Excerpt
Greta gamtos mokslų Universiteto edukacinėje programoje daug vietos skirta ir tiksliesiems mokslams. Naujais mokslais išpurenta kultūrinė ir socialinė Lietuvos dirva išaugino tokį fenomeną kaip Vilniaus astronomijos mokykla. Šios mokyklos pradininku būtų …
Excerpt
“r u L 2 „Vilniaus meno mokyklos“, tapusios svarbiausiu meninės kultūros centru Lietuvoje, genezė prasidėjo 1797 m. Vilniaus universitete įkūrus pirmąją Piešimo ir tapybos katedrą, kuriai vadovauti iš Varšuvos atvyko tapytojas P. Smuglevičius — pirmasis …
Excerpt
pirmasis Universitete pradėjęs skaityti Lenkijos ir Lietuvos istorijos kursą atskirai nuo visuotinės istorijos. Žymiausias politinės ekono- mijos minties atstovas buvo Jeronimas Stroinovskis (1752-1815), įkūręs pirmąją ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje …
Excerpt
Vilniaus universitetas išugdė lietuvių moderniosios tautos šauklį istoriką Simoną Daukantą, kuris pirmasis lietuviškai parašė Lietuvos istoriją, idealizavusią ikikrikščioniškąją Lietuvą. S. Daukanto parašyta istorija nulėmė lietuvių istorinę savimonę XIX …
Excerpt
4.6. Senojo Vilniaus universiteto uždarymas ir likimas Prasidėjus 1831 m. sukilimui, nemaža universiteto studentų kovėsi sukilėlių gretose. Caro valdžia į tai atsakė drastiškai ir žiauriai — caro Nikolajaus I dekretu 1832 m. gegužės 1 d. Vilniaus …
Excerpt
Stepono Batoro universiteto atidarymo iškilmės. Ši nuotrauka yra svarbi dar ir tuo, kad ją fotografavo tarpukario Vilniaus miesto „metraštininkas“ žymus fotografas profesionalas, 1919 m. universitete įsteigės meninės fotografijos fakultatyvą, J. Bulhakas, …
Excerpt
5. UNIVERSITETAS XX AMŽIUJE 5.1. Vilniaus universiteto restitucija Lietuviai atkuria Universitetą Lietuvoje aug kartų reikalauta atkurti rusų caro uždarytą Universitetą. To prašė Lietuvos bajorai savo sei- meliuose. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje …
Excerpt
Stepono Batoro universitetas Garbės daktaro vardus teikė ne tik mokslininkams, bet ir Lenkijos politikams 1 — valstybės vadovui J. Pilsudskiui (1922), generolui L. Zeli gowskiui (1923), maršalui E. Rydz —- Smigžy (1937). Šioje nuotraukoje matome …
Excerpt
Sovietų Rusijos Raudonajai armijai užgrobus Vilnių ir mėginant pradėti Lietuvos sovietizavimą, sovietinė Lietuvos ir Gudijos marionetinė vyriausybė 1919 m. kovo 13 d. dekretu paskelbė apie Darbo universi- teto Vilniuje atidarymą. Sovietai mėgino …
Excerpt
1959 m. Vilnius atiteko Lietuvai, baigėsi lenkiškasis Vilniaus universiteto istorijos tarpsnis. Čia matome paskutinijį Stepono Batoro universiteto rektorių žymų Lietuvos teisės istorijos tyrinėtoją ir politiką S. Ehrenkreutzą, mirusį 1945 m. KGB vidaus …
Excerpt
Stanistawo Zajączkowskio, Ryszardo Mienickio, teisės istoriko Ste- fano Ehrenkreutzo, literatūrologo Stanislawo Pigono darbai. Minėtini Stefanas Srebrny, Wladislawas Dziewulskis, Juliuszas Ktosas. Stepono Batoro universitetas turėjo didžiulės reikšmės …
Excerpt
Ekonomistas, „lito tėvas“ prof. Vladas Jurgutis 1946 m. Universiteto dėstytojus supažindina su Almae Matis istorija. Tais pačiais metais Finansų ir kredito katedros vadovas prof. V. Jurgutis, kurio žinios ir mąstymas netilpo į dogmatiškus ideologinius …
Excerpt
5.4. 1944-1990: sovietinės epochos Universitetas Laikmečio ženklai Universitete 1944 m. vasarą Raudonajai armijai užėmus Vilnių, žlunga Lietuvos visuomenės viltis atgauti valstybės nepriklausomybę. Vakarų sąjun- gininkams nuolaidžiaujant prasideda antroji …
Excerpt
Sovietizuojant Lietuvos jaunimą didelis auklėjamasis vaidmuo skirtas įvairioms „revoliucinėms, politinėms šventėms, demonstracijoms — dėstytojai ir studentai privalėjo jose dalyvauti. Vilniaus universiteto studentų kolona bolševikinio spalio perversmo …
Excerpt
Lietuvos aukštoji mokykla daro didžiulę įtaką Vilniaus ir viso krašto visuomenei, kultūrinei jos raidai. Antihumaniško sovietinio režimo salygomis Universitete išlieka gyva rezistencijos dvasia, 0 jo kuriamos vertybės saugo tautos gyvybingumą, gaivina …
