Excerpt
1. VAKARŲ AUKŠTAICIŲ PLYNAUKŠTĖ (D XIV) Padėtimi Vakarų Aukštaičių plynaukštės rajonas analogiškas išna- grinėtajam Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės rajonui. Jis irgi užima Baltijos aukštumų lanko vidujinį šlaitą, būtent Aukštaičių aukš- …
Excerpt
Kreidos periode pietinę rajono dalį užplūdo gili jūra, palikusi naują nuosėdų dangą, kuri išlygino paviršių. Tačiau netrukus šiaurinė Lietuvos dalis ėmė kilti, o pietinė leistis, kreidos jūra pasitraukė į pietvakarius, ir rajono teritorijoje vėl atgijo …
Excerpt
žuvius. Siesarties ledyninio liežuvio recesiniai dariniai aptinkami Lyduo- kių— Žemaitkiemio apylinkėse, o Virintos — Staškūniškių ir Kurklelių apy- linkėse, maždaug 150 m aukštyje. Sutirpus Virintos—Siesarties ledyninei plaštakai, pietinio porajonio …
Excerpt
153 pav. Jūžintų tarpliežuviniame moreniniame masyve Migonis, Gaigalus, iki Šepetos pelkės. Anykščių liežuvio pietrytinio pa- kraščio paliktasis moreninis ruožas nueina per Kalvelius Debeikių link. Į šiaurryčius nuo Rubikių ež. Anykščių ledyninis liežuvis …
Excerpt
dyninis liežuvis dar sulormavo pakraštinių moreninių darinių ruožą Onuš- kio ir Juodupės apylinkėse. Liežuvinę dubumą, nusitęsiančią nuo Čedasų per Žiobiškį, Moškėnus pietų link, taip pat sėmė prieledyninis baseinas maždaug iki 125 m absoliutinio aukščio. …
Excerpt
154 pav. Nemunėlio aukštupio senslėnis ypač šiauriniame porajonyje, išliko prieledyninių baseinų neapsemta. Ta neapsemta paviršiaus dalis vėlyvajame driase pergyveno intensyvų peri- glacialinės erozijos laikotarpį. Atmosieriniai vandenys, vasarą tekėdami …
Excerpt
VI EZ-M: =: D- 2: BAA S 10 pav. Gruntinio vandens lygį pralaidžiose uolienose nulėmę dinaminės pusiausvyros atvejai ir jiems būdingi drėkinimo sąlygų kompleksai (pagal H. Venckovską ir kt.): I — ištisinio garavimo dinaminė pusiausvyra, II — infiltracinė …
Excerpt
sudaro smulkios pelkutės, kitur didelės pašlapusios įlomės, vienur smul- kūs ežeriukai, kitur dideli ežeriniai-pelkiniai dubenys, vienur kapiliarinio pakilimo juostos aplink daubas plačios, kitur siauros ir t. t. Visi šie atvejai nepakeičia gruntinių …
Excerpt
Drėkinimo koeficientą Lietuvos TSR teritorijai apskaičiavo G. Kaspe- ravičienė [266] ir D. Galvydytė |62]. Pasirodė, kad Lietuvoje metinis K=2,6, tačiau Žemaičių aukštumoje jis pakyla iki 3,0—3,5, o Vidurio že- mumoje nukrinta iki 1,6. Mat, Žemaičių …
Excerpt
miškai, C — mišrūs eglių-lapuočių miškai, D — gryni lapuočių miškai. Drė- kinimo sąlygos įvertintos detaliau, penkiais balais (1 — sausos, 2 — drėg- nokos, 3 — drėgnos, 4 — šlapokos, 5 — šlapios augimvietės; žr. 11 pav.). Zinoma, ši schema neparodo viso …
Excerpt
(buispado MipovouniBno bpyiajDd OUyNnį NN oysmDuDgD7 g į0B0d DyA0pnSs) 3poįU3; ARBAUIBNE KysIu: SOANMaI T "ABd Į] solši9 - a IvIaI— VAS - O IviaISVIIVĮ - 8 Ivals - V DSOJNpuadi 11] DS0643[] — DJDUJUO J DsoUSDydS psouSvyds (x r FIS ? Ę = uv > D800140/) …
Excerpt
Maistingiausias drėgnokas augimvietes nužymi dirvinio vijoklio— ankstyvojo šalpusnio—panaktinio šakinio asociacija (Convolvulus arven- sis—Tussilago Jarjara—Melandryum noctijlorum). Nemaistingas šlapias augimvietes pasirenka smulkiosios rūgštynės— …
Excerpt
Tipologiniu pavadinimu apibūdinti visų kraštovaizdžio komponentų neįmanoma, nes jis būtų toks ilgas, kad jau netiktų naudotis. Be to, taip sudarytas tipologinis pavadinimas rodytų, kad sudarinėtojas ignoruoja priežastingumą ir savitarpinių ryšių principą, …
Excerpt
Pamatuotas išskyrimas tik to vietovaizdžio, kurio neorganiniai komponen- tai suiormuoti kitaip, negu kito. Iš rajono paleogeograltinės plėtotės susidaroma nuovoka ir apie atski- rus kraštovaizdžio komponentus, kurie čia dėstomi chronologine (jų atsi- …
Excerpt
