Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
Ledynui tirpstant, duburiuose ėmė tvenktis vandenys. Prasidėjo naujas laikotarpis deltos rajono paleogeograiinėje plėtotėje; ledyno suformuotas reljefas buvo labai periormuotas prieledyninių patvenktinių ežerų. Didžiausias prieledyninis ežeras susidarė, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
seklumas, išskyrus tik Vilkyškių kalvagūbrį, tįsojusį pusiasaliu. Seklumos buvo abraduotos, apsemtos moreninės kalvos labai pažemėjo ir paplatėjo, o kai kur buvo beveik visai nulygintos. Vėliau, biolingo atšilimo laikotarpiu, ledyno pakraščiui pasitraukus …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
apie 8 m žemiau dabartinio upių lygio. Durpių lęšiai, randami tame gylyje kartu su dumblingu, priemolingu ir organine medžiaga prisotintu aliu- viu, byloja, kad erozijos ir sedimentacijos procesai tuo metu Nemuno ba- seine buvo labai susilpnėję. Matyt, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Deltos raida iš pagrindų pasikeitė naujosios eros pradžioje, išplitus Nemuno baseine ariamajai žemdirbystei ir padidėjus Nemuno vandenin- gumui (dėl klimato pakitimo). Praretinus miškus, Nemuno nuotėkis pasidarė nereguliarus, jo potvy- niai tapo staigesni …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Delta buvo pertvarkoma, siekiant tobulinti vandens kelią iš Lietuvos į Prūsus. XVII a. pradžioje, pagausėjus krovinių, plukdomų iš Lietuvos į Karaliaučių, prireikė pertvarkyti vingiuotą ir seklią Gilijos atšaką. 1613—1616 m. vietoj senos vagos …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Siame ruože po aliuvinėmis sąnašomis nėra „šily“ smėlių, kurie buvo pašalinti plečiantis slėniui, o durpės po aliuvio danga terandamos kur-ne-kur slėnio pakraščiuose. Kiek kitokį pobūdį turi antrasis ruožas, t. y. Gėgės skrodžiama deltos lyguma dešinėje …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
durpes tik išilgai upių. Atokiau nuo jų durpės išeina į paviršių, todėl šiuo metu ten plyti didžiulės pelkės, kurias skiria kauburiuoti „šilų“ smėlių ruožai (24 pav., C). Per šio ruožo vidurį (Šakūnėliai—Akmena) kitados ėjo ledyno pa- likti pakraštiniai …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
deltos mikroreljeio Plaškių lygumoje, kur yra ryškios kadaise buvusių meandrų senvagės (Sennemunis, Senrusnė ir kt.). Prieš nutraukdama tas meandras, upės vaga stūmėsi į dešinę. Tuomet, kai ji būdavo stabili, vidujinėje kilpos dalyje per keleris metus …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Kadangi šis ruožas turi normalaus salpinio slėnio pobūdį, tipiškais rei- kia laikyti ir iš meandrų senvagių atsiradusius ežerus (Sennemunis, Lukštynė). Pirmo ir antro ruožų sąlytyje tyvuliuoja Pagėgių ež., užimąs sulo- zinę įlomę ir maitinamas gruntinio …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
cm 650 600 550 500 450 400 350 300 250 200 150 100 50 250 150 “00 50 300 250 200 150 100 50 Nemunas — SMALININKUOSE F=81200 km2 I Il II IV V VI VII VIII IX X XI XII ||- XII m3/sek Nemunas — SOVIETSKE ššiki| EuBiEU] AV alis [Goda visivu a] x] 201] Xi …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Dėl tokio potvyninės bangos žemėjimo pasroviui upės nuolydis pa- vasarį būna žymiai didesnis už normalų vasaros nuolydį. Tai suteikia vandeniui didelį greitį ir padidina jo griaunamąją jėgą. Potvyninė banga ne taip greit žemėja tais atvejais, kai su …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Deltos pievose pasilieka iki šimto tūkstančių tonų derlingų medžia- gų, 0 upių dugnu nukeliauja keleriopai daugiau smėlio, kuris su- daro daug seklumų. Rusnės vagoje jos kaitaliojasi kas 3—6 km; iš viso jų ten priskaitoma devynios. Didžiausios yra trys …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Ypač didelę reikšmę turi dirvožemio-gruntinio vandens horizonto padėtis vegetacijos periode. J. Gražio duomenimis, aukštojo lygio pievose jis tuo metu būna vidutiniškai 140 cm gylyje, vadinasi, atitinka metų vidurkį. Vidutinio lygio pievose vegetacijos …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Kitados prasidėjęs čia pelkėjimas trunka iki šiol. Pelkės, kaip jau minėta, susitelkusios šiauriniame ir pietiniame pakraščiuose. Lietuvos TSR pri- klausančioje dalyje pelkingiausia delta yra į šiaurės vakarus nuo Gė- gės— Rusnės santakos. Svarbiausios …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
