Excerpt
220 Vidaus vandenys Upelių skaičius Upelių skaičius | Baseino pavadinimas 3 š š š “ < m Ė = = Ė Šešupės baseinas 736 OK E216 2,5 52 99 | 18 21,9 Jūros baseinas 397 16 118 44 4] 10,7 9 28,5 | Merkio baseinas 268 1,3 64 4,5 17 12,8 6 39,3 Dubysos baseinas …
Excerpt
Upės. Baseinų hidrogralinė sandara 221 ir vidutinis ilgis km 10 lentelė ir vidulinis ilgis Am Š5 2 zz £ Žž 2 S £2 3 2 š š ŽĘ : 5 aš B š E Ž 5 9 = a A EE S: S Ž 2 s E oš =8 S 2 S aaa ak S ks 3 > 5 = = aa ms E s8š 4 31,6 3 57,1 1 308 | 1030 2597 6068 0,43 …
Excerpt
222 Vidaus vandenys Nerį, Nevėžį), patenka į jas beveik stačiu kampu, nes jų nuolydžiai keliasdešimt kartų didesni už priimamųjų upių nuolydžius. Artimų kategorijų upių nuolydžiai žymiai daugiau skiriasi aukštu- mų baseinuose. Todėl upių santakų kampai …
Excerpt
Upės. Vingiuotumas ir saipos 223 giškus, tik ne taip ryškius staigius posūkius į dešinę taip pat prie pat žiočių daro Šešupė. Jūra. Minija, Mituva, turinčios žemupiuose nedidelius nuolydžius. Santakų kampų dėsningumas neišlaikytas Šventosios baseine. De- …
Excerpt
224 Vidaus vandenys Baigiantis gilinamajai erozijai, skersinė cirkuliacija vagoje vis 1a- biau ryškėja, o iškrypstanti upės dinaminė ašis verčia upę stumtis į šoną. Pradėjus stumtis į šoną, upės vagos konfigūracija kinta. Vingiai, paveldėti iš …
Excerpt
Upės. Vingiuotumas ir salpos 225 džio, kurį, savo ruožtu, apsprendžia nuolydis, vandeningumas, ardomų- jų krantų atsparumas ir nešmenų kiekis bei jų mechaninė sudėtis. Pil- rai išaugę upės vingiai — meandros — daugiau neplatėja, o dažnai tik stumiasi …
Excerpt
226 Vidaus vandenys 107 pav. Šventoji tarp Aknystos ir Jeros žiočių. Salpos išsidėsčiusios abiejuose krantuose šoninės akumuliacijos, vaga net ir posūkiuose išlaiko simetrišką skersinį profilį su didžiausiais gyliais viduryje. Stabilūs upės vingiai gali …
Excerpt
Upės. Nuolydžiai ir išilginiai profiliai 227 sigraužiant gilyn, nuolydį dar veikia pirminio paviršiaus reljefo nuoly- dis: statesniuose paviršiuose susidariusios upės iš pradžių turi ir di- desnį nuolydį. Pasibaigus gilinamai erozijai ir pradėjus upei …
Excerpt
Vidaus vandenys 228 3 — Siesartis (Šventosios intakas) charakteringi upių išilginiai profiliai: 2 — Verknė; Ančia; 110 pav. Rytų Lietuvai 1— Baltoji "73 OIUSAOYIA o Ša =] E 1-4 Al EB EC il ema Ža a|= Tas 3|= Iš T k 4 mala < 22212 a E r = Es SJ ai Š Alo …
Excerpt
Upės. Nuolydžiai ir išilginiai proliliai 229 111 pav. Baltijos aukštumų slenkstėtoji upė. Šventoji aukščiau Antalieptės vidurupis ir žemupys susidarė paskutiniojo apledėjimo paliestoje srityje, ledynui ištirpus. Vidurupyje Nemunas iki šiol su ilgesnėmis …
Excerpt
230 Vidaus vandenys intakai, kurie žemupiuose dar tebesigraužia gilyn. Jų dugnų grunto at- sparumas išplovimui įvairiose atkarpose labai nevienodas, ir dėl to iš- ilginiai profiliai slenkstėti. Šiam tipui priklauso B. Ančia, J. Ančia, m 120 100 80 - 60 1 …
Excerpt
Upės. Nuotakis 231 turi Minija, Jūra, Mituva, Šešupė, Nevėžis, šių upių žemupių intakai bei kitos Vakarų Lietuvos upės. Aplamai Baltijos aukštumų bei Pietryčių smėlingosios lygumos upės bei jų intakai turi išgaubtus, o Žemaitijos upės daugiausia įgaubtus …
Excerpt
282 Vidaus vandenys Iš čia matyti, kad ir nuotakio dydis atskirose Lietuvos dalyse turi būti gana skirtingas. Didžiausias nuotakis yra Žemaičių aukštumos vakarinėje pusėje, kur upėmis nuteka apie 400 mm per metus. Perpus mažiau vandens nuteka Vidurio …
Excerpt
Upės. Nuotakis 933 mis nuteka apie pusė kritulių vandens (0,50), o Vidurio žemumoje — vos ketvirtadalis arba trečdalis. Nuotakio koeficientas už vidurkinį šiek tiek didesnis kai kur ir Rytų Lietuvoje. Nemuno baseino nuotakis tiriamas be pertraukos jau nuo …
Excerpt
234 Vidaus yandenys Lietuvos upėse, gausiai maitinamose gruntiniu vandeniu bei turinčiose ežeringus ir miškingus baseinus. Čia upių nuotakio variacijos koeii- cientas svyruoja 0,13—0,25 ribose ir yra artimas viso Nemuno baseino nuotakio kintamumui. Ne …
Excerpt
Upės. Nuotakis 235 TTT NE NE NEMO EE EZ2 T al (EEE E RS AE RI AA E LSS US 2 25 20; 15 107 | NE EN EVE EVIL VIIĖ EDTA EE EO 210 EAR EVS EVS VIVA EKO SRS EE XI 115 pav. Įvairių Lietuvos regionų upių vandeningumo kitimas metų būvyje (procentais nuo metinio …
Excerpt
236 Vidaus vandenys didesni už mažiausius tų pačių metų debitus, Neries upėje — apie 30, Šventojoje — apie 40, Šešupėje — apie 90—100 kartų, o Dubysoje — net iki 150 kartų. Pavyzdžiui, 1940 m. Nemuno didžiausias debitas B m sek | || IV V. IX 116 pav. …
Excerpt
Upės. Nuotakis 237 debitas didesnis už tų pačių metų mažiausią debitą iki 150 kartų, tai Merkio upėje — vos tik 20 kartų. Iš čia matyti, kad, be basei- no dydžio, nuotakio režimą labai smarkiai veikia iiziniai-geograliniai veiksniai. Debitų kitimus …
Excerpt
238 Vidaus vandenys vanduo Nemuno metiniame nuotakyje Birštone sudarė 4005, Neries nuo- takyje Vilniuje — 4805, Minijos nuotakyje Kartenoje — 1305, o Duby- sos nuotakyje Čekiškėje — tik 495. Zemesnių kategorijų upės, ypač prie- molingose Vidurio žemumos …
Excerpt
Upės. Lygių svyravimai 239 trukus gruntinio vandens lygis truputį pakyla, ir gruntinės mitybos reikšmė upėms net padidėja. Ne visose Lietuvos upėse debitų svyravimai metų būvyje yra vie- nodo pobūdžio. Pavasario potvyniai pasireiškia, žinoma, visur, nors …
Excerpt
240 Vidaus vandenys Panašiai potvynio banga žemėja ir Akmenos bei Minijos žem- upiuose, o mažesniu laipsniu — taip pat Jūros ir Šešupės žemupiuose. Kiti Nemuno intakai įteka į jį tose atkarpose, kur šis per potvynius pakyla gana aukštai. Tai verčia …
Excerpt
Upės. Lygių svyravimai 241 ir po tam tikro laiko vėl stabilizuoja lygių svyravimų amplitudę. Pa- stovesnį pobūdį turi tektoninio žemės plutos režimo pakitimas, verčiąs upes pakeisti atliekamą. geologinį darbą. Pavyzdžiui, Nemuno žemupio "E 5GBE! | : 7 pu …
Excerpt
242 Vidaus vandenys l Į IV V VI VII VIII IX X XI XII 192 pav. Novos upės Bliukiškyje vandens lygio svyravimai 1938 m. Užnemunės žemumos upės pavyzdys J) 1 V V VI VII X 123 pav. Minijos upės lygio svyravimai Liepgiriuose 1938 m. Žemaičių aukštumos …
Excerpt
243 a / 1612-1813 16701 1830-1859 1640-1840 1850-1850 1660-1869 1670 1879 1660-1569 1890 1899 1800 1909 1910 1919 1920 1929 1930-1959 101546 ! 124 pav. Nemuno vagos dugno (a) ir potvynių aukščio (6) kitimas 1812—1848 metų laikotarpiu Smalininkuose …
Excerpt
244 Vidaus vandenys išilginis profilis vidurupyje. Sangrūdos pradeda formuotis dažniausiai Birštono kilpų rajone. Prasiveržusios iš ten, sangridos slenka žemyn pakeliui dar susilaikydamos ir augdamos ties rėvomis bei staigesniais vagos posūkiais. Ypač …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 145 'edynu ir nutekėti išilgai jo pakraščio. Nutekėdami išilgai ledyno pa- kraščio, ledyniniai vandenys sudarė vadinamuosius lateralinius (pakraš- tinius) senslėnius. Tose vietose, kur paviršius žemėjo distaline kryptimi, …
Excerpt
146 Lietuvos paviršiaus reljefas Stovint ledyno pakraščiui Vidurio Lietuvoje, tirpsmo vandenys, susi- telkę žemesnėse vietose, buvo s:darę didžiulius, protakų sujungtus prie- Iedyninius ežerus. Vidurio žemumos pietinėje pusėje vienas prieledyni- nis …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 147 atitekėję Šešupės, Nemuno, Neries, Šventosios ir Dubysos senslėniais, kaupėsi Tauragės, Jurbarko, Šakių rajonuose, sudarydami didžiulį limno- glacialinį baseiną. Šis baseinas negalėjo atiduoti vandens pertekliaus tiesiai į …
Excerpt
148 Lietuvos paviršiaus reijelas pro Baltijos kalvyną Nemunaičio—Alytaus—Punios ruože, sudarydami Nemuno pralaužtinę atkarpą. Tuo pačiu limnoglacialiniai baseinai buvo naujai papildyti. Pasukę nauja kryptimi, Pietryčių vandenys įsigraužė apie 10—20 m į …
Excerpt
Upių slėnių susidarymas 149 Visos kitos žymesnės Lietuvos upės užmezgė savo slėnius truputį vėliau, ledyno pakraščiui atsidūrus Šiaurės Lietuvoje, tai yra trečiuoju slėnių raidos laikotarpiu (58 pav.). Traukiantis ledynams į Šiaurės Lie- tuvą, žemės …