Excerpt
(kirS) vietovaizdis. Rytų link ima vyrauti stambiai ir apystačiai kalvotasis daubotasis priemolingasis gargždingasis vietovaizdis (K;dMŽ). 3. Nevaišių — Ceikinių mikrorajonui priklauso viduri- nė, pati aukščiausia, Švenčionių aukštumos keteros atkarpa. …
Excerpt
vietovaizdis (k;dM). Nemažus plotus taip pat užima aplyginti ir raguvų išvagoti plotai, turintys stambiai banguotosios raguvotosios įlomėtosios priesmėlingosios lygumos (BrDSI) vietovaizdį. Mikrorajono pietiniame pa- kraštyje, kur praplatėja morenines …
Excerpt
Vėliau, pradėjusi tirpti, ji plonėjo ir suiormavo pakraštinių morenų lanką truputį žemiau, aukštumos pietvakariniame pakraštyje. Dar vėliau ledyninė plaštaka visai pasitraukė į savo dubumą, kurios paviršius, be abejo, buvo irgi pajvairintas nedidelių …
Excerpt
203 pav. Pavasaris Dysnos lygumoje (Č. Kudabos joto) Dysna žemupyje dabar jau yra įsigraužusi 15—20 m į limnoglacialinės lygumos paviršių ir pasiekusi net dugninės morenos sluoksnį. Tačiau aukšt- upyje, t. y. Lietuvos TSR, tas įsigraužimas nežymus. Upė …
Excerpt
spręsti apie pakilumos kilmę ledyno pakraštyje. Vakarinė Didžiasalio gūb- rio atkarpa, nustumta atgal arba perdengta Tverečiaus ledyninio liežuvio, dabar yra plačiausia ir turi sudėtingą daubotą reljeia, net su ežerais. Tuo tarpu rytinė dalis, esanti į …
Excerpt
pietų). Su šia upių santakų sritimi gali būti palygintos tik Pasvalio apylin- kės, kur taip pat iš visų pusių suteka upės. Skirtumas tik tas, kad Pasvalio apylinkėse jos teka giliuose slėniuose, tuo tarpu Tverečiaus—Padysnio apylinkėse — vingiuoja …
Excerpt
užima miškingas nMI vietovaizdis. Vakarinėje jos dalyje, taip pat aplink Didžiasalio gūbrį vyrauja aplygintų pakraštinių darinių paviršius, suskai- dytas duburių (BD,M vietovaizdis). Jame aptinkami dideli ežerai ir pelkės. Vydžių—Guntauninkų gūbriškoje …
Excerpt
VI. PASKUTINIOJO APLEDĖJIMO ZANDRINIŲ LYGUMŲ SRITIES RAJONAI Paskutiniojo apledėjimo zandrinių lygumų sritis (E) tęsiasi beveik nepertraukiamu ruožu laukujinėje aukščiau apžvelgtų ežeringų moreninių aukštumų pusėje. Ilga smėlingų lygumų atkarpa, esanti …
Excerpt
Kitas smėlingosios juostos susiaurėjimas, esąs žemiau Neries—Žeime- nos santakos, perskiria Siaurryčių lygumą į dvi dalis, porajonius: Žeimenos lygumą ir Neries vidurupio lygumą. Viso rajono plotas — 1852 kmž. Paleogeograiinė apžvalga. Rajono teritorija, …
Excerpt
206 pav. Viliuos ledyninės plaštakos pakraštiniai dariniai, aplyginti periglacialinių procesų Dar labiau sumažėjusios ledyninės plaštakos dubuma buvo pertverta toliau šiaurvakariuose, Mickūnų—Beduonių ruože. Ši moreninė pertvara vėliau buvo gerokai …
Excerpt
3 r < Pr 207 pav. Priešpaskutinės apledėjimo stadijos suplauto zandro prakasa su gausiomis peri- glacialinių procesų žymėmis į šiaurryčius nuo Nemenčinės Upės senvagės, atkirstos protakos arba šiaip vandens išsilieję plote- liai dešinėje upės pusėje buvo …
Excerpt
vioglacialinis srautas tekėjo Nemenčios senslėniu, o kitas Riešės—Turniš- kės senslėniu. Abu įsiliejo į senovinę Nerį, kuri tada Vilniaus miesto teri- torijoje tekėjo apie 150—145 m absoliutiniame aukštyje. Sutirpus Aukštaičių aukštumoje ledyniniams …
Excerpt
Žeimenos smėlingoje lygumoje išskiriamas šiaurvakarinis paviršiaus ruožas, esąs Žeimenos dešinėje, ir pietrytinis — kairėje pusėje. Atskirą teritorinį vienetą sudaro Svoginos skrodžiama Kazitiškio ly- guma, plytinti ledyno liežuvio dubumoje, kurioje …
