Excerpt
67 Vilniaus universiteto bibliotekos metraštis / Audronė Matijo- šienė. — Iliustr. // Vilniaus universiteto biblioteka 2005 me- tais. — Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. - ISSN 1678-9799. - P. 20-24. 2007 68 Nacionalinė retrospektyvinė …
Excerpt
71 Pratarmė / Audronė Matijošienė. - Lent. // Algirdas Matu- levičius apie Mažąją Lietuvą : bibliografijos rodyklė, 1972- 2008. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - ISBN 978-5-420-01647-3. — P. 7-10. Su statistine analize. 2009 …
Excerpt
75 Nauja profesoriaus Domo Kauno knyga : |recenzija] / Audro- nė Matijošienė. - Iliustr. —- Rec. kn.: Knygos kultūra ir kūrė- jas: istoriografiniai tyrimai ir vertinimai / Domas Kaunas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009 // Tarp knygų. - ISSN …
Excerpt
2014 79 „Auszros“ archyve rasti pirmieji Prano Vaičaičio rankraščiai / Audronė Matijošienė. - Portr. - Bibliogr. išnašose // Šalis ta Lietuva vadinas : esė, straipsniai apie poetą Praną Vaičaitį / Įsudarytojai Juozas Jacevičius ir Vidmantas Staniulis]. - …
Excerpt
Redaguoti leidiniai 81 Vytautas Bogušis: bibliografijos rodyklė (1961-2010) / Vil- niaus universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka ; [parengė Ligija Vanagaitė] ; [redagavo Audronė Matijošienė, Osvaldas Janonis]. - Vilnius : Vilniaus universitetas, …
Excerpt
84 Lietuvos bibliografija =1he bibliography of Lithuania = Die Bibliographie Litauens / Lietuvos nacionalinė Martyno Maž- vydo biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Kauno apskrities viešoji bibli- oteka ; …
Excerpt
ningumas per metus svyruoja smarkiau, negu Užnemunės. Pavyzdžiui, Sešupė vasaros mėnesiais nuplukdo maždaug po 3,59; metinio nuotėkio, tuo tarpu Jūra arba Šešuvis vos tik po 0,7—1'5. Užtat rudenį Karšuvos upės esti dvigubai vandeningesnės už Užnemunės. …
Excerpt
Tingebalis, Artosios pelkė. Kai kuriose gilesnėse supelkėjusiose daubose išliko nedideli ežeriukai. Truputį daugiau ežerų yra Užnemunėje. Didžiausius plotus užiman- čioje, 60—40 m aukščio plokščioje lygumoje jų nėra, išskyrus pietinį pa- kraštį, kur …
Excerpt
tingose dirvodarinėse uolienose išplovimas ir jaurėjimas iki šiol dar nėra toli pažengęs — karbonatai pasiekiami negiliai. Blogą nuotakumą turin- čiose lygumose susidarė labai humingi velėniniai glėjiniai dirvožemiai, periodiškai užmirkstančiose vietose …
Excerpt
slūgsojimo vietose labai paplitę puveniniai jauriniai glėjiniai dirvožemiai, taip pat velėniniai jauriniai iliuviniai humingi dirvožemiai. Kazlų Rūdos rajone paviršių dengia smulkūs ir net dulkiški beske- letiniai smėliai, kuriuose dalelės, smulkesnės už …
Excerpt
Aukštesniuose reljeio lygiuose gausu žemuminių pievų, sudarytų Že- mapelkinių raistų vietose. Šias pelkiapieves užima daugiausia įvairios ma- žaviksvių iormacijos, ypač trainiaviksvynai (Cariceta penicae), paprasta- viksvynai (Cariceta goudenougii), taip …
Excerpt
(Lolyčia, Ežeruona su savo intakais). Čia išsiskiria jau kitas, slėniuoto- sios priemolingosios lygumos, vietovaizdis (R,MI). Jis susideda iš prie- molingų arba smėlingų lygumų aikštelių, lėkštų pievotų pažemėjimų bei terasinių arba salpinių slėniukų. …
Excerpt
137 pav. Smalininkų miškuose ba žvirgždų kalvos. Čia galima išskirti stambiai ir lėkštai kalyotosios slėniuotosios priesmėlingosios lygumos vietovaizdį (K,RSI), irgi tanko- kai gyvenamą. 5. Eržvilko — Stakių mikrorajonas apima pagrindinį ir vidurinį …
Excerpt
lygumos vietovaizdis (Psl), kuriame kaitaliojasi sausesnių augimviečių lygumų aikštelės, pašlapusių lygumų aikštelės, aukštapelkės, taip pat pelkių-ežerų duburiai. Jo ribose yra ir didžiausia mikrorajono pelkė — Laukesa, apie 20 kmž ploto, susidariusi …
Excerpt
138 pav. Sešupė prie Kudirkos Naumiesčio Kaliningrado srities pasienyje, apie Sudargą, nedideliame plote ap- tinkamas lėkštos ir stambiai kalvotosios lygumos gargždingasis priemo- lingasis vietovaizdis (K,MŽI), susidedąs iš pavienių galinių morenų kal- …
