Excerpt
stelės,. Bet tuo metu objektas pasislenka. Jaudi- namas naujas, dar neužslopintas bipoliaras. To- dėl ganglijinė ląstelė praktiškai jaudinama tol, kol objektas juda visu receptyvinio lauko paviršiumi, Kitos ganglijinės ląstelės gauna signalus nuo ki- taip …
Excerpt
tinimą, Monokulirį erdvinį regėjimą ir Lt.) galima rasti atitinkamuose psichologijos ir fiziologijos lei- diniuose (Gregori, 1970, 1972; Koganas, 1971). Normalų binokulinį regėjimą apibūdina du reiš- kiniai: stebimo objekto projekcijų susiliejimas (itu- …
Excerpt
np Ip W o „1 | 5 į £ 7 / I N "B | / X 4 "E C M . Į „M S / 2 N / 4 1 1 / d , NM . 7 NSA / ' / X 117 VI) 2 | V 1 MV / 83 pav. Horopteris (Koganas, 1971 2. 1 —- Miulerio "teorinis" horopteris; 2 - Heringo "empirinio" horopterio vidurinė linija. Štrichuota …
Excerpt
pia abi akis, pasuka galvą. Pasukimo, Ly. rau= menų įtempimo laipsnis signalizuoja apie objekto lokalizaciją stebėtojo atžvilgiu. Nustatyti objekto kryptį padeda ir kiti išorės Objektai Čionas . Gilumos ir objektų tūringumo suvokimą įgali- na binokulinis …
Excerpt
Pokiems gyvūnams labai svarbi tiksli erdvinė orientacija: ataka turi būti tiksli, reikia sugebėti išskirti auką iš kitų o»jektų, numatyti puolimo kryptį, atstumą ir trajektoriją. Tokią vizualinę veiklą realizuoti ir įgalina binokulinis regėjimas, Tiesa, …
Excerpt
numo pavardę). Pradėjus dvejintis vaizdui, iš- nyksta sinergiška abiejų regos kanalų veikla ir prasideda jų konkurencija - binokulinis lenktynia- vimas, Vienu metu dviejų vaizdų negalima matyti. mogus mato vaizdą pakaitom tai vienoje, tai ki= toje akyje. …
Excerpt
mas. Bernso (1969) duomenimis, regos žievės neuronai atlieka abiejų tinklainių identiškų taškų sumavimą. Pavyzdžiui, regos žievės neutronas yra ribos tarp šviesaus ir tamsaus detektorius. Maksimalia reakcija tokia ląstelė atsako, kai ri- bos projekcijos …
Excerpt
nizmus, Bleikmoras (1973) nurodo, kad binokuli- nio regėjimo mechanizmų modeliai turi atitikti to- kius tris reikalavimus. 1. Modelyje turi būti neuronų, sumuojančių abiejų tinklainių identiškų taškų jaudinimus. To- kie neuronai gali būti specializuoti …
Excerpt
84 pav. Bleikmoro (1973) stereosko- pinio regėjimo neu=- roninis modelis (schema truputį modifikuota ). Šoninio kelinio kū- no monokuliniai neuronai prima informaciją iš taš- kų A ir B. Du bi- nokuliniai regos žievės mMeuronai yra taškų Air B detektoriai. …
Excerpt
AK | stiprintuvas 85 pav. Gilumos (disparatiškumo) detektorius katės regos žievėje (Bleikmoras, 1973), Šio neurono receptyvinis laukės sudarytas iš tinklainių koresponduojančių taškų, todėl jis ap- tinka objektą, sutampantį su atitinkamu horopte - rio …
Excerpt
impulsų generaciją, jaudinimo ir slopinimo pasi- skirstymą ir pan. Regos centruose yra speciali- Zuoti neuronai - detektoriai, kurių specifiškas*“ (adekvatus ) stimulas yra atitinkamas stimulo po- Žymis; orientacija, judėjimo kryptis, padėtis erd- vėje ir …
Excerpt
dividualią patirtį, detektoriai (namo, kuriame aš gyvenu, Mano pažįstamo Jono ir pan, J). Maždaus taip samprotavo neseniai miręs Žymus lenkų neu- rofiziologas Konorskis (1970), pasiūlęs gnos- tinių neuronų koncepciją. Štai ką apie tai rašo pats …
Excerpt
galima regėjimo "aiškinti" šoninio kelinio kūno ar žievės atskiros neuronų grupės elgesių lygiai taip pat, kaip negalima suprasti popierių gami- nančio fabriko veiklos iš staklių, paverčiančių rąstus piuvenomis, darbo. Dakhartiniu metu mes ti- riame, …
Excerpt
