Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
f 553 VILNIAUS UNIVERSITETAS ( 1. VILNIAUS UNIVERSITETAS: ISTORIJOS APŽVALGA ( 3. 1579-1773 - BAROKO EPOCHA: JĖZUITŲ UNIVERSITETAS | ( 2. LIETUVA IKI UNIVERSITETO | | 28 ) ( 4. 1773-1832 - UNIVERSITETAS APŠVIETOS EPOCHOJE ( 5. UNIVERSITETAS XX AMŽIUJE |) …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Naujajį Vilniaus universiteto herbą. 1994 m. sukūrė dailininkas Petras Repšys. Apatinėje skydo dalyje žemiau Lietuvos herbo Vyčio pavaizduota ranka, laikanti knygą. Kuriant herbą remtasi europine heraldikos tradicija: knygas savo herbuose turi dažnas …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
pirmąjį „modernų lietuvį“ Simoną Daukantą, taip pat europinio garso poetus, kilusius iš LDK (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos), tačiau tapusius lenkų moderniosios kultūros korifėjais ir tautos pranašais, — Adomą Mickevičių ir Julijų Slovackį. Visi šie …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Senojo Vilniaus universiteto herbas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos herbas Vytis, apgaubtas rektoriaus toga ir apvainikuotas didžiojo kunigaikščio kepure, 0 virš jos - rektoriaus kepurė, Universiteto autonomijos simbolis. Net ir Rusijos imperijai …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
1832 - nuslopinusi Lenkijos ir Lietuvos visuomenės sukilimą, Rusijos imperijos valdžia uždaro Universitetą. 1919 - po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus Rusijos imperijai, atkurti Universitetą Vilniųje mėgina besikuriančių Lenkijos ir Lietu- vos valstybių …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
„Pagoniškoje Lietuvoje galima aptikti tik civilizacijos užuomazgų, todėl veltui joje "teškotume įspūdingų mūrinių miestų ar. raštijos paminklų. Vis delto ilgą laiką, o ir šiandien moderniojoje lietuvių istorinėje sąmonėje pagoniškas Lietuvos valstybės …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
estus ir švedų nukariautus suomius. Iš šios grandinės išsprūdo tik Lietuva, kurios valdovas Mindaugas apsikrikštijo, 0 1253 m. buvo karūnuotas ir tapo tiesioginiu popiežiaus vasalu, kartu Europos istorijos figūra. Deja, ir Lietuvos Karalystė liko …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Lietuvos Statutai — tai trys teisynai (1529, 1566, 1588 m.), sudarę teisinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos santvarkos pagrindą. Jie, sudaryti dar. iki Vilniaus universiteto įkūrimo, rodė išaugusį senosios Lietuvos civlizacijos lygį ir integraciją į …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
tėjimas su Lenkija lėmė Lietuvos visuomenės ir kultūros lenkėjimo procesus, tačiau šie procesai nelaikytini polonizacija, nes pati LDK visuomenė rinkosi lenkų kalbos ir kultūros fenomenus (tokius pro- cesus mokslas vadina akultūracija). Trečias veiksnys …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
EMS Rostokas j Vitenbergas , T Frankfurtas 2 Leipcigasą9 SI / “o į Erfurtas X 12 Janaefiana Ša DLK siena o ili Krokuva e Dilingenas 1364 (iki 1569 m.) Tiubingenas 1477 e Bazelis 1460 Universitetas Paduva 222 o įkūrimo metai STUDENTAI IŠ LDK VAKARŲ IR …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
3. 1579-1773 — BAROKO EPOCHA: JĖZUITŲ UNIVERSITETAS 3.1. Universiteto įkūrimas ilniaus universitetas kūrėsi ne tik kaip civilizacijos raidos ir valstybės politikos vaisius (jis kūrėsi kaip magistrų, o ne scholarų universitetas). Konkrečią jo kūrimosi …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Vilniaus universiteto struktūra (1579-1641): fakultetai ir katedros EDTA Vilniaus universitetas buvo kuriamas Romos jėzuitų kolegijos pavyzdžiu tik su dviem (Filosofijos ir Teologijos) fakultetais, skirtingai nuo klasikinės 4 fakultetų universiteto …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Baigęs penkių kursų kolegiją (vėliau studijos pailgėjo iki septynerių metų), jaunimas galėjo studijuoti Filosofijos fakultete, kur mokslas truko trejus metus. Studentai, baigę Filosofijos fakultetą ir neketinę būti kunigais, tuo ir pasitenkindavo, o tie, …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Martyno Smigleckio Opus Magnus Logica antraštinis puslapis. Jėzuitų akademijoje Ingolštate 1618 m. pasirodžiusi Logica, kurioje remiamasi Aristoteliu, greitai pasklido po visą Europą — ja rėmėsi Oksfordo bei Sorbonos daktarai, taigi ne tik jėzuitų …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
