Excerpt
13 lentelė. Gruntinio vandens cheminė sudėtis (1989-10-31 duomenimis) Table 13. Chemical composition of groundwater (date 31 10 1989) N HCO Bendroji Postas pH NH, NO, NO; | bend- Cl SO, Na K Ca Mg | minera- | EC* ras lizacija mgN/I mg/l a 1257 6,75 1,58 | …
Excerpt
a 4 4 y 5 EC = 0,0049 Cl + 0,62 Bas) 2- EC = 0,0015 BM + 0,085 e S34 ; , 3 | BC = 0,0016 SO,” + 0,51 "B34 R = 0,88 & R = 080 2,2 R = 0,80 5 DE = 5 | B24 4 24 š ė o £ 2 77 d 1,54 > =a g 14 Mit. lie LT we 0,5 140 e "4 e 0 : 0 oH 0 500 1000 1500 0 0 200 400 …
Excerpt
ką, iš dalies kartojančią šių dviejų teigiamų struktūrų konfigūra- ciją ankstyvajame devone. Letižos, Paplakos, Nicos svitos. Letižos svita slūgso ant ne- lygaus išplauto, vietomis sukarstėjusių dolomitų paviršiaus. Šia- me laikotarpyje nuosėdų kaupimosi …
Excerpt
karbonatų facija (I ir II zonos). Antrame poetapyje — esant maksi- maliai transgresijai — didesnėje baseino dalyje (III a ir b zonos) vyravo jūrinė seklaus šelfo chemogeninių karbonatų facija, kurią vietomis keitė organogeninių-chemogeninių karbonatų …
Excerpt
svarbiausi buvo procesai, vykę pačiame baseine. Nuosėdų su- dėties kaitą lėmė vandens hidrocheminio režimo cikliška kaita, o facinė sedimentacinės, pagrindinai chemogeninės, medžiagos diferenciacija daugiausia priklausė nuo baseino batimetrijos. Ne- mažą …
Excerpt
Tarpžinybinio..., 1978). Įvairaus amžiaus nuogulos facijų sudė- timi mažai skiriasi. Dvi facijų zonos skiriamos pagal pjūvių stra- tigrafinį pilnumą; pilniausi pjūviai yra pietvakarinėje zonoje (Piet- vakarių Lietuva ir Rytų Prūsija). Pagal sedimentacijos …
Excerpt
vyraudavo titnaginés pintys. Gausi fauna rodo, kad baseinas buvo Selfinis (iki 200-250 m gylio), normalaus druskingumo, ge- ros aeracijos, vanduo turėjo daug kalcio karbonato. Kiek dau- giau nuotrupinės medžiagos iš aplygintos sausumos buvo at- nešama …
Excerpt
trukmė — apie 30 mln. metų, sausuma buvo pakelta neaukštai nuo jūros lygio, ankstesnių geologinių periodų uolienos buvo ardomos ir perklostomos (hipergenezė). Tačiau beriasio-apčio laikotarpio erozijos ar denudacijos pėdsakų nerandama, todėl …
Excerpt
Baltijos baseine nuo turonio iki mastrichčio susiklostė stori baltosios kreidos arba kreidos mergelių (vakarinėje dalyje) sluoksniai. Sedimentacijos greitis buvo iki 1 cm per 100 metų (iš viso per 30—35 mln. metų susiklostė iki 300 m kreidos lai- kotarpio …
Excerpt
Neogenas Neogeno laikotarpį Pabaltijyje sudaro į rusvųjų anglių for- macijos paragenezę įeinančios nuosėdos — rudi ir juodi moliai, anglingi smėliai ir aleuritai, rusvosios anglys (lignitas), susida- riusios kontinetinio klimato ežerinėmis aliuvinėmis …
Excerpt
2 pav. Pokvartero paviršiaus pavaizdavimas morfoizohipsėmis Fig. 2. Morfoisohypse scheme of the sub-Quaternary surface eroziniai procesai neotektoniniame etape. Pirmą kartą pavaizduota vientisa prekvartero slėnių (įrėžių) sistema. Praeitame amžiuje 8—9 …
Excerpt
3 pav. Geologiniai profiliai (jų padėtį žr. 1 pav.): 1 — pokvartero paviršiaus pakopos šlaitas; 2 — pakopos paviršiaus absoliutus aukštis (m) Fig. 3. Geological cross-sections (see Fig. 1 for location): 1 — slope-scarp of the sub-Ouaternary relief; 2 — …
Excerpt
6 pav. Pokvartero paviršiaus pakopų ir prekvartero sluoksnių litologinės sudėties palyginimo schema: 1 — pakopų paviršiaus absoliutus aukštis (m); 2 — pakopų riba — šlaitas; 3 — kreidos-kainozojaus uolienos (kreida, mergelis, opoka, aleuritas, smėlis); 4 …
Excerpt
ir sudétinga. Mezozojaus pabaigoje Lietuvos teritorijoje egzis- tavo poligenetinis išlyginimo paviršius: šiaurės rytinėje pusė- je — denudacinis, o pietvakarinėje — akumuliacinis (Illngayna, 1973). Paleogene ir neogene šie paviršiai transformavosi …
Excerpt
Nustatyta, kad Baltijos regione kvartero nuogulų storis ar sudėtis dažniausiai keičiasi skirtingose neotektoninėse struktū- rose (Ill nayna m Ap., 1987). Pavyzdžiui, Žemaitijos diferenci- juotai kilusiame rajone (Heorekronnueckas..., 1982) storiausia …
