Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
lios visuomenės problema siekiama įrodyti, kad susidūręs su politinio sąmokslo reiškiniu, politikos mokslas patiria nesėkmę. Geras sąmokslas sugeba pateisin- ti savo vardą net ir tobuliausio mokslinio metodo akivaizdoje. Mokslininkai apie sąmokslus negali …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Siekiama įrodyti, kad Kanto politinė filosofija gali būti pritaikyta Konigsbergo likimui po Antrojo pasaulinio karo apmąstyti. Jaučiuosi skolingas žmonėms, su kuriais turėjau daug naudingų pokalbių ir kurių kritika pakeitė pirminį šios knygos straipsnių …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Politikos filosofijos tikslas Pozityvizmas yra agresyvi mokslo filosofija. Pozityvistai ne tik pabrėžia moks- lo reikšmę, bet ir puola visa, kas negali būti patikrinta jo metodais. Pagrindi- nis jų išpuolių objektas yra filosofija. Jie sukūrė savo …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
sirodymu, išgyvena klestėjimo laikotarpį. Politikos filosofija šiuo metu yra vie- na įdomiausių politikos mokslo šakų. Politikos mokslininkai paskendo smul- kiuose tyrinėjimuose, o politikos filosofai sugebėjo pasiūlyti naujų reikšmingų teorijų ir idėjų. …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
tikos filosofijos. Be šito neįsivaizduojamas jų kuriamos disciplinos tapatumas. Per daugiau negu šimtmetį nusistovėjo keletas pagrindinių bruožų, lei- džiančių apibūdinti politikos mokslo ir filosofijos skirtumus. Pirmiausia, rei- kia paminėti politikos …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
bando išversti į išorinių - socialinių, biologinių ar psichinių - žmogaus elgesio paskatų kalbą. Politikos filosofai mąsto kitaip. Jie yra įsitikinę, kad politinis gyvenimas negali būti aprašytas be dėmesio vertybėms. Politikos mokslas pasižymi griežtomis …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
kai. Geriausias įrodymas - praeito amžiaus antrosios pusės analitinė filosofija. Analitikai filosofiją traktavo kaip metodą, o ne kokį nors substancialių teiginių rinkinį. Tai buvo keistas sumanymas - filosofai savo misiją bandė pateisinti elgdamiesi taip …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
/ ir moralę. Mokslininkai negali pasirašyti po Aristotelio teiginiu, kad praktinio gyvenimo klausimai gali būti pateikti tik bendrais bruožais, o ne tiksliai. Juos dar labiau turi stebinti šio autoriaus tvirtinimas, kad politiką tiriančio proto sprendimai …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Politikos filosofai taip pat gali pateikti daugybę pavyzdžių, įrodančių praktinį jų teorijų ir idėjų pritaikomumą. Tarkime, jie gali kalbėti apie Tomo Akvinie- čio filosofijos įtaką katalikų bažnyčios doktrinai, Johno Lockeo poveikį libe- ralizmui, …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Oakeshotto žodžiais tariant, politika neprasideda nuo teorijos, panašiai kaip kulinarija neprasideda nuo kulinarijos vadovėlio. Politinės institucijos išau- ga iš žmonių kasdienių įsitikinimų ir praktinės veiklos įgūdžių. Mokslininkai negali nesiskaityti …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Politikos filosofai negali pabėgti nuo kantiškos savo disciplinos tikslų sampratos. Kantas manė, kad ne viskas politikoje yra iš patyrimo, bet pri- klauso nuo tam tikrų sąvokinių ir vertybinių prielaidų. Jis siūlė skirti empiri- nį patyrimą ir jį …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
12 nio tvirtinimus skirstydamas bei priskirdamas filosofinėms kategorijoms“? Analitikų maištas filosofų stovyklos viduje šiuo metu jau yra beveik visiš- kai numalšintas. Jų oponentams pavyko įrodyti, kad filosofai negali pabėgti nuo substancialių …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
lus, filosofai dažnai sąmoningai ir nesąmoningai galvoja apie savo didįjį opo- nentą. Tai leidžia atsirasti tam tikram veidmainiavimui — tai, ką jie sako viešai savo didžiojo oponento akivaizdoje, dažnai skiriasi nuo to, ką jie daro nagrinė- dami …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Nėra abejonės, kad rašytojai ir menininkai taip pat kalba apie normas ir vertybes. Tačiau negalima nematyti, kad tarp Ihomaso Hobbeso ir Williamo Shakespeare'o samprotavimų apie politiką egzistuoja esminis skirtumas. Post- modernistai į tai yra linkę …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
cijoms. Tačiau dauguma politikos filosofų šiandien ir toliau lieka teorijos, o ne meno pusėje. Tai galima traktuoti kaip tam tikrą politikos filosofijos ir po- litikos mokslo giminystės įrodymą. Net ryždamiesi įvairiausiems idėjiniams eksperimentams, …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Eiliniai politinio gyvenimo dalyviai taip pat kuria savo „mėgėjiškas“ teorijas, ir tai yra pagrindinis akademinės politinės filosofijos gyvybės šaltinis. Aka- demikai dažniausiai tik išryškina visuomenės, kurioje jie gyvena, filosofinius “ įsitikinimus. …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Politikos mokslas kaip demoralizacijos šaltinis Straipsnio tikslas — įrodyti, kad politikos mokslas prisideda prie šiuolaikinės politikos sampratos demoralizacijos. Pagal tam tikrą nusistovėjusią tradiciją mokslininkai turi būti neutralūs piliečių …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
