Excerpt
baseino dugne klostėsi dulkiškos ir molingos nuosėdos arba perklostomas moreninis priemolis. Svarbią reikšmę tolesnei upių raidai turėjo prieledyninio baseino lygio nuslūgimas iki 80 m absoliutinio aukščio. Pietinė baseino dalis, sėmusi Peršėkės ir …
Excerpt
sumažėjusi. Antai, tiek Strėvos, tiek ir Vievio dubumos buvo atitvertos iš šiaurės recesiniais pakraštiniais moreniniais dariniais, kurių ruožai čia daug ryškesni ir aukštesni, negu pietvakariniame porajonyje. Tarp.suma- žėjusių ledyninių liežuvių …
Excerpt
Trigubas pakraštinių moreninių darinių ruožas, kuris pietvakarinia- me porajonyje tėra vos kelių kilometrų pločio, šiaurrytiniame įgijo 15— 20 km plotį. Todėl čia atitinkamai susiaurėjo plaštakinė dubuma, ypač aukštesnioji, kairėje Neries pusėje dabar …
Excerpt
jau didelės Neries ir Šventosios upės, kurios, anuomet smarkiai graužda- mos slėnius, smėliais ir žvirgždais apklojo visą žemesnės plaštakinės du- bumos rytinę dalį. Tų upių senovinės žvirgždingos-smėlingos deltos pri- dengė 4—6 m sluoksniu gilesniame …
Excerpt
į 61012 m terasas. Šio erozinio tinklo sudaryme dalyvavo jau ir po- žeminiai vandenys, kurie tuo metu pradėjo gausiau sunktis iš šlaitų, anks- čiau sukaustytų pastovaus pašalo. Nemuno istorijoje viršutiniojo driaso laikotarpis svarbus dar tud, kad, jam …
Excerpt
Skriaudžius, Veiverius, Tabariškius, iki Nemuno slėnio prie Pyplių. De- šinėje Nemuno pusėje kalvagūbrio tęsinį nutraukia Vilkijos kalvagūbris. Pietvakarinė Veiverių gūbrio dalis, skirianti liežuvinę Kapsuko du- bumą nuo Žuvinto duburio, yra 105—110 m …
Excerpt
smėliai. Jiesios lyguma giliai suraižyta Jiesios ir Nemuno intakų slėniukų (142 pav., A). Tarp Nemuno ir Neries žemesnė plaštakinė dubuma dvejopa. Vakari- niame pakraštyje driekiasi juostuotaisiais moliais ir priemoliais apklota lyguma, o rytuose ir …
Excerpt
143 pav. Igliaukos—Šilavoto kalvagūbryje Sudėtingiausias yra trečiasis reljelo ruožas, susidedąs iš trijų galinių morenų virtinių, atskirtų duburiais arba tarpugūbriais. Rajono pietvaka- riuose jis platus (apie 20 km), šiaurryčių kryptimi siaurėja ir …
Excerpt
144 pav. Pašlavančio piliakalnis nulygintų pakraštinių moreninių darinių ruože šių grandinė, Žuvinto pietiniu pakraščiu einančios grandinės dalis, Pa- kumprio apylinkių grandinės, pasižyminčios labai sudėtingu kalvotumu. Silavoto—Klebiškio apylinkių …
Excerpt
sudaro tik 85—90 m aukščio moreninio priemolio bangos, matomos prie Rumšiškių, Uogintų ir kitur. Tarpubangės išklotos limnoglacialinėmis nuosėdomis. Vidurinės grandinės tęsinys jau yra aukštesnės (100—105 m) gūbriškos bangos, nusitęsiančios per …
Excerpt
Sios dubumos lygumą skrodžia Nemunas tarp Punios ir Darsūniškio, taip pat Peršėkė ir Verknės žemupys, todėl paviršius pasižymi žymia erozine sąskaida (142 pav., D). Aukštesnės plaštakinės dubumos ribose yra ir Prienų zandras, turįs iki 120 m absoliutinio …
Excerpt
Strėvos dubumą užtveria moreniniai dariniai Mijaugonių—Gabrilia- vos apylinkėse, o kitas dvi dubumas — didelis ir aukštas Kazokiškių more- ninis masyvas. Dešinėje Neries pusėje liežuvinių dubumų ruožas visai neryškus. Jam galima priskirti lygumas, …
Excerpt
E P aaa 2 DA asi 2 || V a , 2 SIIN x DISA1[ . Sv10AVIIS N = š|S Z | S : a || Ė | — [ i D29J1S IYNOMNIK ų / | | L 1 L 1 1 1 t 1 L 1 omomoononomogonoBomo ES 28564 £ 665305 SIMSINOSB VO ž | C 2 | ( 23 SnDIZpUS pUžI3Ą “ ŠI| SYNO1S88 [ š o | saxsnawas| NN …
Excerpt
146 pav. Nemuno terasos aukščiau Prienų jis susiaurėja. Be minėtųjų dviejų, čia plačiau aptinkama ir 4—6 m tera- sa, į kurią nusileidžia vaizdingi statūs, mažai erozijos išraižyti šlaitai. Rajono teritorijai priklauso taip pat ir Sventosios žemupio …
Excerpt
Minėtasis senslėnis, atėjęs nuo Išlaužo, nesibaigia prie Linksmakal- nio. Jo žymės matomos lygiagrečiai su Jiesios žemupio slėniu toliau šiau- rėje, kur jo tęsiniu naudojasi Sėmena. Strėva vidurupyje, Žiežmarių atkarpoje, taip pat naudojasi povan- deninio …
