Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 122 (padidinta 2,2 119 pav. Dirvinės pelės kaukolė karto) į 2 120 pav. Dirvinė pelė nius dantis. Dantų formulė — Kaip nami- nės pelės. Skirtingai nuo kitų Apodemus genties pėlių, dirvinės pelės M“ danties kramtojo paviršiaus …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae laukinių augalų sėklos, 0 pavasarį ir va- sarą taip pat žaliosios augalo dalys. Dar ėda vabzdžius, jų lervas, sliekus. Vėlai rudenį ir žiemą minta beveik tiktai grū- dais ir augalų sėklomis. Anksti pavasarį kartais graužia …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 124 P 24 (21,0—26,8) mm, A 18 (14,1— 23,2) mm. Patinai ir patelės didumu be- veik nesiskiria. Kaukolė gana stambi, kampuota (121 pav.). Kaktikaulių kraštais nuo tarpor- bitinės sąsmaukos iki žvynakaulio tęsiasi keteros pavidalo …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae Vasarą dalis geltonkaklių pelių iš miško keliasi į laukus. Mozaikiškame landšafte, kur grūdinių kultūrų plotai nedideli ir ri- bojasi su mišku, jos paplinta po visą lauką, o dideliuose monokultūrų plotuose daž- niau aptinkamos …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 126 124 pav. Geltonkaklės pelės pragraužti slyvų kau- liukai Nėštumo trukmė — 23—26 dienos. Jaunikliai gimsta pliki ir akli. Praregi po 12— 14 dienų. Užaugę iki 8—10 g masės (maždaug 20 dienų amžiaus), lizdą palie- ka. Kai būna …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae 127 gyvenančių miškinių pelių kailiukas būna šviesiai rudas, ochros spalvos. Kūno masė ir matmenys (1 — 11): Q 20,7 (15,6—31,8) g, L 88,0 (75,5— 105,5) mm, C 71,7 (57,2—82,5) mm, P 19,9 (16,3—22,0) mm, A 14,8 (9,2— 17,0) mm. …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 128 sąlygomis miškinė pelė gali atvesti 3—4 jauniklių vadas. Nėštumo trukmė — 21—23 dienos. Jaunikliai gimsta akli ir pliki. Praregi 12—14 dieną. Pirmųjų vadų jaunikliai lytiškai subręsta ir pradeda veistis tais pačiais metais …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae Lizdelį suka 40—80 cm aukštyje ant tankių augalų stiebų (128 pav.). Labai vaizdingai šios pelytės lizdą aprašo J. Eli- sonas [26]: „Jei bevaikščiodamas nend- rėmis apaugusiu pabaliu arba bešienau- damas viksvų pievoje pamatysi …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 130 Minta įvairių žolių, daugiausia varpi- nių, javų ir medžių sėklomis, retkar- čiais — vabzdžiais. Pavasarį jų skran- džiuose daugiausia būna žalių augalų ma- sės, vasarą — vabzdžių, o rudenį — tik augalų sėklų [60]. …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae Kaukolės matmenys: patinų (12 — 23) KBi 46,9 (44—49) mm, V.Di 24,2 (23— 25) mm, Sp 25,4 (23—27) mm, TOp 7 (6,8—7,5) mm, DKa 13,3 (13—15) mm, Di 13,7 (12—15) mm, V.DEi 7 (6,7— 7,5) mm; patelių (2 — 11) KBi 45,5 (42—49) шт, ИД: …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 132 mn - —® eA Nn, a =. о N, Ainiai о “. ® о KLAIPEDA „e о Ss, PANEVĖZYS о Фо 1 e 4 о e tv 2 Qe Je a = ia ae 2 С 0 o `` 00.4 B o a a 132 pav. Žiurkių radimvietės 1948—1955 m: 1 — pilkosios, 2 — juodosios, 3 — abiejų rūšių “6 m …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae 133 Juodoji žiurkė Rattus rattus L., 1758 Черная крыса (гиз.) Black, house rat (angl.) Liet. sin. naminė žiurkė Mažesnė už pilkąją. Snukutis siauras. Au- sys apvalios, palenktos į priekį siekia ar net uždengia akis. Uodega visada …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 134 136 pav. Juodoji žiurkė vietovėse buvo vien tik juodoji [60]. Po 20 metų kai kuriose buvusiose gyvena- mosiose vietose juodųjų žiurkių nerasta. Respublikinės sanitarijos ir epidemiolo- gijos stoties duomenimis, aštuntajame …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkéniniai — Cricetidae zituojančios 4 utėlių rūšys (dažniausia Haplopleura acanthopus), 15 rūšių blusų (Leptopsylla bidentata, Ceratophyllus turbidus, Ctenophthalmus uncinatus, Ct. agyrtes, Pulex irritans ir kt.) ir 23 — erkiu (gausiausios ir …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 136 138 pav. Rudasis pelénas formos įduba. Dantų formulė: IL C2 Pė M:—16. Jaunu pelény (iki 6 mėnesių) krūminiai dantys be šaknų. Vėliau šaknys pradeda formuotis ir suaugusių bei senų žvėrelių jos sudaro 3/4 danties ilgio. …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkénai — Cricetidae 137 populiacija labai gausi (piko metais), vei- simasis baigiasi maždaug mėnesiu anksčiau [218]. Patelės atveda 1—4 jauniklių vadas po 3—11 (dažniausiai 4—6) jauniklių. Pa- vasarinės vados paprastai būna didesnės (vidurkis …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 138 lankai, ryškios šoninės keteros (nuo ausies angos iki tarpviršugalvio kaulo ir pakauš- kaulio siūlės). Kandžių angos trumpos ir siauros. Dantų formulė kaip rudojo pelė- no. Krūminiai dantys be šaknų. Kaukolės matmenys (1 — …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkéniniai — Cricetidae lizdą įsirengia ant kupsto ar kelme. Vasa- ros pabaigoje ir rudenj migruoja j pievas, laukus, krūmus, daržus ir sodus. Tada jie ' gali nukeliauti 2—3 km nuo veisimosi vietų. Aktyvus ištisus metus. Aktyviausias nak- tį, bet …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 140 7,4 (6,8—8,1) mm, VDEi 6,1 7) mm. Lietuvoje paplitęs paprastasis pelėnas priklauso Microtus arvalis duplicatus porūšiui [60]. Paplitimas. Gyvena mišų, mškastepių ir stepių zonose nuo Atlanto į rytus iki Užbaikalės ir nuo …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkéniniai — Cricetidae tuose, iš kurių plinta į dirbamus laukus. Kartais šių pelėnų aptinkama miško pie- vose, kirtimuose, jaunuolynuose. Gyvena kolonijomis. Rausia 2,5—5 cm skersmens urvelius, kurių gilumas ir sudė- tingumas priklauso nuo …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 142 5 lentelė. Kai kurie paprastojo pelėno patelių veisimosi rodikliai Mėnuo Ištirta Iš jų % Embrionų skai- patelių čius vadoje Zindeniy т vaikingy im x su placentos démémis Balandis 405 6,7 84,9 3—9 5,4 Gegužė 38 13,2 81,6 3—9 …
In:
Excerpt
Šeima. Žiurkėniniai — Cricetidae 143 Pelkinis pelėnas Microtus oeconomus Pallas, 1778 Полевка-экономка, крысоголовая полевка (гиз.) Root vole (angl.) Liet. sin. vandeninis pelénas Tai antras pagal didumą pelėnas. Snukutis bukokas, ausys trumpos, …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 144 15,5) mm, TOp 3,7 (3,4—3,8) mm, DKa 9,8 (9,4—10) mm, Di 8,1 (7,8—9) mm, V DEi 6,5 (6—7,1) mm. Lietuvos pelkinis pelėnas priklauso Microtus oeconomus ratticeps porūšiui [60]. Paplitimas. Gyvena Europoje ir Azijoje nuo …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkéniniai — Cricetidae 145 Kūno masė ir matmenys (n — 80): O 32,3 (21,6—51,1) g, L 105,7 (88,2— 122,9) mm, C 31,7 (26—40) mm, P 17,1 (15,5—18,7) mm, A 13,4 (10— 16,5) mm. Patinai ir patelės didumu beveik nesis- kiria. Kaukolė dydžiu ir forma …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia kéjusiose arba pavasarj uZliejamose pie- vose, ežerų ir upių pakrantėse, kur tanki ir aukšta žolė, raistuose.su gailiais, vaivo- rais ir tankia žole. Aptinkamas miško pie- velėse ir aikštelėse, drėgnuose mišriuose miškuose. …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 47 27 pav. Šikšnosparnio pieniniai dantys: i — kandžiai, c— iltys, p — prieškrūminiai 28 pav. Šikšnosparnio (vandeninio pelėausio) apati- niai (a) ir viršutiniai (b) dantys: 1 — kandžiai, C — iltys, Pm — mažieji …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 48 4 29 pav. Šikšnosparnio (kūdrinio pelėausio) baculum iš apačios (a), iš šono (b), iš viršaus (c) ir jo mata- vimo schema: 1 — viršūnė, 2 — kūnas, 3 — šaknis, 4 — šaknies kojytės, 5 — šakninė išpjova, 6 — va- gelė, 7 — …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 32 pav. Europinio plačiaausio (a) ir rudojo ausylio (b) kakta iš viršaus: 1 — ausis jungiančioji kaktinė raukšlė kinės galūnės V piršto galo iki blauzdos (33 pav., b). Dantų Pm? ir Pm; karūnėlės ne aukštesnės kaip pusė …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 50 35 pav. Nakvišų (a) ir kitų Lietuvos šikšnosparnių (b) skraidomosios plėvės apatinio paviršiaus plau- kuotumas SRI i 1 | tHe 36 pav. Natuzijaus šikšniuko (a) ir šikšniuko nyks- tuko (b) priekinės galūnės I pirštas …
In:
Excerpt
Seima. Lygianosiniai — Vespertilionidae 38 pav. Natererio (a) ir Branto (b) peléausiy uode- ginės plėvės laisvasis kraštas: 1 — šereliais apaugęs sustorėjimas, 2 — šereliais apaugusio sustorėjimo fragmentas 39 pav. Branto (a) ir usuotojo (b) peléausiy …
In:





