ti, demoralizaciją. Tačiau liberalioji politikos demoralizacijos samprata skiriasi nuo tos, kurią sukuria skirtingų moralinių įsitikinimų žmonių diskusijos. Pri- tardami liberaliajai politikos sampratai, piliečiai nesutaria dėl to, kas yra mo- rali …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
kadangi visus liečiančiais klausimais kiekvienas nori aikštėn išeiti su vėliava, visuomenei jie tai pateikia kaip visuotinį principą. ! Prie šio Elzenbergo pastebėjimo dar reikia pridurti vieną svarbią detalę — mokslininkų abejingumas moraliniams …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
sritį. Atskiri moksliniai tyrinėjimai negali padaryti kokios didesnės įtakos moralinei politinio gyvenimo pusei. Pagrįstai galima kalbėti tik apie per ilgą laiką sukuriamą demoralizuojantį mokslinio mąstymo efektą. Vertybinis neu- tralumas nėra savaime …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
mažai domina-moralinė politinių įvykių prasmė. Kaip privatūs asmenys jie gali pripažinti kokybinį moralinių siekių skirtumą, tačiau kaip mokslininkai jie laikosi aprašomosios analizės. Pritaikius garsiąją Johno Stuarto Millo frazę, galima sakyti, kad …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
gyvenimo perspektyvos, tai mažai pagrįstas įsitikinimas. Nesunku įrodyti, kad politinis gyvenimas gali būti pažintas ir be mokslininkų pagalbos. Politinė ti- krovė turi savo racionalumo standartus, kurie iš esmės skiriasi nuo moksli- nio racionalumo …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Politikos mokslas atsirado iš polemikos su tam tikrais moraliniais požiū- riais. Machiavellis, Hobbesas ir Spinoza yra tie autoriai, kurie sukūrė politikos mokslo įsitvirtinimui būtinas moralės filosofijas. Šiandien mes nematome jų suformuluotų politikos …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Su politikos mokslu šiandien galima polemizuoti ne ieškant naujų, bet pri- simenant senas filosofijas. Nauja politikos samprata ir naujas politikos mokslas išaugo iš to paties filosofinio kamieno. Modernusis politikos mokslas atsirado kartu su …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
sikine santykio tarp šių dalykų samprata, galima apibūdinti kaip neabejotiną politikos demoralizaciją. 7 Modernusis politikos mokslas iš esmės skiriasi nuo klasikinės politikos filosofijos. Pirmiausia tuo, kad jis yra metodiškas, pasižymi griežtomis …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
terminizmo principus. Jo pasiūlytas piliečių reprezentavimas naudojantis vi- suomenine sutartimi yra sukurtas pagal tą patį modelį, kaip ir Boyle io daiktų reprezentavimas naudojantis fizikos laboratorija. Moderniosios politikos sampratos neįmanoma buvo …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
metodu, - rašė jis, — ir noriu pateikti griežtus įrodymus toje srityje, kurią jie paskelbė prieštaraujančia protui, tuščia, absurdiška ir pasibaisėtina.“"* Niekada anksčiau moralės tiesos nebuvo įrodinėjamos geometrijos teoremomis. Nors politikos mokslas …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
mingu politinio gyvenimo elementu, daugiau vien politinės retorikos puošme- na. Net didysis Hobbeso oponentas Immanuelis Kantas nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kuo morali politika skiriasi nuo politinio moralizavimo. Jis atmetė Hobbeso materializmą ir …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
reiškinius suvokti kaip daiktus“!* atitinka Hobbeso susižavėjimą „politinio kūno“ idėja. Šių skirtingais istoriniais laikotarpiais atsiradusių idėjų panašumai yra są- lygoti bendros moderniosios politikos ir moderniojo politikos mokslo kilmės, kurios …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
, atsiranda iš mokslinio mąstymo priešingybės — poetinės vaizduotės, meninės intuicijos, moralinių sentimentų ir kasdienio patyrimo. Berlino žodžiais, „šne- kame apie gerą politinį numatymą ir uoslę ar klausą, apie politinę nuojautą, kurią pagimdo meilė, …
In:
Politika be vertybių /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 2605
  • Page 2606
  • Page 2607
  • Page 2608
  • Current page 2609
  • Page 2610
  • Page 2611
  • Page 2612
  • Page 2613
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »
Information

  • About
  • Projects
Heritage

  • Rare books
  • Manuscripts
  • Graphics
  • Virtus
Contacts

  • VU Library
  • Universiteto g. 3, LT-01122, Vilnius
  • Email: skaitmenines.kolekcijos@mb.vu.lt