Excerpt
Lakajos lygumos smėlynai be aiškios ribos nusitęsia į vakarus ir susi- jungia su Molėtų —Labanoro smėliais. Virintos—Siesarties ledyninės plaš- takos sudarytame moreniniame lanke čia irgi yra platūs „vartai“, kuriuose rajono riba nėra aiški. Lakajos …
Excerpt
aukštumos tekėjusių upių senovinės deltos. Po smėliais slūgso juostuotieji alevritai. Smėlingoji lyguma yra pajvairinta rininių klonių, pelkėtų įlomių, taip pat rumbių, smulkių bangų. Į pietus nuo Pažeimenės iš moreninio priemolio sudarytas reljefo …
Excerpt
X = a N m P ų = | DsOnITg nas x *“ x ) “= — Duaiuia? 2 C Š -“ r Ne Nn S S ANIONDA 2N aj N |E3] x EB si S u šlo | | siduSi3Ą 7 š "viIMU JA A r 1 l Ž TA so E 8 8 s s s 3 ų 2 z 2 > S3XSID1ND (“ | 3 Ž = o " UISYng L 4 pa ssčiaa (S A DIDUT AZ saelną il ) ų …
Excerpt
Slėnis ir jo terasos Pabradės atkarpoje siauros, vos 1 km, upės me- andravimas silpnesnis, salpa taip pat perpus siauresnė, palyginus su ankstesniąja atkarpa. Žemiau Šeršuliškių Žeimenos slėnis vėl patenka į duburį, pripildytą smėlio. Nuo čia iki Druželių …
Excerpt
kurį sudaro plati Iliuvioglacialinė terasa. Čia prasideda žemupys, pri- klausąs jau F XXI rajonui. Vilnia žemupyje teka giliame pralaužtiniame slėnyje, susidedančiame iš kelių terasų, kurios ryškios Vilniaus mieste. Salpa išnyksta, upė įgyja didelį …
Excerpt
Geriau drenuojama Kenos duburio smėlinga lyguma. Ją suraižo giliau įsigraužę upeliai, todėl pašlapusių plotų nematyti. Rajono teritorija, palyginus su ją juosiančiomis aukštumomis, gauna truputį mažiau kritulių, kurių režimas ryškiai „kontinentinis“: …
Excerpt
212 pav. Šlapokas šilas Vilnios lygumoje Smėlynuose, skurdžių šilų įtakoje, susidarė jauriniai šilainiai dirvo- žemiai, kurių dalis kitados buvo dirbama ir apvelėnėjo. Kita dalis iki šiol užimta šilų ir išlaikė ankstesnius bruožus. Menkai drenuojamose …
Excerpt
213 pav. Peršokšnos salpa Mikrorajonai ir vietovaizdžiai. Lietuvos TSR SŠiaurryčių lygumos fizinis geogralinis rajonas skirstomas į 14 mikrorajonų (214 pav.). 1. Kazitiškio mikrorajonui priskiriama smėlinga ledyno liežuvio dubuma, įsprausta tarp …
Excerpt
Mikrorajono pakraščiuose aptinkamas Psl vietovaizdis, kuriame plyti didoki, bet seklūs raistai. Termokarstinių įdubimų nesuskaidytose lygumos dalyse nedideliais plotais matyti bsl ir net sl vietovaizdžiai, irgi apaugę šilais. Į mikrorajono ribas įeina …
Excerpt
COAEPXKAHHE KpėžučcnoBuė „us a 3 L: /BBejielHe ša aa 7 IE: BornpocEL renesHca| 'pėjiBeDaL a amBE 1 2. Yrounenue (hu3HkKo-reorpabuueckoro palionupoBauKa TeppuTopux JiuTOBCKOK CCP sala aaa aiš aj ei a a 24 3. IlpuniunBi MHKpOpaiioHHpOBaHHA H THIH3AIMH …
Excerpt
VI. Paiionbi Okpyra sannposbx paBhuH NOCIENHETO OJEJKEHEKKA „Li 377 1. Cesepo-Bocrounaa (JKeiimauckaa-Cpenue-Hapucckaa) DaBHAKaB (BI) E 277 2. IOro-Bocrounaa (Mapkucckaa-ben0-Anuaiickaa) paBuuna (E DX) AAA as 395 VII. Pažonsi Okpyra BO3BbIMNeKHOCTEK …
Excerpt
INHALT MAG W OT E as Ima a I k - „ Bezirk der Baltischen Meeressenke „ Bezirk der Baltikumsniederung „ Bezirk der Morinenh6henriicken am Rande der letzten Vereisung Einfūkrinė „2 oi A 1. Neue Angaben ūber die Oberflachengestaltung Litauens L 2. …
Excerpt
VI. Bezirk der Sanderebenen am Rande der letzten Vereisūng“——————72 377 1. Nordėstliche (Sheimena—Mittelneris) Ebene (E XI) 0 377 2. Sūdėstliche (Merkys—B. Antschia) Ebene (E XX). L... 396 VII. Bezirk der Moržnenhohenricken der vorletzten Vereisūng 524... …