Excerpt
Didžiausia mikrorajone yra Ežerėlio pelkė, apie 20 kmž ploto, kuri atsirado, užpelkėjus ežerams ir dauboms, smėliais užpiltame Veiverių mo- reninio gūbrio vakariniame pakraštyje. Iš jų teliko du ežeriukai, kurių vienas jau visai užtrauktas liūnu. …
Excerpt
BtSL | -/j0/ KįMŽI 139 pav. Svarbesni Nemuno žemupio lygumos vietovaizdžiai 253 …
Excerpt
5. NEMUNO VIDURUPIO IR NERIES ŽEMUPIO PLYNAUKŠTĖ (C XIII) Skirstant Lietuvos TSR teritoriją orograliniu atžvilgiu (I t., V sk.), Nemuno vidurupio ir Neries žemupio teritorijos didesnė dalis buvo pri- skirta Vidurio žemumai. Tik aukštesnės banguotos …
Excerpt
Dzūkų aukštumos masyvas Kruonio— Aukštadvario juostoje. Tos dvi plaš- takos buvo nevienodai pajėgios, paliko nevienodai ryškius pakraštinių moreninių darinių ruožus. Atsižvelgus į tai, rajono teritorija natūraliai skirstoma į dvi dideles dalis: …
Excerpt
Sitaip pietvakarinėje rajono dalyje susidarė penkios ledynų suior- muoto reljeio juostos, būtent: liežuvinių dubumų, aukštesnės plaštakinės dubumos, per vidurį einanti pakraštinių moreninių darinių, žemesnės plaš- takinės dubumos ir šiaurvakariniu …
Excerpt
baseino dugne klostėsi dulkiškos ir molingos nuosėdos arba perklostomas moreninis priemolis. Svarbią reikšmę tolesnei upių raidai turėjo prieledyninio baseino lygio nuslūgimas iki 80 m absoliutinio aukščio. Pietinė baseino dalis, sėmusi Peršėkės ir …
Excerpt
sumažėjusi. Antai, tiek Strėvos, tiek ir Vievio dubumos buvo atitvertos iš šiaurės recesiniais pakraštiniais moreniniais dariniais, kurių ruožai čia daug ryškesni ir aukštesni, negu pietvakariniame porajonyje. Tarp.suma- žėjusių ledyninių liežuvių …
Excerpt
Trigubas pakraštinių moreninių darinių ruožas, kuris pietvakarinia- me porajonyje tėra vos kelių kilometrų pločio, šiaurrytiniame įgijo 15— 20 km plotį. Todėl čia atitinkamai susiaurėjo plaštakinė dubuma, ypač aukštesnioji, kairėje Neries pusėje dabar …
Excerpt
jau didelės Neries ir Šventosios upės, kurios, anuomet smarkiai graužda- mos slėnius, smėliais ir žvirgždais apklojo visą žemesnės plaštakinės du- bumos rytinę dalį. Tų upių senovinės žvirgždingos-smėlingos deltos pri- dengė 4—6 m sluoksniu gilesniame …
Excerpt
į 61012 m terasas. Šio erozinio tinklo sudaryme dalyvavo jau ir po- žeminiai vandenys, kurie tuo metu pradėjo gausiau sunktis iš šlaitų, anks- čiau sukaustytų pastovaus pašalo. Nemuno istorijoje viršutiniojo driaso laikotarpis svarbus dar tud, kad, jam …
Excerpt
Skriaudžius, Veiverius, Tabariškius, iki Nemuno slėnio prie Pyplių. De- šinėje Nemuno pusėje kalvagūbrio tęsinį nutraukia Vilkijos kalvagūbris. Pietvakarinė Veiverių gūbrio dalis, skirianti liežuvinę Kapsuko du- bumą nuo Žuvinto duburio, yra 105—110 m …
Excerpt
smėliai. Jiesios lyguma giliai suraižyta Jiesios ir Nemuno intakų slėniukų (142 pav., A). Tarp Nemuno ir Neries žemesnė plaštakinė dubuma dvejopa. Vakari- niame pakraštyje driekiasi juostuotaisiais moliais ir priemoliais apklota lyguma, o rytuose ir …
Excerpt
143 pav. Igliaukos—Šilavoto kalvagūbryje Sudėtingiausias yra trečiasis reljelo ruožas, susidedąs iš trijų galinių morenų virtinių, atskirtų duburiais arba tarpugūbriais. Rajono pietvaka- riuose jis platus (apie 20 km), šiaurryčių kryptimi siaurėja ir …
Excerpt
144 pav. Pašlavančio piliakalnis nulygintų pakraštinių moreninių darinių ruože šių grandinė, Žuvinto pietiniu pakraščiu einančios grandinės dalis, Pa- kumprio apylinkių grandinės, pasižyminčios labai sudėtingu kalvotumu. Silavoto—Klebiškio apylinkių …
Excerpt
sudaro tik 85—90 m aukščio moreninio priemolio bangos, matomos prie Rumšiškių, Uogintų ir kitur. Tarpubangės išklotos limnoglacialinėmis nuosėdomis. Vidurinės grandinės tęsinys jau yra aukštesnės (100—105 m) gūbriškos bangos, nusitęsiančios per …