Excerpt
liukus, randamus panuovalio sąnašose. Angliukai laikomi kitados degin- tų miškų liekanomis. Iš jų galima spręsti apie žemdirbystės laikotarpius. I. Švarcaitės nuomone (1971), pirmą kartą miškai buvo deginami Viš- tyčio—Gražiškių aukštumoje maždaug prieš …
Excerpt
tėse gausiau auga vienmetės piktžolės — baltoji balanda, dirvinis sėjikas, pelkinis pūkelis, taip pat daugiametės šakniaatžalinės piktžolės — dirvinė usnis, dirvinė pienė, dirvinis vijoklis, gyslotis ir kt. (J. Monstvilaitė, 1970). Labiausiai nuardytose …
Excerpt
Р и „iv S Assia) r "I = Z Е Е AS o TAS 35 pav. Kalvotoji moreninė slėniuota aukštuma: 1 — moreninis priemolis; 2 — smėlis ir žvirgždas Apsausintose pelkėse, tarpdirvių pelkaitėse įsivyrauja paprastosios viksvos formacijos (Cariceta nigrae), o labiau …
Excerpt
"lengvesnės mechaninės sudėties, mažiau karbonatingi moreniniai prie- moliai ir priesmėliai. Manoma, kad dėl geresnio vandens nutekėjimo priešpaskutinio apledėjimo aukštumos buvo labiau suskaidytos fliuvio- glacialinės erozijos, o dėl to ežerai greičiau …
Excerpt
36 pav. Periglacialiniai dengiamieji dariniai Atšilus veikliajam sluoksniui, į plyšius sutekėdavo vanduo, kuris temperatūros svyravimo sluoksnyje tuojau užšaldavo. Plyšių vietoje at- sirasdavo ledo pleištai — poligoniniai gysliniai ledai. Galutinai išėjus …
Excerpt
"Nykstant pašalui ir storėjant veikliajam dirvožemio sluoksniui, ištir- pusios medžiagos iškrisdavo vis žemiau. Viršutinės storos feritizuotos juostos susidarė laikotarpiu, kai pašalas dar buvo negiliai, veiklusis sluoksnis plonas, o tame pačiame …
Excerpt
37 pav. Sausaslėnis kalvotajame moreniniame slėniuotame žemėvaizdyje nių skliautakalvių reljefas, suformuotas periglacialinės denu- dacijos ir vandeningų kitados čia tekėjusių upių erozijos. Aukščiau iškilęs smulkiai kalvotas reljefas ne tik nebuvo …
Excerpt
mosierai šildyti, todėl kalvotosios moreninės slėniuotos aukštumos pri- klauso mišriųjų miškų zonos šiltiesiems žemėvaizdžiams. Aukštai iškilusiose, bet toli nutolusiose nuo jūros kalvotose moreni- nėse slėniuotose aukštumose kritulių iškrinta apie 50 mm …
Excerpt
4. PAJŪRINĖS LYGUMOS | Pajūrinių lygumų žemėvaizdžiai užima nedidelį plotą. Jų medžiaginį pamatą sudarė ir dabar tebeformuoja šiuolaikiniai geomorfologiniai pro- cesai (jūra, vėjas, upių deltinė akumuliacija). a. Jūrinės lygumos žemėvaizdis Jūrinė lyguma …
Excerpt
2 b TB api a r 1 2 po > N 0 > MA £ E 0 € 0 12 a “r 0 5 1 = m E 2 £ 2 o E " = = Ni = £ < Ž sių o wa o = a o a “ o € = 12 - 4 " 2 (T) 2 o z x x = E =r c€ o “r o c 9 …
Excerpt
XXIV. Puošnių žirgo XII a. kamanų su švino ir sidabro plokštelėmis bei žvaguliais detalė iš Veršvų XXV. Sidabrinis XII a. kalavijo makščių ant- galis, rastas drauge su sidabrine antkakle Grau- žių, Kėdainių raj., …
Excerpt
XXVI. Vyro VI a. įkapės: lankinės žalvarinės segės, antkaklė storėjančiais viela apvynio- tais galais, žiedas, geležinis ietigalis, įmovinis kirvis, dalgeliai, žąslai, žirgo kamanų skirs- tiklis ir pentinai iš Reketės kapinyno, Kretingos …
Excerpt
XXVII. Žirgo galva su odinių diržų, apkaltų žalvario plokštelėmis, XII a. kamanomis (Veršvai prie Kauno) …
Excerpt
XXVIII. Žirgo galvos XII a. papuošalas iš Veršvų: grandinėlės su kabučiais …
Excerpt
XXIX. Balno kilpos (XII a.), puoštos dekoruotomis sidabro plokštelėmis, iš Rimaisų kapinyno, Panevėžio raj. …
Excerpt
gio ir 5 cm pločio ir įkotė 11 cm ilgio, įdėtas į labai ištaigingas metaliniais apkalais puoštas makštis. Pačių makščių, turbūt medi- nių ir aptrauktų oda, neišliko. Jų viršus išpuoštas auksuotomis reljefinėmis sidabro plokštelėmis, o smaigalys — …
Excerpt