pelkėse. Juos sudaro rubeliuminės plynės, kurių samanyne vyrauja rau- donasis kiminas, o žolynę — kupstinis švylys, kupstinis meldas. Be to, pavieniui auga pušaitės, berželiai, o krūmokšnių arde — viržiai, varna- uogės ir kt. Daugiau kaip 7005 visos …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
"nau OluKAJOd 5134] SuapUuBA — D TieseAInpiA SI84( SuopuvA OrujjunIB — G IUISI94S somnBAį Khujsejg SeurKįsąpiss: hf[ioeioose soliješne hadrg "ABd 62 :(šyvuopSvg y į950d) 3[KAnd Aue a6taV a a a 1 4 4 ai IS LG I I I | | | | | | I SS D | | | | I I | |! | I I …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
avižuolynai (Arrhenathereta elatioris). Tai žmonių sėta formacija, būdinga vakarinei miškų zonos daliai, turinčiai okeaninį klimatą. Aukštesnėse vidu- rinio ruožo vietose, maždaug 4—5 m aukštyje nuo vasarinio upės lygio, kur potvyniai palieka nedaug …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
"r. Mr 4 r. t e t “r « "r S r Leo Kr £ Č š I (E L 1 “ “ Ta S GS 4 vs PR Sa VY NB mb t re < e 1 “4 L TS 721 “e < 444 4“ . RTL 44 “a A paukščių traukimo keliai (pagal A. Vaitkevičių): 30 pav. Sausuminių A —rudenį, B — pavasarį vakariniu deltos pakraščiu. …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
31 pav. Žiogis Plaškių lygumoje 32 pav. Gėgės upė prie Vyčių 85 …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Meandrinių senvagių apjuostuose plotuose, kur susidaręs rumbėtas salpos mikroreljeias, galima išskirti dar ir kitą rumbėtosios apsemiamo- sios priesmėlingosios lygumos vietovaizdį (goaSI), pasižymintį pievų au- galijos mozaika. Salpos pakraščiuose — …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
33 pav. Lankos Drevernos lygumoje moreninio gūbrio iškyšulys, tarnaujantis „lieptu“ paukščiams, iš šiau- rės traukiantiems rudens metu Baltijos pakrante į šiltesnius kraštus. 4. Drevernos mikrorajonas apima lėkštą, net iki Smeltės pamariu nusitęsiančią …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
34 pav. Pakalnės atšaka (V. Ylevičiaus foto) …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
palieka labai daug dumblo. Žymi mikrorajono paviršiaus dalis ap Lota sapropelingų sunkių priemolių, kuriuos išilgai upių pakeičia priesmėliai. Čia jau nematyti ryškaus pavagio ruožo; nuo pat upės vagos kranto prasideda viduriniojo deltos ruožo sąlygos. …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Pleikis. Gurgždai ir pakrančių nendrynai — tai gamtiniai kompleksai, ku- rių neatskiriamas elementas yra vandens paukščiai. Mikrorajone vyrauja apsemiamosios priemolingosios lygumos vie- tovaizdis (aMI), ištisai paverstas našiomis lankomis, kurių daugumas …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
III. KURSO—ŽEMAIČIŲ SRITIES RAJONAI Kuršo— Žemaičių sritis (B) apima vakariniame Pabaltijyje plytinčią meridianinės krypties aukštumų juostą, įskaitant aukštumų šlaitus, nusi- leidžiančius į gretimas žemumas. Sritis yra viršum Lietuvos—Lenkijos sineklizės …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
1. VAKARŲ ŽEMAIČIŲ LYGUMA (B III) Ankstesnėje rajonavimo schemoje ji buvo vadinama Pajūrio žemu- ma. Patikslinus rajonavimą, tos žemumos kalvoto reljeio ruožas pietry- čiuose buvo priskirtas kaimyniniam rajonui — Vakarų Žemaičių plynaukš- tei. Riba tarp …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
4 2 , A 2 A el (So "A La AG S SAS PA k 1 S 4 AG Ti Pi A NS d š Ča CAI ao 272 Šikaa ip |] o t N P A B Kk) > — t a iai 2 Se PB S - 2 T 2 a ai R 2 A r 17 2 Np į 7, K ių ži i Ža …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 447
  • Page 448
  • Page 449
  • Page 450
  • Current page 451
  • Page 452
  • Page 453
  • Page 454
  • Page 455
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »