Excerpt
150 Lietuvos paviršiaus reljefas išryškindami dabartinę vandenskyrą Salantų—Šiaulių—Radviliškio—Pa- nevėžio—Rokiškio ruože. Nauja vandenskyra dabar skersai perkerta limno- glacialines lygumas bei supelkėjusius, ledyninių vandenų sudarytus klonius. Pakilus …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 151 Nemuno žemupio intakai, tai; pat Neries žemupys bei Šventoji. Bet, dar nespėjus upėms baigti įsigrau/imo, Baltijos lygis ėmė kilti ir prasidėjo sąnašų klostymas Nemuno žemupio, jo intakų bei Neries žemupio slėniuo- se, …
Excerpt
152 Lietuvos paviršiaus reljefas Iš šios apžvalgos matyti, kad Lietuvos upių slėniai yra nevienodo amžiaus. Seniausi yra Lietuvos Pietryčių lygumos slėniai, nes jie užsi- mezgė tada, kai visa kita respublikos teritorija dar buvo po ledu. Jau- nesni yra …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 153 riškiu, Rumšiškėmis, Jonava) apie 50 m gylio slėniuose. Tai rodo, kad nuo prieledyninių ežerų ištekėjimo, tai yra nuo ištisinių upių susidary- mo iki šiol jos įsigraužė apie 50 m į žemės paviršių. Tariant, kad tie …
Excerpt
154 Lietuvos paviršiaus reljefas Mažiausius gylius turi Šiaurės Lietuvos slėniai, nes jie perskrodžia Vidurio žemumą tik savo aukštupiais, kurie kai kur beveik visai neįsi- graužia į žemės paviršių. Lietuvos upių slėniai yra labai nevienodo pločio. Jie …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 155 vingiuoti, sudaryti persistūmusių upės vingių. Šlaitus dažniausiai sudaro atskiri lankai. Šiai segmentuotų šlaitų slėnių grupei priklauso Nemuno vidurupio, Neries, Ventos, Jūros, Minijos aukštupio (aukščiau Salanto), Kražantes, …
Excerpt
156 Lietuvos paviršiaus reljefas formomis, yra daug gilesnės, turi stačius šlaitus, nepaveiktus soliiliukcijos. Tai vadinamosios senovinės griovos. Senovinės griovos, raižančios sąna- šomis užpiltų slėnių (Dubysos, Nemuno žemupio) paupinius ruožus, yra …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 157 64 pav. Neries ir Vilnios prieslėnių išraižymas Vilniaus miesto teritorijoje: 2— slėnio terasės; 3— terasių pakopos; 4 — erozinio tinklo ašys; 5 — senieji 1 — plynaukštės; sufoziniai cirkai 65 pav. Neries slėnis žemiau …
Excerpt
158 Lietuvos paviršiaus reljefas DABARTINIAI LIETUVOS RELJEFĄ KEIČIANTIEJI PROCESAI Dabartinėmis sąlygomis natūraliu keliu vykstantieji Lietuvos pa- viršiaus reljefo kitimai yra lėti ir pastebimi tik praėjus didesniam metų skaičiui. Tie kitimai daugiausia …
Excerpt
Dabartiniai reljefą keičiantieji procesai 159 sritis bei visas Nemuno žemupio rajonas iki Žemaičių aukštumos apim- tais lėto grimzdimo, vykstančio iki 2,0 mm per metus greičiu. Visa likusi Lietuvos teritorija kyla, bet nevienodai greitai. Žemaičių aukštu- …
Excerpt
160 Lietuvos paviršiaus reljelas lygyje, bet kaskart vis žemiau, ir todėl, upei stumiantis į šoną, anks- čiau suklostytos sąnašos jau neapsemiamos potvynio vandenų. Todėl šios upės tegali sudaryti tik siauras išklotinės salpas, neturinčias paviršiuje …
Excerpt
Dabartiniai relielą keičiantieji procesai 161 67 pav. Nušliaužimai ir griuvimai Nemuno slėnio dešiniajame šlaite ties Bartkūnais Nemuno slėnio dešiniajame šlaite, į pietus nuo Druskininkų (ties Svendubre), šaltiniai yra sudarę apie 1 km skersmens sufozinį …
Excerpt
162 Lietuvos paviršiaus reljefas 68 pav. Dirvožemių erozija Aukštadvario aukštumoje kurį jam suteikia atidengtas geležingas dirvožemio horizontas. Ir pa- galiau, nuplovus iliuvinį horizontą, atsidengia dirvodarinė uoliena, ir šlaitas visai netenka …
Excerpt
Lietuvos TSR geomorfologinio rajonavimo klausimu 163 69 pav. Pustomos kopos prie Nidos čiau viršuje turėjusios moreninio priemolio dangą, veikiant paviršinei nuoplovai, jos neteko ir atsidengė smėlingas branduolys. Tuo būdu dau- gelis morenų padengtųjų …
Excerpt
164 Lietuvos paviršiaus reljefas Svarbiausias vaidmuo Lietuvos reljefo kūrime teko ledynų arba jų tirpsmo vandenų veiklai. Ledynams arba jo tirpsmo vandenims veikiant atsiradę paviršiai sudaro vyraujančius ir būdingiausius kraštovaizdžius dabartiniame …
Excerpt
Lietuvos TSR geomoriologinio rajonavimo klausimu 165 5. moreninės abraduotosios lygumos; 6. limnoglacialinės lygumos; 7. iliuvioglacialinių deltų lygumos; 8. proksimalinio zandro fliuvioglacialinės banguotos ir daubotos lygumos; 9. distalinio zandro …
Excerpt
166 Lietuvos paviršiaus reljefas 16. suslėnintosios periglacialinių procesų pakeistos moreninės lygu- mos priešpaskutiniojo apledėjimo srityje; 17. žemyninių kopų kalvotasis reljelas; 18. erozinių kalvynų reljefas; 19. aliuvinės-deltinės lygumos; 20. …
Excerpt
VI. LIETUVOS KLIMATAS Mes gyvename ir dirbame apsupti be paliovos judančios atmosieros, kurią juntame nuolatos besikeičiančių orų pavidalu. Tame nepaliaujama- me, iš pirmo žvilgsnio netvarkingame orų kaitaliojimesi nesunku įžvelg- ti tam tikrus …
Excerpt
168 Lietuvos klimatas Pagaliau klimatas labai priklauso nuo jūrų ir aplamai didelių vandens baseinų artumo, nuo vietovės reljefo, augalijos dangos ir t. t. O pasta- ruoju metu klimatui vis didesnę įtaką daro žmonių veikla. RADIACIJOS ĮTAKA LIETUVOS …
Excerpt
Radiacijos įtaka Lietuvos klimatui 169 Žemaičių aukštumos, įtaka matoma 88 ir 86 Rka//cmž izolinijų išsi- lenkime. Sumarinė radiacija yra didžiausia pajūryje dėl, palyginti, mažo debe- suotumo ir didesnio: giedrų dienų skaičiaus“ šiltuoju metų periodu, …
Excerpt
170 Lietuvos klimatas 22 [EE] 25 1596-1494 EG 93-43 [MT /34-//95 EA /73-165 EE 1045-93 40 0 40 80 km E 74-03 EEIR-084 673-583 [ITT] 2723-1434 50-43 S /73- 34 EBRi2-353 [124 40 0 40 80 EL a5š 72 pav. Viršuje — vasaros albedo, apačioje — žiemos albedo …
Excerpt
Radiacijos įtaka Lietuvos klimatui 171 Su nurodytaisiais albedo pasiskirstymo ypatumais siejasi ir žemės paviršiaus absorbuojamos radiacijos dydžiai, pavaizduoti 73 pav. žemėlapyje. Kaip matyti iš žemėlapio, per metus absorbuojamos Lietu- vos ribose …
Excerpt
172 Lietuvos klimatas radiacijos patenka mažai. Absorbavimo dydis žiemą vos pasiekia 7— 9 kkallem?. o Per du pavasario mėnesius, balandį ir gegužę, absorbuotoji radia- cija išauga vidutiniškai iki 18 kkal/om?. Jos maksimumas (19— 20 kkal/em?) būna …
Excerpt
Radiacijos įtaka Lietuvos klimatui 173 ga dėl labai didelių albedo svyravimų. Iš pirmo žvilgsnio netgi sunku pamatyti bendrą jo kitimų dėsningumą. Vis dėlto toks dėsningumas yra: radiacinis balansas mažėja rytų link. Visoje teritorijoje balansas yra …
Excerpt
174 Lietuvos klimatas Radiacinio balanso dydis per metus keičiasi nuo teigiamų reikšmių vasarą iki neigiamų — žiemą. 76 pav. parodyta metinė radiacinio balanso eiga Raseiniuose. Nuo kovo mėnesio pradžios radiacinis balansas pasidaro teigia- mas — žemė …
Excerpt
Radiacijos įtaka Lietuvos klimatui 175 lanso reikšmės tenka gruodžiui — tamsiausiam metų laikui. Neigiamo balanso periode paviršius smarkiai atšąla. Baltijos pajūrio (Palangos) metinė radiacinio balanso eiga parody- ta 77 pav. Čia neigiamas balansas yra …
Excerpt
176 Lietuvos klimatas || Panevėžys 1 / I l Varėna o 2 į ra Nat 2 | I OK = aj LS A J ba Pankai ae. | | "15 | | < / no SALA 78 pav. Garingumas (/) ir šilumos sueikvojimas garavimui (2) šiltuoju metų laiku (pagal G. Kasperavičienę, …
Excerpt
Atmosferos cirkuliacijos poveikis klimatui 177 garavimui šiltuoju metų laiku. Per teritoriją praeina iš viso viena 21 Rkal izolinija. Kaip patirta iš daugelio tyrimų, šiluma, kurią gauna žemės pavir- šius iš radiacijos, gali būti sunaudota tik atmosferai …
Excerpt
178 Lietuvos klimatas Ciklonai ir juos pakeičiantieji anticiklonai juda gana netvarkingai. Kol kas dar nepavyksta nustatyti jų judėjimo kelių dėsnių, jų kiekio vienoje serijoje ir pan. Jų formavimasis ir judėjimas primena smul- kius sūkurius, …
Excerpt
Atmosferos cirkuliacijos poveikis klimatui 179 Tropinio oro įsiveržimas į Lietuvos ribas yra, palyginti, retas reiš- kinys. Jis atneša ypač aukštas temperatūras. Kaip kinta orų sąlygos Lietuvos teritorijoje įsiveržus skirtingoms cro masėms, parodyta 3-oje …