Excerpt
Dėl šių trūkumų S. Tarvydo schemą nelengva suderinti su kaimy- ninių respublikų rajonavimo schemomis. Paprastai atskirų respublikų sie- nos nesutampa su gamtinėmis ribomis, ir į kaimyninių respublikų terito- rijas įeina tų pačių lizinių geogralinių rajonų …
Excerpt
Siūlomas Lietuvos TSR fizinis geografinis rajonavimas gerai deri- nasi su kaimyninių šalių ir respublikų rajonavimo schemomis: V. Dement- jevo atliktu Baltarusijos TSR rajonavimu [263] ir A. Jaunputninio pada- rytu Latvijos TSR rajonavimu [287]. Lenkijos …
Excerpt
BIV. Vakarų Žemaičių plynaukštė aprėpia Žemaičių aukštumos vakarinį šlaitą, kurio reljefą formavo laipsniškai jūros link besitraukianti ledyninė plaštaka, palikusi keletą pakraštinių moreninių darinių ruožų. B V. Vidurio Žemaičių aukštuma apima …
Excerpt
Žeimenos upių. Jos paviršius susideda iš daugelio ledyno liežuvinių dubu- mų, tarpliežuvinių kalvotų moreninių masyvų ir kitų pakraštinių moreninių ruožų, kuriuos čia paliko paskutiniojo apledėjimo ledyninių liežuvių aku- muliacija. D XVI. Pietų Lietuvos …
Excerpt
3. MIKRORAJONAVIMO IR VIETOVAIZDŽIŲ TIPIZACIJOS PRINCIPAI Mikrorajonai ir vietovaizdžiai Fizinis geogralinis rajonas yra dar didelis teritorinis vienetas, kurio ribose kraštovaizdis nėra vienodas, nes jo pamatas (reljefas) atskirose dalyse iormavosi …
Excerpt
kraštovaizdžio įvairuma. Tie vienetai, vietovaizdžiai, yra pagrindi- nis landšaitotyros lauko tyrimų objektas. Kitaip tariant, vietovaizdis yra mažiausias ir kartu svarbiausias taksonominis vienetas. Kraštovaizdžio moriologijos grindėjas N. Solncevas …
Excerpt
riai, vienu galu prisišlieję prie kitos teigiamos formos, sudaro atra- gius. Lėkštų šlaitų kalvos vadinamos bangomis!, o tokių pačių šlaitų gūbriai ir atragiai gūbriškomis bangomis bei ban- garagiais. Visos mezoformos, išskyrus kauburius ir rumbes, esti …
Excerpt
pelkėjimą, dar kitos ten, kur telkšo ežerai ir, pagaliau, vėl kitos slėniuo- se, drėkinamuose išsiliejančios upės vandenimis. Mažiausią grupę sudaro tarpinių mezolormų apyrubės. Tai te- rasinės aikštelės, lyguminės aikštelės, kurių tarpe yra plokščios ir …
Excerpt
aus25[Brojonu = s— o ž "HEC pd/Ds š m S J T*| = 3/245410 Š ( LŽ —=—— | G | ausosaj 0jayjad z- a J IZF| > |vysymausasų| S SA S s8 = 2/a15 ID E r, a | š2 11-12 "prbjonu Š 32 4 Tiik2 3 ( «| 29 , ž K D | guunblį DJayjad| S a a| 5 1 A 2 a . al I LA buo ono S …
Excerpt
Eliuvinio drėkinimo apyrubėse medžiaginė sudėtis nulemia augimvie:- tes. Jos įtaka svarbi ir perteklingo drėkinimo (ežerų, pelkių) apyrubėms, nors čia ji tėra atidengta tik pakraščiuose. Teoriškai imant, visos 49 pagal reljelo formas ir drėkinimą …
Excerpt
m ———1—2 2 472 Bit ===? 777 R EZZLTTTTTTTTLLTTTT I AZ 2 E A BR E 0 -—————— 5 za 2 Kal B 2 8 pav. Schema, vaizduojanti būdingesnius lyguminio reljefo mezoformų kompleksus: 1 — plokščioji lyguma, R,|— negiliai slėniuotoji lyguma, R:1 — giliai slėniuotoji …
Excerpt
bd TTTTTNTTTTTITTTZTTZTTAMZZZZTTA bD2 TTTTTTNNLLTLLTT—LZA bR2 sn, Ll 1 £€Ell LLTI BL) K3d0 9 pav. Schema, vaizduojanti būdingesnius banguoto ir kalvoto reljeio mezoiormų kompleksus: b — smulkiai banguotasis reljefas, bd — smulkiai banguotasis ir …
Excerpt
Dar mažiau žodžių skirta vietovaizdžių drėkinimo ir hidrograiijos są- lygoms apibūdinti, nes jos dažniausiai jau būna aiškios, kai žinomas rel- jelas ir medžiaginė sudėtis. Tepažymimas tik itin didelis pelkingumas, ryškus ežeringumas, periodiškas …
Excerpt
kad iš jų atkurtasis pavadinimas turėtų lietuvių kalbai priimtiną žodžių tvarką. Pažymėtina, kad čia pavartotos vietovaizdžių tipologijos analogija su dirvožemių tipologija nėra pilna. Mat, dirvožemių tipologiniuose pavadi- nimuose atsispindi jų genezė, …
Excerpt
