Excerpt
2 i 2 konstatuoto blogo elgesio ar nesugebėjimo citi pareigas. ! IV. NEPAKEIČIAMYBĖS PROBLTMOS IŠVYSTYMAS —————— -—- RUSIJOJE ligi 1885 m. gegužės mėn.20 d.įstatymo, Rusijoje jau XVIII amžiuje buvo šis tas nuveikta tam, kad valdininkų atleidimas …
Excerpt
+ Advos din ot. r i ž i B - 4 2 Aptod dv inar …
Excerpt
s 13- namųjų užcarytojai, asmens, kurie yra stiprūs dėl jų užimamos visuomenėje vietos; dėl to teisėjų būklė turi būti kiek galint labiau nepriklausoma; tam tikslui pa-. siekti, Sujungtų Departamentų nuomonė, turi būti nusta- tyta: 1/ kad visi teismo …
Excerpt
mo principams, bet joms nepavyko apginti 1864 m, as mų dėsnius, Reakcinių stovių tendencijos perzalėjo 4r 1685 m. gegužės mėn, 20 a, buvo išleistas naujas įstat mas, kuris padarė šiuo atšvilziu pagrindinį pakeitimą, | ir nuo to laiko teisėjų …
Excerpt
gali būti aviejų rūšių: Zizinės ir doros pobūdžio. 4 Fiziškai netinkami teisėjo tarnybai dėrdai, asmens, kurie ima sirgti tokia liga, dėl kurios jie u0- gali atlikti teisėjų pareigų, Negali būti ir toliau | sėjų vietose asmens, kurie išėjo iš proto arba …
Excerpt
tą tarnybą, ir bendruoju teismo susirinkimu jie atlei- džiami /T.Sutv. įst, 228 str, / 2/ jeigū per metus nuo dienos susirgimo sunkia liga, dėl kurios teismo tarnautojas visai negali atvykt 4 darbą, šis aki) nepaduoda prašymo atleisti jį -1B tar: nybos, …
Excerpt
sižengimus ir neišsizgalėjimą, kai tai nustato teismas. | Pagal 1885 m. įstatymą nepareinamai nuo atleidimo teismo keliu, teisėjus gali atleisti sudarytas tuo pat įstatymu Aukščiausias Disciplinarinis teismas, Patį atleidimo klausimą zali kelti …
Excerpt
"kelis kartus. Tokiais atvejais net nereikalinga, kad "I leidimus nustatytų 1295 * 11 mA Aukšči iausias aa Teismas pirmiau tuos apai- Taip pat galima atleisti teisėjas už netarnybos veiksmus, kurie yra priešingi doroveį ir kurie nesude Trinami su teisėjo …
Excerpt
- 19 ustato, kad "Teismo Pirmininkai, jų padėjėjai ir na- riai negali būti atstatyti be prašymo, nezali būti ke- liami iš vienos vietos į kitą be sutikimo, išskyrus atsi 2 tikimus, nurodytus 228-230, 295, 295 ir 296 strestra" Vienų nuomone, Laik. Teismų …
Excerpt
žų 2, 3, 5. 6. 7, - 20 - 5ŽESAATURLI Anmudepos: K yuenin 0 oygelicokoli necuengemocTN M,„Bpyn: HecuengeuocTs /Boxruaa Duuukx,Bpokrays=DpOR/ Prof.M.Rėmeris, Dabartinės Konstitucijos „Prof. A.Krikščiukaitia, Baudžiamojo proceso paskaitos Npob,H.Posunį Rypo …
Excerpt
Valstybinio Universiteto į Mokslinė Biblioteka …
Excerpt
- 123 - lių interesų svėrime. Kraštutiniais atvejais, gręsiant soci- jalinei nelaimei, galima ir prieš įstatymą spręsti. Tačiau spręsti reikia atvirai, be jokio slapto aplinkinio kelio ir aiškinimo?) Stampe nenori didelės laisvės baudžiamose bylo- se ir …
Excerpt
1 seomnstšbuad sėvaisI a6[65ED Hromsa sąmat2 E aniaidiis | Ismeiss tėusiššius bad „Lror 4ad „9a0umelst oėoutnasmoš +: 9E bai „obozės an užisI utatdisd8i" „siIa3 mo3sL srinos įės1ui , 15 upė sė1ud „si Lsnsteni sienst5š8X08 Ait Let“ „Alevusitss aud "eštht …
Excerpt
- 124 - nai. kūrybiniu; darbu turi: senti? "Laisvos teisės" judėjimas pasireiškė ir Prancūzijoje.Pir- mutinis pasižymėjo čia Geny, pradėjęs kovą prieš įstatymo griež tumą. Jis pabrėžė, kad pozityvi teisė nesutampa su įstatymu ir yra daug platesnė ir kad …
Excerpt
3 $ bindėroi žeitą gvod agįėbe1a „vado aš oksntkia as ainišaa, iMųisiet uB rąmetussa šėisi žvytisog ba4 „ėšė1054 eit „mt tu BTUSIa 194 Šaisi "Ivyžisog seiv bai 11 šnestslą 3085 sS1TY ri "sanob" sixiYa stt „Ltydzsvi aneisyšūae omtnevęa DimiB 5194 ašiam1ol …
Excerpt
e 15 + tiesioginių "donne" srities dėsnių. Tuo būdu jis skiria pozi- tyvią formalią ir intuitingą teisę, kurios šaltiniai yra pir- miniai, o formaliosios antriniai. Jis skiria esminius ir tech- niškus elementus teisėje. Jo nuomone vienas pagrindinių …
Excerpt
aAViS Sikikėi Od L ia okomdūs“ 05: seišatos « au taeno [6 auXš En 101 s1v ssiABA nų sfėsis+ oitemeis "a žuztanoo" +1I VABLnKos* > š14 itipiielsą e iesnsbanetė „teimitIaš ešaioi zoivyi Esog al Lan 94 ssmyiste; bau „sišbusvgeun ožIsb av alį „piitixob gaiolb …
Excerpt
- 126 - xažo jurisdikcija, o ne kaip valstybinė.) Lambert labai domė- josi ir nagrinėjo anglo - saksų teisėjų teisę ir teismų sant - varką. Nagrinėdamas Amerikos teismų įsigalėjimą (žiūr. II B) jis smerkė tai, škip keldamas teismo reikšmę. Iš viso reikia …