nė skaidula, pasiekusi žievės 17 lauką, sudaro kontaktus su 5-10 tūkstančių neuronų. Vieno kvadratinio milimetro piūvyje galima priskaičiuo- ti iki 25000 ateinančių ir 75000 išeinančių nervi- nių skaidulų. Šimtus ir tūkstančius kontaktų žie- vės neuronai …
Excerpt
4) atminties pėdsakų aktualizaciją; (prisiminimą, atgaminimą, atpažinimą ); 5) haliucinacijas ir ki- tus su regimuoju suvokimu susijusius reiškinius. Iš dalies tokius reikalavimus atitinka Kirvelio ir Vanago (1973, 1974, 1976) regos sistemos funk- cinės …
Excerpt
LTSR AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJA VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETAS A. BAGDONAS SENSORINĖS SISTEMOS II dalis ( Metodinė medžiaga ) Vilnius - …
Excerpt
I skyrius. BENDRI SENSORINIŲ SISTEMŲ ORGANIZACIJOS IR VEIKLOS BRUOŽAI (Tęsinys ) 5. TRANSFORMACIJOS IR KODAVIMO PROCESAI Specifinių enereijų dėsnis, Žmogus ir aukštes- nieji gyvūnai turi daug specializuotų sensorinių sistemų. Vienose analizuojamas garsas, …
Excerpt
Negalima teigti, kad specializuoti receptoriai visiškai nejautrūs neadekvačiamn dirginimui. Ne vienam pasipylė "kibirkštys" iš akių ir "suzvim- bė" ausyse smarkiai sutrenkus į kietą daiktą galvą. Tokių pojūčių atsiradimui reikėjo labai stipraus …
Excerpt
4, Neaiškų, kur lokalizuotos specifinės ener- gijos - pačiuose jutimo organuose ar galvos ir stuburo smegenyse. Aišku tik, kad nervų dalys smegenyse sugeba justi organus nepriklausomai nuo nervinių takų. Perirazavę Miulerio teiginius, gauname, kad vieno …
Excerpt
Jutimo organų specifiškumas - neginčijamas faktas. Specifiškumo idėją įtikinamai patvirtino morfologiniai ir elektrofiziologiniai sensorinių sis - temų tyrimai. Dirginant odą, atsiranda daug po- jūčių: šilumos, lytėjimo, skausmo ir spaudimo, At- rodytų, …
Excerpt
viklis, kuris transformuoja ir Kkoduoja signalus; ryšiai tarp receptoriaus ir smegenų centrų (ju- timo nervas) - tai ryšio kanalas, kuriuo keliau- ja užkoduota informacija. Smegenų centruose pra- sideda dekodavinmas. Kiekvienas sensorinis ner- vas ir …
Excerpt
Pojūtis |Receptorius Kritimo, |Vestibiulinio tiesiaei-.|aparato mai- gio ju- |šelių recep- dėjimo toriai Skonio Burnos ir liežuvio sko — nio recepto- riai Uodimo |Nosies vir- šutinės ert- mės gleivi- nio epitelio receptoriai Lytėjimo |Odos taktili — niai …
Excerpt
Adekvati energija Pojūtis |Receptorius Pozos irįRaumenų, Raumenų tem- Vidaus judėjimo |Įsausgyslių į pimas, susitrau+ (kines- |ir sąnarių kimas, galūnės teziniai )|mechano- | sulenkimas receptoriai | Į|(proprio- ceptoriai | echa- [Specialių Spaudimo stip- …
Excerpt
vadinami klasikiniais takais. Tačiau smegenyse: yra daug centrų, branduolių ir Žievės zonų, nie- ko bendro neturinčių su tiesioginėmis sensorinė- mis funkcijomis. Tokie centrai reguliuoja medžia- gų apykaitą, budrumą, kvėpavimą, širdies ir kitų vidaus …
Excerpt
AZ Turai! M — > ——-- ———- 36 pav. Specifinių ir nespecitinių ryšių schema. Retikulinė formacija yra sensorinių sistemų 8ą- veikos morfologinis pagrindas. Schemoje pavaiz- duotos tik klausos ir regos sistemos. Analogiš - kus ryšius turi ir kitos sensorinės …
Excerpt
Nežiūrint sensorinių ryšių konvergentinio-di- vergentinio pobūdžio, kanalinis analizatoriaus sandaros principas egzistuoja. Kanalinę senso- rinės sistemos sandarą gerai iliustruoja recep- tyviniai laukai. Pagal Edrijano (1928) apibrėži- mą, skirtą varlės …
Excerpt
37 pav. Varlės odos recep- tyviniai laukai. receptyvinių laukų morfolo- ginė schema. Skrituliukais pavaizduoti odos recepto- riai. B - odos receptyvinių Jaukų persidengimas, baigė, o sensorinio neurono reakcijos dingo, Tai- Bi funkcinio receptyvinio lauko …