"tumus hidrologiniame režime. Kad tie skirtumai būtų akivaizdūs, klimato hidroterminis režimas, upių nuotėkis, upių lygiai, gruntinių vandenų re- žimas iliustruojamas tų pačių (1956 m.) stebėjimų duomenimis. Žinoma, čia labiau tiktų daugiamečiai …
Excerpt
II. BALTIJOS JŪROS DUBURIO SRITIES RAJONAI Baltijos jūros duburio rytinio pakraščio sričiai (A) priklauso plotai, kurie buvo apsemti duburyje tyvuliavusių vandenų: prieledyninių baseinų, Baltijos leduotojo ežero, Litorinos jūros. Srities sausumos ruožas …
Excerpt
su vidutinėmis paros temperatūromis, didesnėmis kaip 157, trunka tik 50— 55 dienas. Tačiau ir šalčių nedaug: neigiamų paros temperatūrų suma per metus tesiekia 250—300“. Žiemos neilgos: laikotarpis su neigiama vidutine paros temperatūra trunka …
Excerpt
Paleogeograiinė apžvalga. Kaip aiškėja iš geologinių duomenų, ra- jono teritorija dar paleogene sudarė pajūrinę žemumą, sudėtą iš viršutinės kreidos nuogulų ir žemėjančią į pietus, kur dar plytėjo jūrinis baseinas. Padėtis pasikeitė neogene, kai pietuose …
Excerpt
ežero krantas kiek sustojo arčiau dabartinio kranto, kur paliko platų ban- gų suplautą pylimą, matomą išilgai Palangos— Liepojos plento, į vakarus nuo Lazdininkų, ties Degių geležinkelio stotimi ir kitur. Alerodo atšilimo laikotarpyje, labiau iškilus …
Excerpt
Neringos akumuliacinės smėlio juostos dalį, prišlietą prie žemyno (Giru- lių apylinkės). Formuojantis Neringai, bangų išmetamą smėlį pagavo pustyti vėjai. Pradėjo augti kopos. Slinkdamos į rytus, jos įgijo daugiausia parabolines iormas. Tarp gretimų …
Excerpt
Slinkdamos kopos savo svoriu kai kur išslėgė gilesnius sluoksnius, pavyzdžiui marių mergelį. Jo išspaudos prie Nidos dabar iškyla 4—5 m nuo marių lygio. Ilgainiui ištisinis kopų gūbrys keliose vietose buvo visai pertrauktas. Išpustytos spragos pavirto …
Excerpt
Terasinės lygumos paviršius papustytas, vietomis net kauburiuotas. Vienur iškyla aukštos Kopos, kitur — siauri ilgi kopų pylimai. Kauburiuota lyguma vietomis pereina į plokščią lygumą, užsibaigian- čią rytuose vos pastebimu abraziniu kliiu. Į pietus nuo …
Excerpt
neaukštas, beveik simetriškų šlaitų apie 0,5 km pločio ir 30—40 m aukščio gūbrys. Neringa čia siaura, Kuršių marių krantas mažai vingiuotas. Artė- jant prie Juodkrantės, kopų kalvagūbris paaukštėja ir paplatėja, jo relje- las pasidaro sudėtingesnis (19 …
Excerpt
dienomis tiek temperatūros, tiek ir oro drėgnumo sąlygos paplūdimyje, palvėje, plikose ir apželdintose kopose labai skiriasi. Nidoje, kurią nuo at- viros jūros atitveria aukštas kopų barjeras, pavasarį šilčiau, vasarą gied- riau ir sausiau, negu …
Excerpt
duomenimis, Neringoje išskiriama net dešimt augalijos ruožų [168]. Pir- mieji jų aptinkami ir šiauriniame porajonyje. Paplūdimyje augalams įsikurti sąlygos sunkios. Tik priekopiniame jo ruože auga sultingoji jūrasmiltė (Honckenya peploides), pajūrinė …
Excerpt
jono teritorija skaidoma ne išilginiais ruožais, o skersinėmis atkarpomis, pergyvenusiomis 4 mikrorajonai. skirtingą paleogeograiinę plėtotę (20 pav.). Išskiriami 1. Nidos— Pervalkos mikrorajonas apima vidurinę, se- nesnę, Neringos dalį, kurioje …
Excerpt
vietovaizdžiu (bos). Pakrantėje jis teturi smėlinę augaliją, o ten, kur kranto linija toliau pasitraukė, apaugęs sausų šilų augimviečių miškais. Į šiaurę nuo Šventosios pakrantės kauburiuotas ruožas pereina į aukš- tesnes kopas, atitinkančias jau minėtąjį …
Excerpt
ir kitų upių deltos, padidinusios bendrą aliuvinės lygumos plotą. Antai, šiaurinėje dalyje prisišliejo Minijos priežiotinė sritis, kuriai augant į pie- tus, anksčiau savarankiška Minijos upė tapo Nemuno intaku. Pietuose ne- mažą lygumos dalį apima dabar …
Excerpt
tuo metu atsiradęs Baltijos duburys. Erozijos suraižytą kreidinę plyn- aukštę užtiko kvartero apledėjimai. Jų metu rajono teritorija neretai pa- sinaudodavo ledynų plaštakos, šliauždamos iš šiaurės vakarų Mozūrijos link. Ledynų egzaracija ir tekančiųjų …