Excerpt
Skuodo kristalinio pamato Lūžis (kPL) Vid.Pabaltijo Vievio KPL Rytų bara KPL KPL 9 pav. Geologinis profilis A-B (Lietuvos..., 1994); KPL — kristalinio pamato lūžis Fig. 9. Geological cross-section A—B (Lietuvos..., 1994) Polocko KPL 10 pav. Geologiniai …
Excerpt
Glacialiniy nuoguly sedimentacija ir paleogeografija Pleistoceno storymei būdingas akivaizdus nuogulų cikliš- kumas (ritmiškumas), kuris siejamas su apledėjimo periodišku- mu kvartere ('aiiranac, 1979; Gaigalas, 1995, ir kt.). Kiekvie- nas ryškus …
Excerpt
a II viršsalpinė terasa 12 pav. Kreidos ir juros amžiaus luistų prisotintos morenos sandara ir sudėtis Merkio atodangoje prie Akmens kaimo (Varėnos r.): A — apibendrintas morenos tyrimo, žvirgždo ir gargždo ilgųjų ašių orientavimo ir polinkio kampo …
Excerpt
tos performuotos infiltracijos vaizdą. Pjūviai Alovėlės bei Ne- muno (Škėvonių, Siponių) atodangose infiltracijos performuoti labiau, nei minėtų gręžinių pjūviai. Pagal geocheminį tipą — tai sialitinė molinga dūlėjimo pluta, susiformavusi vidutiniškai …
Excerpt
Daugy ez. 1 13 pav. Pleistoceno morenų tyrimų plotas Pietų Lietuvoje: 1 — tirtas gręžinys ir geologinio pjūvio linija, 2 — pokvartero amžiaus paviršiaus paleoįrėžiai (pagal A. Šliaupą) Fig. 13. Area of Pleistocene till studies in the Southern Lithuania: 1 …
Excerpt
eee eee tee eee =), Selo Li oto 5 [coccle M7 == peas GARE 9 [SR2310 Bre11 1 14 pav. Pleistoceno nuogulų storymės ŠV-PR geologinis pjūvis: 1 — molis, 2 — aleuritas, 3 — smulkutis ir smulkus smėlis, 4 — įvairus smėlis, 5 — žvirgždingas smėlis, 6 — gargždas, …
Excerpt
CONS OOO ITT SERN SSO. SS EELS SOE SO e 15 pav. Sibiriškių 467 gręž. Grūdos posvitės morenos granuliometrinių frakcijų (mm) ir mikroelementų (frakcijoje, smulkesnėje negu 1 mm) koreliaciniai ryšiai (r, * 107); išryškinti reikšmingi ryšiai, kai g = 0,05; …
Excerpt
Suomijos, Botnijos jlankos dugno ir Siaurés Svedijos. Sie duo- menys patvirtina visą kitą analitinę ir statistinę medžiagą, liudi- jančią, kad ledynas atslinko iš šiaurės-šiaurės vakarų. Barčių sluoksnių nuogulos paplitusios gana plačiai. Jų nėra tik …
Excerpt
Žiogelių pagrindinės morenos paplitimas ribotas, sporadiš- kas ir tik dešiniakrantėje Merkio pusėje. Gylis svyruoja nuo kelių iki 10-12 metrų. Vietomis ji sudaro paviršių. Storis siekia 5—10, kai kur — 14 m, vyraujantis storis — 4—5 m. Tai gelsvai ir …
Excerpt
aprašytos, atlikta atsidengiančių nuogulų slūgsojimo sąlygų, tekstūros, struktūros (virš 700 bandinių granuliometrinė anali- zė) ir medžiaginės sudėties analizė (virš 200 bandinių geoche- minė analizė, virš 100 bandinių mineraloginė analizė). Tokiu būdu …
Excerpt
ltijos jūra „Ša L I 2 ] Grežiniai ce ee |__| Boreholes oe ae Sea LENKIJA i: 0 20 40km ai LATVIJA “obs, 2 „ . * Vaokai VDOVAINONYS | . eter? 4 + „ TARTOKAI sta WYILKIŠKĖS . aSK aa * ; 5 IE a > PAULIAI ee 2 “o 2. i } CeesWOLA2 «V g | ŪLAS 2 vv of. oe = By …
Excerpt
Genetinis Genetinis Genetinis GenctineaGnai S 2 Eanna Ansa matin iné atmaina ubaplinka g Dugninés Subglacialiné £ ka Supiltinės Supraglacialinė 3 Morenos Uša Suplautinės Terminoglacialinė = nae Supiltinés : Šai oO Kraštinės Seen nee Terminoglacialinė …
Excerpt
LATVIJA R Saltijos jūra RUSIJA Subaplinkos Subenvironments Frrrr Inglacialinė cree EErer Englacial R įkiminosjacialns Terminoglacial = Proglacialinė == Proglacial < 5 © vy LENKIJA < BM 0 20 40 km LATVIJA „ Šaltijos jūra RUSIJA Subaplinkos Subenvironments …
Excerpt
vo įvertintos atliekant tyrimus atodangose ir koreliuojant grezi- nių pjūvius, tačiau sudarytuose tarpmoreninių nuogulų sedimen- tacijos žemėlapiuose (žr. komp. diską) tai neatsispindi. Didžiausias tarpmoreninių nuogulų storis yra susijęs su įvai- riais …
Excerpt
piritas limonitas piroksenas leukoksenas 0 a Inglacialinė, terminoglacialinė Hr > 0,80 turmalinas magnetitas amfibolai Proglacialinė, staurolitas epidotas srautų nuogulos ilmenitas distenas cirkonas apatitas 0,80 > Hr > 0,75 granatai fosfatai rutilas 50 …