Excerpt
Trečiasis reljefo ruožas, apimąs pakraštinius moreninius darinius, Užnemunėje irgi sudaro takoskyrą. Jis čia skiria Jiesios ir Šešupės basei- nus nuo Peršėkės baseino (Rudė, Kamaria, Aviniškė, Dūmė) arba nuo be- tarpiškai į Nemuną įtekančių upelių …
Excerpt
ties Kietaviškėmis nueina, matyt, į Strėvos aukštupio klonį. Ties Mijaugo- nimis jį pertveria recesiniai moreniniai dariniai. i Zaslių— Kaišiadorių pakraštiniuose moreniniuose dariniuose yra dide- lių duburių, kurie pripildyti limnoglacialinių sąnašų ir …
Excerpt
Pats ežeringiausias rajone yra ledyno liežuvinių dubumų ruožas (Rimiečio, Dusios, Metelio, Obelijos, Jiezno, Ilgio, Vievio ežerai). Rajono šiaurrytiniame pakraštyje jam priklauso Alionių ežeras bei Palimnos eže- riukas, apsupti Alionių pelkių. Rajono …
Excerpt
Labai miškinga žemesnės plaštakinės dubumos lyguma, ypač senovinė delta, ir šiaurrytiniame porajonyje, kur taip pat užimta žaliašilių augim- viečių pušynų ir eglynų su žymia ąžuolų priemaiša. Per rajono vidurį nusitęsiantis pakraštinių moreninių darinių …
Excerpt
vietovaizdis (bdS), irgi paverstas žemės ūkio naudmenomis (149 pav.). Tik į vakarus ir į pietvakarius nuo Plutiškių banguotumas nyksta ir ima vyrauti plokščia smulkiais smėliais apdengta lyguma, turinti miškingą nenuotakiosios priesmėlingosios lygumos …
Excerpt
149 pav. Smulkiai banguotas ir daubotas priesmėlingas vietovaizdis (bdS) netoli Plutiškių stambiai ir apystačiai kalvotasis daubotasis priemolingasis vietovaiz- dis (KsdM), pasižymįs vaizdingumu, ištisai užimtas žemės ūkio naudmenų. Zemesnėse vietose, …
Excerpt
Žuvinto ež.— ornitologinis rezervatas. Apie pusę jo ploto dengia plūdu- riuojantys švendrių, nendrių, meldų plovai. Spartus Žuvinto ež. dumblėjimas ir užaugimas aiškinamas dideliu jo pratakumu ir mažu gyliu. Dovinė be paliovos neša į ežerą daug mais- …
Excerpt
(D;Eml), plytįs visoje pietinėje mikrorajono dalyje, tame tarpe ir aplink Simną. Jame telkšo Giluičio, Šimno, Atesio, Angininkų, Gudelių, Ūdrijos, Kovalio, Luksnėnų, Pluvijos, Duselės ir kiti ežerai. Visi jie pailgi, nors ir platoki, vidutinio gylio, …
Excerpt
mase, mažas, ir ežerai, gaudami nedaug maistingų medžiagų, eutroiizuoja- si pamažu. Į šiaurę nuo Dusios, ties Metelytės kaimu, smėliais apklota lyguma „išbadyta“ termokarstinių dubių, kurios užimtos žemapelkaičių. Čia išski- riamas dubėtosios …
Excerpt
150 pav. Nevėžio ledyninės plaštakos sudarytame moreniniame ruože netoli Jonavos darosi lygesnis, suraižytas povandeninio termokarsto atkurtų rinų. Čia aptinkamas įlomėtosios ežeringosios priemolingosios lygumos vietovaiz- dis (D,eMl). 15. …
Excerpt
bei įlomių. Tai BMI vietovaizdis, tinkamas žemės ūkiui. Pasitaiko ir nMI vietovaizdžio, užimto šlapių miškų. Palei Lomenos senslėnį lyguma negiliai išraižyta erozijos. Čia pa- plitęs BR,MI vietovaizdis, taip pat išnaudojamas žemės ūkyje. Lomenos senslėnis …
Excerpt
20. Beržų mikrorajonui priskiriama dešinėje Sventosios pu- sėje esanti žemesnė plaštakinė dubuma, apklota senovinės deltos smėliais, smarkiai supelkėjusi. Siaurvakarinėje mikrorajono dalyje, aplink Kaušanką, Juozapavą, vy- rauja Psl vietovaizdis, apaugęs …
Excerpt
7277 p 7,7 kiti kan TE p TTT T 7 UA — Č < = 2/0/01 4 1477 73 Aaiiia e/0/10121/07 "A UŽ 70 o a As o VA o = į /o 4 Zi BM Lidija | bdS kįdS = Terpsrelo, —4—— 07070 70 NM *j pe lo /ų10/9; 19,07 —RŽŽY TRS 5 ra | BP3I | BMI Tas m 2250 atSRą 152 pav. Svarbesni …
Excerpt
nors ir pajvairintas recesinių pakraštinių moreninių darinių, išlikusių atski- romis salomis. Didesne dalimi moreniniai dariniai nulyginti ir sudaro, kaip ir kitur, BMI vietovaizdį. Žymiai mažesnį plotą užima k;džM vieto- vaizdis, atitinkąs nenulyginto …
Excerpt
V. PASKUTINIO APLEDĖJIMO PAKRASšSTINIŲ MORENINIŲ AUKŠTUMŲ SRITIES RAJONAI Paskutinio apledėjimo pakraštinių moreninių aukštumų sritis (D) tę- siasi per šiaurinę Lenkiją, Rytų Pabaltijį, šiaurinę Baltarusiją. Ji apima jauną, kalvotą daubotą moreninį …