- Li 1“ „4 Aa TME „a, Zi AT TA pe. Jų ornamentuotos sidabro juostos apkalai buvo suskirstyti juos- telėmis su įvairiu raštu: akutėmis, stilizuotomis žmonių figūrėlėmis ir šuoliuojančiais briedžiais. Kadangi tokie puošnūs apkalai yra unikalūs, spėjama, jog …
Excerpt
DAS M P al kad jie buvo padaryti iš daugiakomponenčių lydinių su vyraujan- čiu cinku. Tokios sudėties lydinius vartota iki pat istorinių laikų pradžios. Šalia jų V—VIII a. papuošalai taip pat buvo gaminami iš vario lydinių su alavo komponentu. Šių IX— …
Excerpt
ratukai arba kryželiai, turėję reikšti svorio vienetą. Dauguma svo- relių sveria maždaug 30 g, o didžiausi — apie 100 g (didieji pa- prastai pažymėti 5 taškais). Spėjama, jog įvairaus dydžio ir ne- „ vienodais ženklais pažymėti svoreliai atitiko tam …
Excerpt
buvo odinės ar audeklinės, puoštos žalvariu arba sidabru. Daugiau- sia jų rasta Klaipėdos krašte. Antai kepuraičių būta net 23-uo0se Vėžaičių kapinyno kapuose (pav. 79). Prie segių ir antkaklių išlikęs audinys leidžia manyti, kad marš- kiniai buvo siuvami …
Excerpt
AN AMC Pal L a aaa I MA M ease LPA AE ž Pa Į Svarbiausias vyrų drabužis buvo ilgi, virš kelnių išleisti ir dir- žu sujuosti marškiniai. Kelnes sukišdavo į autus, kuriais apvynio- davo kojas. Viršutinis apsiaustas būdavo arba iš storo audinio, arba segėmis …
Excerpt
ni Žin i UA / AN Ų Ab TS HA že GT VS D AMT a AUNTLŲ * UNK AS KUG US L IS 1) IŽILA JA T (O > A 5 Vi 5 o R m) (O ius? O A na pag ų 02 (B a a do PĖ 81. Apgalvis (viršuje), antkaklės, grandinės su kabučiais ir segė iš XII a. Radzės kapinyno, Pliavinių raj., …
Excerpt
karų Lietuvoje imta puoštis tamsiai mėlyno stiklo karolių apva- romis. 3 Segių randama ir moterų, ir vyrų kapuose. Masyviomis buvo su- segami apsiaustai ar kiti viršutiniai drabužiai, lengvesnėmis — pa- laidinės ir galvos danga. Labiausiai buvo …
Excerpt
je, Vakarų Lietuvoje ir Gotlande, į kurį įvežtos iš Lietuvos ar Lat- vijos. Pasaginių segių pasirodė VIII a., ir ypač populiarios jos IX—X amžiuje. Būta bent 6 rūšių su įvairiais galais: kampuotais, žvaigždiniais, aguoniniais, fantastiškais gyvuliniais ir …
Excerpt
0 G606€ 0 0 0 0 V B O O O O O (1) G (D ap (E 2 i (2 a 86. Žalvarinis su orna- 87. Sudėtingas VI—VII a. mentuota sidabro plokš- kabutis iš 7 plokštelių, deng- tele VIII-IX a. smeig- tų ornamentuota sidabro tukas apskrita galvute skardele (Jauneikiai, …
Excerpt
Va a T vimą veikė audinių raštai. Tai ypač pastebima iš VIII-XI a. apy- rankių. Taip pat dailiai ir kartu kruopščiai bei kukliai dekoruoja- mas medis iki mūsų laikų. Ramiomis geometrinėmis figūromis bal- tų menas labai skyrėsi nuo itin neramaus, kupino …
Excerpt
8. Ginklai ir žirgo apranga Svarbiausi ginklai buvo ietys ir skydai, kovos kirviai, smogia- mieji peiliai ir kalavijai, nuo sužeidimo turėjo saugoti šarvai ir šal- mai. Ietys ir skydai bei siauraašmeniai kovos kirviai — labai seni ginklai, tobulėjo jų …
Excerpt
čiau, jų pasitaiko vien valdovų ir kitų svarbių karių kapuose. VIII a. pabaigos—IX a. pradžios kalavijai buvo panašūs į didelius peilius. Kuršiams būdingi iki 60 cm ilgio be skersinių. Žiemgalių ir latgalių srityje aptinkama plačių su skersiniais …
Excerpt
tikta. A. Anteinas, tyrinėjęs šį kalaviją, spėja jį buvus pagamintą Lietuvoje (140, p. 111—125;165). Kapuose kalavijų randama prie kairiojo kario šono, įdėtų į me- dines ar odines makštis, apkaustytas geležimi, žalvariu ar sidabru (pav. XXV). Prie diržo …
Excerpt
. l variu ir sidabru, gana gerai užsikonservavo. Daugiausia jų išliko X-XII a. Vidurio Lietuvos žirgų kapuose (10/, p. 115 ir kt. 96, p. 397—400) (pav. XXVII). Kamanos buvo daromos iš stiprių odi- nių diržų. Priešakinę jų dalį (kaip rasta Veršvų kapinyne …





