ilustrata (Ingolstadt, 1618), išsirutuliojusiu iš 1586-1587 m. Vilniaus universitete skaito paskaitų kurso. Šis vadovėlis iki XIX a. plačiai naudotas ir vertintas ne tik Prancūzijos jėzuitų mokyklose ir Sorbonoje, bet ir anglikoniškoje Anglijoje, ir net …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Konstantino Sirvydo Dictionarium trium linguarum antraštinis puslapis. Šis apie 1620 m. Vilniuje išleistas trijų kalbų (Ienkų-lotyny-lietuvių) žodynas - tai reikšmingiausias Vilniaus universiteto auklėtinio ir profesoriaus K. Sirvydo darbas, pelnęs jam …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Vargu ar galima šią į dangų orientuotą, gal Johano Sebastiano Bacho muziką primenančią teoriją paaiškinti vien barokine epochos ir Vilniaus universiteto dvasia. Sklandžiau tai būtų aiškinti Vilniaus universiteto filosofijos studijų integralios dalies — …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
M.K.Sarbievijaus — bene garsiausio senojo Vilniaus universiteto žmogaus - portretas. 1623 m. Romoje popiežiaus Urbono VIII vainikuotas laurų vainiku, tokiu pat kaip kadaise garsieji italų poetai Dantė Aligjeris ir Frančeskas Petrarka. 1625 m. Kelne …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
3.5. Baroko architektūra ir Vilniaus universitetas Vilniaus jėzuitiškasis universitetas buvo vienas iš reikšmingiausių baroko epochos reiškinių Lietuvoje. Tačiau šios epochos pavadinimą mokslas yra perėmęs iš architektūros istorijos, seniai vartojusios …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Jėzuitai ne tik įkūrė Vilniaus universitetą, bet ir nulėmė visos epochos, kurią vadiname baroku, pobūdį. Vienas iš įspūdingiausių Vilniaus baroko mokyklos paminklų - Vilniaus Misionierių Švč. Mergelės Mari ijos Dangun ėmimo bažnyčia, statyta 1695-1730, …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Lenkų kalbos ir kultūros Vilniaus universitete buvo mažai, netgi mažiau nei kitose kultūros srityse. Tai lėmė Jėzuitų ordino univer- salumo idėja, nuosekliai plėtojama lotynų kalbos puoselėjimu, ir įvairi profesūros kilmė. Aišku, lenkų kilmės profesorių …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Poreikis įkurti aukštąją mokyklą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje brendo jau Žygimanto Augusto valdymo laikais (1548-1572). Gauti Lenkijos ir Lietuvos valdovo sutikimą įsteigti kolegiją Vilniuje siekė tiek protestantai, tiek popiežiaus siunčiamos …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
6 VIDIA LITVANIAE Aianpėš: p universitetas, bent jau dar visai neseniai, nesiedino savęs su senuoju Karaliaučiaus universitetu, — todėl dažnai sakoma, kad Vilniaus universitetas yra seniausias universitetas Rytų Europoje. Ypač ši mintis buvusi gyva prieš …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Meletijaus Smotrickio „Slavų gramatikos“ antraštinis puslapis. Vilniaus universiteto auklėtinio, vieno iš didžiausių to meto eruditų ir bažnytinių veikėjų, stačiatikio (vėliau — unito) M.Smotrickio parašytos pirmosios „Slavų gramatikos“ (1619 m.) įtaka …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Vidurio Rytų Europa, iš naujo atranda save. Aišku, kad šiam nuo viduramžių katalikiškam regionui, be Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, priklausė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštija. Tarę, kad Tartu ir Turku universitetai labiau priskirtini Šiaurės …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Per sunkius Lenkijos-Lietuvos valstybės reformų ir žlugimo bei naujos — Rusijos imperijos tvarkos įsitvirtinimo metus Vilniaus universitetui vadovavo ilgametis jo rektorius (1780-1799) žymus astronomas M. Počobutas. M. Počobuto astronominių stebėjimų …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
4.2. Vilniaus universitetas ir Apšvieta 1773 m. popiežiaus Klemenso XIV bule panaikintas Jėzuitų ordinas. Reikėjo nuspręsti, ką daryti su jėzuitų administruotomis mokyklomis ir jų valdytu turtu. Tų pačių metų spalį įkurta Edukacinė komisija, perėmusi savo …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
1804 m. į Vilnių atvykęs Johanas Peteris Frankas ir jo sūnus Jozefas buvo žinomi Europoje austrų medikai. Vilniaus universiteto terapijos profesorius (1804-1805) J. P. Frankas yra laikomas Vilniaus medicinos mokyklos pradininku. VILNIAUS UNIVERSITETAS …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
universitete buvo ne pradžia, o jau pribrandintos lenkinimo akcijos vaisius. Didelis dėmesys buvo skiriamas palaikyti ryšius su užsienio profesoriais. Jau 1804 m. atvyko aštuoni Vakarų Europos profesoriai. Buvo numatytos ir Vilniaus universiteto …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View
Excerpt
Joachimas Lelevelis - garsiausias Apšvietos universiteto istorikas, Vilniaus istorikų mokyklos pradininkas, pirmasis Lenkijos ir Lietuvos mokslo istorijoje ėmė ieškoti istorijos tikslų ir metodo, Europos istoriją dėstė kaip integralią: politinę, ūkio ir …
In:
Vilniaus universitetas, 1579-1999 /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3114
  • Page 3115
  • Page 3116
  • Page 3117
  • Current page 3118
  • Page 3119
  • Page 3120
  • Page 3121
  • Page 3122
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »