Excerpt
mių tipologijos principai. Visa tai pirmiausia leido pakeisti siau- rą požiūrį į leksinę reikšmę ir apibrėžti ją ne tik žodžio santykio su pavadinamu tikrovės objektu požiūriu, bet atsižvelgiant ir į kal- bines jos raiškos priemones. „Žodžio reikšmė …
Excerpt
temos, pagrindai ir apibrėžtas žodžio, kaip dvipusio lingvistinio ženk- lo, statusas, atrodo galima buvo tikėtis, kad kalbos ženklų turinys bus tiriamas nauju — semiologiniu — požiūriu. Tačiau daugumos to meto lingvistų dėmesys nukrypo į kalbos reiškinių …
Excerpt
Kitos lingvistinės = mokyklos — g /ose mal ikos — kūrėjas L. Hjelmslevas (Hjelmslev) pradėjo vartoti vėliau kalbotyroje iš- populiarėjusius raiškos plano ir turinio plano termi- nus, tačiau/juos vartojo tirdamas ne konkrečius kalbos vienetus, o kurdamas …
Excerpt
botyros objektu. Jos atstovai sukūrė vadinamąją turinio gra- matiką (vok. die inhalibezogene Grammatik). Ką natija davė šios mokyklos idėjos semantikos raidai? Norint atsakyti į šį klausimą, reikia bent trumpai aptarii prielaidas, lėmusias šios …
Excerpt
pagrindine lingvistikos disciplina būtų laikomas mokslas apie są- vokas (vok. Begrijįslehre) [Weisgerber, 1927]. Taigi neohumboltininkai, postulavę sąvokų . turinio tyrimą iš struktūralizmo pozicijų, praktiškai atskyrė jį nuo konkrečios leksi- nės …
Excerpt
(Katz), P. Postalas (Postal), Dž. Fodoras (Fodor), generaty- vinės semantikos pradininkai G. Lakofas (Lakoit), Dž. Ma- kolis (McCawley), iš dalies ir situacinės semantikos kū- rėjas Č. Filmoras (Fillmore). Šių semantinių mokyklų atstovai, aiš- kinę, kad …
Excerpt
Kiti Amerikos, ypač Vakarų Europos kalbininkai, kuriems bu- vo artimos V. Kvaino, M. Merlo-Ponti (Merleau-Ponty), K. Levi- Stroso (Lėvy-Strauss) filosofinės pažiūros, buvo tos nuomonės, jog neįmanoma nustatyti kokios nors ypatingos, autonomiškos kalbos …
Excerpt
pasireiškia tuo, jog kiekvienas kalbantis žmogus tą pačią mintį gali išreikšti įvairiais būdais, vartodamas įvairius žodžius, o jo pašne- kovas gali suprasti iš išorės skirtingų pasakymų semantinį tapatu- mą. Kaipgi aiškinamos šitokios sugebėjimo …
Excerpt
čiau krinta į akis, jog leksinė semantika Vakaruose nebuvo ir nėra laikoma kokia atskira semantikos dalimi, nes žodžių reikšmės čia tiriamos tik pakeliui, kaip tam tikras substratas, turintis įtakos teks- to vienetų prasmei ar užpildantis konkrečiu“ …
Excerpt
suoti, manipuliuoti, generuoti naujas konceptualines struktūras“ [Pavilionis, 1981, 68]. Ši kalbos iunkcija — koduoti konceptus ir jais manipuliuoti — įgalina iniormacijos perteikimą tekstu, kai per- duodantieji informaciją tekstu ją užkoduoja, o …
Excerpt
== ap ja, aspektu, b) santykių tarp visų tos ženklų sistemos narių aspektu, c) santykių tarp ženklo ir žmonių, kurie jais naudojasi, aspektu. Semiotikoje šios trys ženklų tyrimo kryptys vadinamos specialiais terminais: semantika, sintaktika ir pragmatika. …
Excerpt
konkreti, susijusi su tam tikra vieta ir laiku, pasižyminti unikalio- mis ypatybėmis. Šias dvi kalbos atmainas būtina turėti galvoje ir tiriant leksinės semantikos problemas. 1.12. Pasikeitė ir šių dienų leksinės semantikos metodai. Įsiti- kinta, kad vien …
Excerpt
kurie domina ir žodžių darybos, ir leksinės semantikos specia- listus. Didžiulę įtaką dabartinei leksinei semantikai turi sintaksė, ypač specialus jos aspektas — sintaksinė semantika. Jos tyrimo objektas dabar labai išsiplėtė: tai tokie reiškiniai, kaip …
Excerpt
žodžio struktūra nutarta vartoti tik pirmąja reikšme. Vadinasi, svar- biausiu (atraminiu) leksinės semantikos uždaviniu čia laikomas at- skiros leksinės reikšmės tyrimas. Daugiareikšmio žodžio reikšmių analizė tėra viena iš galimų atskirųjų leksinės …
Excerpt
a „Šinių Lalbes-iygmenų (pakopa) vienetu,/ Iš tiesų žodis užima iš- škirtinę vietą bendroje kalbos sandaroje, nes kaip autonomiškas kal- bos vienetas funkcionuoja įvairiuose kalbos lygmenyse. Fonetikoje — tai tam tikras garsų kompleksas (fonetinis žodis), …
Excerpt
sakyti ir kiekvienam žodžio tyrimo aspektui pasirinkti vis kitus viene- tus: Ionologijoje — fonemas, morfologijoje — moriemas, sintaksėje — sintaksemas, irazeologijoje — irazemas ir t. t. Tokiu atveju atkrinta reikalas apibrėžti patį terminą žodis. 2.2. …
Excerpt
sistemos ženklai ir.2) kaip aktualios kalbėjimo veiklos (šnekos) ženklai. Nevienoda reprezentacinė funkcija lemia skirtingus žodžių semiologinius tipus: žodžiai esti nominaciniai ir nenominaciniai. 2.3.1. Daugumos žodžių reprezentacinę funkciją išreiškia …
Excerpt
Tarybinėje kalbotyroje argumentuotai įrodyta [f3Hj; A3H5; Ac- neKTbi, 1980; Ky6pakoBa, 1984], kad nominacija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė nominacija dar vadinama tiesiogine, o antrinė gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Pirminė nominacija— tai …
Excerpt
spindinčias dvi pagrindines malerialios tikrovės sieras. Tai daik- tavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai ir dauguma prieveiksmių. Kiti žodžiai nėra nominaciniai, nes jie savarankiškai nieko ne- pavadina. Šiai grupei priklauso įvairias specifines …
Excerpt
| kalbos daliai, kuriai būdingi specifiniai gramatiniai požymiai. Taigi | kiekviename žodyje savotiškai susipynę leksiniai ir gramatiniai iak- | toriai. Jų dialektinė vienovė vaizdžiai atsiskleidžia bendraujant, kai “Zodžio vartojimo sąlygos (kontekstas) …
Excerpt
ir vietininko bei vardininko linksnio. Gramatinė reikšmė, kurią rea- lizuoja gramatinė lorma ir kurią rodo speciali kaitybinė moriema, yra reliacinė reikšmė, atskleidžianti žodžio ryšį su kitais pasakymo žodžiais. Vienokią ar kitokią gramatinę reikšmę …
Excerpt
sakinio struktūros dėsnių reikalaujama moriologine forma (plg. Po- vilas išėjo iš kambarėlio ir atsisėdo ant suoliuko prie namo. J. Doy. Jis šitą namą dar neseniai pasistatė. Mrk. Pro namų stogą retai kada prasiskverbdavo ramus dūmas. P. Cv. ir pan.). …
Excerpt
taliai išanalizavus minėtus kiekvieno funkcinio žodžio reikšmės san- tykius. 2.7. Šiame skyriuje dar reikia aptarti terminų klausimą. Kaip jau buvo galima matyti, žodžio termino čia nevengiama, nes ma- noma, kad jo daugiareikšmiškumą visiškai …
Excerpt
REIKSMĖS SAMPRATA IR TIPOLOGIJA 1. REIKSMĖS KONCEPCIJŲ ĮVAIROVĖ Reikšmės problema — viena iš įdomiausių ir sudėtingiausių mū- sų laikų mokslo problemų. Ir šiandien jos aiškinimai tebėra labai prieštaringi. Sukurta daugybė įvairiausių reikšmės koncepcijų, …
Excerpt
1.1.1. Vieni mokslininkai, pasiremdami lingvistinio psichologiz- mo atstovų mintimis, kad kalba — atskiro žmogaus dvasios pasireiš- kimo įrankis (plg. M. Steintalio teiginį, kad kalba — suvoktų vi- dinių būsenų ir santykių išraiška artikuliuotais garsais …
Excerpt
reiškinio ar santykio atspindys sąmonėje (arba analogiškas psichinis reiškinys, sukonstruotas iš atskirų tikrovės elementų atspindžių), įeinantis į kalbos vieneto struktūrą kaip vadinamoji jo vidinė pusė, kurios atžvilgiu garsai sudaro žodžio materialinį …
Excerpt
Be abejonės galima pritarti minčiai, kad sąvoka ir reikšmė iš tiesų nėra tapatūs reiškiniai. Tačiau visai paneigti jų ryšį vargu ar įmanoma. Tik per sąvoką daugumos žodžių reikšmė, o kartu ir visas žodis siejasi su objektyvaus pasaulio daiktais ir …
Excerpt
lima pajusti. Tie ženklai ir esą žodžiai. Taigi D. Lokui žodis — po- jūčiais suvokiamas minties ženklas, jos substitutas, o žodžio reikš- mė — jo sugebėjimas perteikti mintį. Jo mintis plėtojo ir papildė vokiečių filosoias H. Leibnicas, žinomas XIX a. …
Excerpt
žastis ir t. t.) reikšmės I jasi kitų žodžių pagrindu ir todėl turėtų būti laikomos ne pirmosios, o“aūkštesnės pakopos sąlyginiu reileksiniu ryšiu. Kitaip sakant, abstraktaus žodžio reikšmė — tai jo garsinio pavidalo (skambesio) atspindžio santykis su …
Excerpt
įvairiomis psichinėmis formomis, atspindinčiomis tikrovės faktus. Sie ir dar kiti priekaištai visai pagrįsti. O tai dar kartą įrodo, kaip sunku duoti išsamų tokio sudėtingo reiškinio, kaip reikšmė, api- brėžimą. . Įdomiai reikšmės, kaip ženklo ir daikto …