Excerpt
stipresnių socialinio solidarumo „klijų“ — religijos, istorijos ir bendro kultūri- nio patyrimo. Tautinės valstybės ideologai įtikinėjo, kad jų ginama valstybė nesilaikys vien administracija, bet bus grindžiama gilesniu kultūrinio bendrumo suvo- kimu, už …
Excerpt
Po Antrojo pasaulinio karo ligi pat mūsų dienų daugiausia kalbama apie tamsiąsias nacionalizmo puses. Taip užmirštama, kad egzistuoja ir šviesiosios šio reiškinio pusės. Dauguma praėjusių dviejų amžių nacionalistų turėjo pačių kilniausių moralinių tikslų …
Excerpt
vien su politiniais principais, be kokių nors didesnių nuorodų į tautinę kultūrą. Tai prilygsta esminei tautinės valstybės idėjos revizijai. Tautų kultūrinio išliki- mo klausimai nustumiami į visuomeninių diskusijų pakraštį ir vis daugiau šali- ninkų …
Excerpt
Nuo pat savo atsiradimo nacionalizmas buvo reakcija į moralinio mąs- tymo permainas. Dabartiniai nacionalizmo tyrinėtojai apie tai dažniausiai užmiršta. Benedictas Andersonas suformulavo savo vienpusiškumu stebinan- tį teiginį, jog „nacionalizmas taip ir …
Excerpt
formos paviršiumi įgauna tikrąją visuomeninę substanciją“““. Ši substancija dažniausiai buvo apibūdinama „tautinės kultūros“ sąvoka. Bernardo Yacko nuomone, XVIII amžiaus pabaigoje vyko du artimai susieti procesai — „politi- kos supratimo tautinimas“ ir …
Excerpt
Nepriklausomybė taip pat yra hierarchinė sąvoka. Jos įprasminimas neįsi- vaizduojamas be kopimo moralinių, religinių ir kultūrinių hierarchijų laiptais. Tautinės valstybės ideologai perėmė klasikinio moralinio mąstymo idėją apie individualaus tobulėjimo …
Excerpt
hierarchijų santykio problemą. Tai buvo nelengvas uždavinys: visas jėgas skyrus tautinės kultūros gynimui, nesunkiai nukentėdavo politinė lygybė, o perėjus prie pastarosios, būdavo neaišku, kokių priemonių valdžia gali imtis, norėda- ma skatinti piliečių …
Excerpt
tapatumas nėra vien ekonominiai ir socialiniai dalykai. Daug svarbesnis da- lykas jiems buvo įsipareigojimas tam tikrai bendrai kultūrai, suvokiamai kaip pagrindinis moralinių prasmių ir simbolių šaltinis. Demokratiškai nusiteikę nacionalistai neneigė, …
Excerpt
tai reikštų, kad neverta klausinėti apie nepriklausomybės prasmę, bet užtenka ką nors daryti naudojantis turima laisve. Kitaip tariant, klausimas apie nepri- klausomybės prasmę atsidurtų už prasmingų klausimų ribos. Būtent to bijojo visų laikų …
Excerpt
tokią tautos dvasios būklę: viešoji visuomenės prasmių struktūra gali pasida- ryti svetima individams, jų kasdienis patyrimas gali atitrūkti nuo viešojo gy- venimo retorikos ir piliečiai gali pasidaryti abejingi visuomenės institucijose ir praktikose …
Excerpt
klausimų. Rytų ir Vidurio Europos piliečiams ypač rūpi kitas klausimo as- pektas. Kas sąlygoja mūsų kultūrinį tapatumą? Ar mes nepatiriame kultūri- nės tapatybės krizės? Ar pilietinės visuomenės šalininkai gali neatsižvelgti į tautiškumo reikalus? Ar …
Excerpt
Kodėl tauta nėra įsivaizduojama bendruomenė? Benedicto Andersono knyga Įsivaizduojamos bendruomenės yra išskirtinis reiškinys šiuolaikiniame humanitarinių ir socialinių mokslų pasaulyje. Dau- gybė jos neskaičiusių žmonių žino pagrindinę knygos idėją - …
Excerpt
Savo pagrindinį veikalą šis autorius pradeda atviru filosofinio neišprusimo demonstravimu sakydamas, kad „nacionalizmas taip ir neišugdė savo didžiųjų mąstytojų *. Jis užmiršta, kad nacionalizmo filosofinius pagrindus kūrė Joha- nas Gottfriedas Herderis, …
Excerpt
Andersonas nėra filosofas, tikrąja to žodžio reikšme. Tačiau jo Įsivaiz- duojamos bendruomenės neabejotinai yra grindžiama kai kuriomis šiuo metu įtakingomis filosofinėmis nuostatomis. Postmodernistai išpopuliarino min- tį, kad mūsų įsitikinimai nurodo ne …
Excerpt
savitumą. Jo dėmesys sutelktas į už vaizduotės esančius dalykus - ekonomiką, politiką ir fundamentalias kultūrinio gyvenimo permainas. Tarp jo tautos, kaip įsivaizduojamos bendruomenės, idėjos ir ekonominių, kultūrinių bei po- litinių nacionalizmo kilmės …
Excerpt
kalingi vaizdiniai. Tautinės bendruomenės vienijamos panašiai kaip vienijami žmonės, mėgstantys tuos pačius filmus, eilėraščius, muziką ar poeziją. Tačiau šis faktas neleidžia sakyti, kad tauta yra toks pat žmogiškosios vaizduotės kū- rinys, kaip grožinės …
Excerpt
Žiūrint vien į vaizdinius, neįmanoma kildinti tautos kaip subjekto. Tam trukdo tautinių vaizdinių kintamumas. Tauta negali būti traktuojama vien jos įsivaizdavimu. Egzistuoja daug sudėtingesnė tautos ir jos vaizdinių dialektika, negu tai bando parodyti …
Excerpt
Hegelis kalbėjo apie pasaulinės istorijos sąmokslą prieš tautas. Jo nuomo- ne, tautos yra tik „pasaulinės dvasios patikėtiniai“, kuriuos valdo „gudrusis istorijos protas“, priverčiantis žmonių aistras veikti savo naudai. Andersonas mąsto kitaip - jis …
Excerpt
rystės susitarimu, kaip prekiaujant pipirais ir kava, kartūnu ir tabaku arba ko- kiu nors kitu tokiu žemu dalyku, kuris sudaromas dėl menko laikino intereso ir panaikinamas sumanius šalims. Į ją reikia žiūrėti su kitokia pagarba; juk ji nėra partnerystė …
Excerpt
jiems buvo moraliniai tautiečių įsipareigojimai bendrai kultūrai. Demokra- tiškai nusiteikę nacionalistai neneigė, kad žmonės gali keisti savo kultūrinį ir moralinį tapatumą, tačiau nuolatos pabrėždavo, kad tautinė valstybė reikalau- ja moralinės …
Excerpt
Literatūros teoretikas Wolfgangas Iseris knygoje Fiktyvumas ir įsivaizda- vimas siūlo skirti du skirtingus dalykus - vaizduotės reikšmę žmonių kasdie- niame gyvenime ir meninių fikcijų kūrimą kaip atskirą vaizduotės rūšį". Šio autoriaus nuomone, …
Excerpt
nacionalizmą) nagrinėjimo perspektyva. Vertybinius reiškinius analizuojant nuo vertybių laisva kalba lengvai gali būti sunaikinta jų moralinė prasmė. Andersonas bando įtikinti apie nacionalizmą žinąs svarbesnę tiesą, negu eiliniai piliečiai. Jis bėga nuo …
Excerpt
skirtumo neįmanoma rasti sėkmingos nacionalizmo teorijos kriterijų. Kie- kviena nauja teorija siūlo savo sėkmingo teorinio aiškinimo standartus. An- dersono Įsivaizduojamos bendruomenės nėra išimtis. Šios knygos sėkmę lemia tautos, kaip įsivaizduojamos …
Excerpt
tus, juos pristatydami kaip sudedamąją savo moralinių įsitikinimų dalį. Per kelis paskutiniuosius dešimtmečius Vakarų humanitarinių ir socialinių moks- lų pasaulyje įsigalėjo nauja mada - ginčyti tautinių motyvacijų reikšmingumą. Andersonas yra vienas iš …
Excerpt
Kodėl mes neturime politinės patologijos mokslo? Nepripažintas Machiavellio nuopelnas Politikos mokslas yra keistas dalykas. Tai daugiau to paties objekto vienijamas skirtingų mokslų rinkinys, o ne kokia nors bendra disciplina. Vadovaudamiesi skirtingomis …
Excerpt
tologijos mokslui. Tai jo paradoksalus nuopelnas, kurio reikšmės išryškinimas yra pagrindinis šio straipsnio tikslas. Politinės patologijos atsiradimas neįmanomas be aiškios ribos tarp normos ir nukrypimo nuo jos suvokimo. Šiuo požiūriu galioja tas pat …
Excerpt
mo bruožas — atviras moralinių iškrypimų pateisinimas. Machiavellis kalbėjo tikrai šokiruojančius dalykus: „Taigi, kad valdiniai būtų vieningi ir paklusnūs, valdovas neturi bijoti, jog bus apkaltintas žiaurumu. Kelis kartus panaudojęs smurtą, jis pasielgs …
Excerpt
Siūlydamas politinių išsigimimų gydymo priemones, Machiavellis buvo radikalios medicinos šalininkas, ir būtent dėl to susilaukia daugybės palankių kairiųjų ir dešiniųjų radikalų vertinimų. Pirmiesiems patinka jo noras radika- liai - Karlo Marxo stiliumi - …
Excerpt
socialinėmis ir kultūrinėmis sąvokomis. Jeigu viskas būtų aiškinama vien po- litika, būtų sunku suprasti, kodėl sugedus valdovui, liaudis ir toliau gali likti visuomenės moralinės ir politinės sveikatos šaltiniu. Tyrinėtojams Machiavellis dažnai atrodo …
Excerpt
pasakyti, kad jie nedėkingi, nepastovūs, veidmainiai ir sukti, bailūs pavojaus akimirką ir savanaudiški tol, kol jiems darote gera, atsidavę tau, pasirengę ati- duoti savo kraują, turtą, paaukoti savo ir vaikų gyvybę, kai, kaip jau esu sakęs, pavojus …