drėgnumo (3 lent.) ir kse- rolitai — sausų vietų augalai. …
Excerpt
stori, aiškiai keturbriauniai, apatiniai ploni, plokšti. Viršūninių lapų epidermis ir ląstelių sienelės storesnės, daugiau žiotelių negu apatinių. Svarbesnių rūšių medžiai pagal poreikį šviesai grupuojami taip: maume- dis, beržas, pušis, drebulė, ąžuolas, …
Excerpt
Atsparumas šalčiui, užterštam orui ir vėjui Šiluma nulėmė augalų pasiskirtymą žemėje zonomis: pietų kraštų auga- lai prisitaikė augti šiltame klimate ir yra labai jautrūs šalčiui, o link šiaurės augalų atsparumas šalčiui didėja. Kiekvienos rūšies augalai …
Excerpt
Salčiui jautresni skurdūs, kenkėjų, ligų pažeisti arba netinkamoje dir- voje, vėjuotoje vietoje augantys medžiai. Po nepalankios vasaros medžiai peržiemoja blogiau, nes dėl sausrų ar šalto lietingo oro sutrinka vegeta- cijos ritmas. Šalčiui jautriausi …
Excerpt
Medis ir biotiniai veiksniai ko auga tarp įvairių gyvų organizmų, kurie jų augimą skatina arba slopina. Daugybė mikroorganizmų, taip pat sliekai dalyvauja dirvodaros procese, mineralizuoja organines medžiagas ir paverčia jas prieinamomis auga- lams, tuo …
Excerpt
Medžių dekoratyvinės savybės Laja Laja — tai šakų su lapais (spygliais) visuma. Tačiau, kalbėdami apie lają, paprastai turime galvoje viso medžio bendrą vaizdą. Kiekvienos rūšies medžių laja skiriasi nuo kitų forma, tankumu, dydžiu, šakų išsidėstymu, …
Excerpt
svyruoklinė — karpotojo beržo, baltojo gluosnio, paprastojo uosio, pa- prastojo buko, paprastojo šermukšnio, paprastosios eglės ir kitų svyruok- linės formos medžių; kūgiška (piramidiška) — eglių, kėnių, pocūgės, cūgos, maumedžių, tujų; verpstiška — …
Excerpt
Kartais medžio šakos karpomos ir lajai suteikiama norima forma. Lietu- voje dažniau formuojama mažalapė liepa, vakarinė tuja, paprastoji eglė, paprastasis ąžuolas, paprastasis skroblas, suteikiant jų lajai kubo, rutu- lio, kolonos, kūgio pavidalą. …