ne tik reljeio formų ir dirvodarinių uolienų kompleksu, bet ir gruntinio vandens dinaminės pusiausvyros pobūdžiu. Kadangi atskiros vietovaiz- džio apyrubės atsiduria skirtingose drėkinimo sąlygose, tai ir visas vieto- vaizdis įgyja tam tikrą, jam būdingą, …
Excerpt
60 pav. Aplygintas ir pakopiškas vakarinis Vakarų Kuršo aukštumos šlaitas menus moreniniams ruožams. Iš to fakto, kad kloniai padengti limnogla- cialinės kilmės nuosėdų, daroma išvada apie vėlesnį jų užtvindymą priele- dyninių baseinų vandenimis. Ir iš …
Excerpt
Kraštovaizdžio komponentai. Nors prieledyninių vandenų baseinai la- bai aplygino Vakarų Kuršo aukštumos glacigeninį reljefą, bet neįstengė visai panaikinti meridianinės krypties reljefo formų vyravimo. Todėl ir dabar galima nesunkiai išskirti keturis …
Excerpt
71 pav. Į rytus nuo Skuodo Greitą pelkėjimą skatina gausus drėkinimas (didesnis kritulių kiekis ir mažesnis garavimas). Tuo, šalia reljeio, galima paaiškinti ir tankesnį, negu kituose takoskyriniuose ruožuose, upelių tinklą. Rajonas pasižymi labai …
Excerpt
KiBS | KorM j 72 pav. Svarbesni Vakarų Kuršo aukštumos vietovaizdžiai Tarp Aleksandrijos ir Skuodo aptinkamas savitas, kitur nepasitaikąs, stambiai ir lėkštai kalvotosios slėniuotosios priesmėlingosios lygumos. vietovaizdis (K,RSI), susidedąs iš aukštokų …
Excerpt
'sūrinė pakopa, skersai kertanti Baltijos tektoninį įlinkį. Įsmukusi pietva- karinė įlinkio dalis įsigijo pilnesnį geologinį piūvį. Ruožas, einąs išilgai tos struktūrinės linijos ilgiems geologiniams laikams pasidarė tektoniniu atžvilgiu aktyvesnis už …
Excerpt
Labai sumažėjęs Knituojos ledyninis liežuvis paliko dubumos šiaurėje Vidsodžio priekinių morenų lanką, kuris buvo prišlietas prie Padvarninkų tarpliežuvinio moreninio masyvo. Vidsodžio moreninis ruožas vėliau irgi labai sulėkštėjo ir praplatėjo. …
Excerpt
Rajono glacigeninį reljefą labai periormavo ledyno tirpsmo vande- nys, ypač prieledyniniai baseinai. Šiauriniame porajonyje tirpsmo vandenys ėmė tvenktis, pradėjus tirpti Varduvos, Sruojos, Mastupio, Virvytės, Knituojos, Gansės ledyni- niams liežuviams. …
Excerpt
Daug limnoglacialinių nuosėdų prisikaupė pietvakariniame rajono pa- kraštyje, Nemakščių —Žalpių apylinkėse. Ten susidarė apie 105—110 m aukščio smėlinga lyguma, kuri, nuslūgus baseino lygiui, buvo suraižyta gilių slėnių. Dideli pietinio porajonio plotai, …
Excerpt
pasidarė nebe tokia vandeninga, nes dalis jos intakų pasuko Ventos ir Mūšos link. Geroka slėnio atkarpa neteko upės ir atsidūrė takoskyroje. Tuo apmirusiu slėniu XIX a. iškastas Ventos—Dubysos kanalas. Sumažėjęs vanduo nebepajėgė išnešti gausių sąnašų, …
Excerpt
Vakaruose į jį nusileidžia Užvenčio abrazinė pakopa. Tos papėdėje tūno žvirgždingos deltos. Duburys išvagotas negilių senslėnių, kuriais naudo- jasi Venta, Knituoja, Aunuva. Iš rytų Užvenčio duburį juosia prieledyninio baseino nulygintas tarp- liežuvinio …
Excerpt
rės link, dar 3—4 km. Ten jo tęsinį nukerta statmenos krypties galinių morenų kalvagūbris. Kurtuvėnų moreninis masyvas susideda iš trijų grandinių, kurios vienur susilieja, o kitur atskirtos tarpugūbrių arba mažų liežuvinių dubu- mų. Vidurinė grandinė yra …
Excerpt
75 pav. Tytuvėnų Tyrelio pelkė, žvelgiant nuo moreninio kalvagūbrio 76 pav. Nevėžio ledyninės plaštakos pakraštiniai dariniai netoli …
Excerpt
Dar toliau rytuose iškyla plačiausias ir aukščiausias moreninis ruo- žas — Šaukoto kalvynas. Jį sudaro daugiausia gūbriškos Iormos, tik tarp Šiaulėnų ir Šaukoto vyrauja išsidraikiusių gargždingų suklotinių galinių morenų kalvos, siekiančios iki 183 m NN. …
Excerpt
Dėl padėties aukštumos šlaite rajono teritorija neturi didelių upių baseinų. Siaurinį porajonį kerta tik trumpas Ventos aukštupio ruožas ir kairieji jos intakai: Varduva, Serkšnė ir Virvytė. Patekdamos į rajoną ir apleisdamos jį, šios upės perkerta …