Excerpt
Vilniaus universiteto studentai išvyksta padėti kolūkiečiams nuimti derlių (1956). Nuo pirmųjų pokario metų, ypač pradėjus prievartinę kolektyvizaciją, Universitetas buvo verčiamas „šefuoti“ kaimą. Susidarius „nepalankioms oro sąlygoms“ (o taip būdavo …
Excerpt
Universiteto mokslas: laimėjimai ir praradimai Penktojo dešimtmečio pabaigoje Vilniaus valstybinis universitetas įtrau- kiamas į Sovietų Sąjungos mokslo laipsnių teikimo sistemą, gauna tei- sę įsteigti stacionarią, vėliau - neakivaizdinę aspirantūrą. …
Excerpt
Artėjant 400-osioms Universiteto metinėms, iš Ermitažo muziejaus Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) mėginta atgauti unikalų renesanso dailės ir istorijos paminklą — senojo Vilniaus universiteto rektoriaus skeptrą. Sąjunginei valdžiai atmetus …
Excerpt
IV. Seimo narys ir Seimas 97 Įstatymų leidėjas detaliai nereglamentuoja frakcijų darbo tvarkos, t.y. apsiriboja nuostata, kad frakcijos pačios nustato savo darbo tvarką, neprieštaraujančią Seimo statutui (Seimo statuto 40 str. 4 dalis). Turint tai omenyje …
Excerpt
98 Seimo nario teisinė padėtis 2.1.3. Opozicinės frakcijos Seimo statutas pirmąsyk Lietuvos parlamentinės teisės raidoje nu- mato opozicines frakcijas (Seimo statuto 42 str.). Tokiam įstatymų leidėjo sprendimui atviros visuomenės siekio (Konstitucijos …
Excerpt
IV. Seimo narys ir Seimas 99 nesutikti su Vyriausybės (ne politinės partijos!) programa, skelbti alter- natyvias Vyriausybės programas ir Seimo daugumos nuostatoms neta- pačias nuostatas politinių deklaracijų forma. Taigi parlamentinė opozi- cija — ne …
Excerpt
100 Seimo nario teisinė padėtis TSR Aukščiausiojoje Taryboje?“, manytina, kad Seimas, kuriame nesu- siformuoja ir nefunkcionuoja opozicija, neatitinka konstitucinio Lietu- vos Respublikos demokratijos modelio. Taigi parlamentinės demokrati- jos vidinės …
Excerpt
IV. Seimo narys ir Seimas 101 tinimas Seime: pagal Seimo statuto 44 str. 4 dalį, komitetų sudėtį tvirtina Seimas, balsuodamas už visų komiteto narių sąrašą; nepatvir- tinus visa procedūra kartojama iš naujo. Turint omenyje, kad Seimo dauguma pagal Seimo …
Excerpt
102 Seimo nario teisinė padėtis 3 dalis), arba net specialaus “Opozicijos įstatymo“ priėmimas??, kiek daugumos Seimo narių opozicijos poreikis. 2.1.4. Frakcijos ir Seimo Pirmininkas Remiantis Konstitucijos 89 str., Respublikos Prezidentui mirus, at- …
Excerpt
IV. Seimo narys ir Seimas 103 jų pavedimų (Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 10 str. 4 dalis), manytina, kad Seimo Pirmininkas privalo pasyviai laikytis frak- cijos, kurioje jo veikla sustabdyta, atžvilgiu, t.y. privalo nebalsuoti frak- …
Excerpt
104 Seimo nario teisinė padėtis ar bendrais nacionaliniais interesais. Tačiau tam užtikrinti nebūtina ko- reguoti Seimo statuto 25 str. 2 dalį: kiekvienas Seimo narys, tarp jų ir Seimo Pirmininkas turi vadovautis valstybės interesais (Konstitucijos 59 …
Excerpt
IV. Seimo narys ir Seimas 105 Seimo Pirmininkui įteikia pareiškimą, pasirašytą ne mažiau kaip penkių Seimo narių. Taigi siekiant realizuoti bendrą interesą ir įgyti šiam tiks- lui frakcijos teises būtina, kad ne mažiau kaip penki Seimo nariai pasirašytų …
Excerpt
106 Seimo nario teisinė padėtis Seimui priimant įstatymus (žr. Konstitucijos 69 str. 2 dalį) ar, pvz., renkant ir atšaukiant Seimo pareigūnus (Seimo statuto 194 str., 222 str.), laikytina svarbiausia Seimo nario dalyvavimo parlamentinės valios su- …
Excerpt
IV. Seimo narys ir Seimas 107 Seimo posėdyje (žr. Seimo statuto 116 str. 1 dalį). Manytina, kad nuolatinis ar vyraujantis slaptas balsavimas Tautos atstovybėje neatitinka konstitucinio Lietuvos Respublikos demokratijos modelio. Tačiau pastebėtina, kad …
Excerpt
108 Seimo nario teisinė padėtis konstitucinę padėtį valstybėje (Konstitucijos 89 str.), minėtai Tautos atstovo teisei teiktina didelė teisinė ir politinė reikšmė. Istoriškai parlamento narių, o ne kitų institucijų teisę rinkti pa- grindinius parlamento …