Excerpt
-— — o m -— „N- — “ 440 oc A 0 g NO ETFTE'RA TŪ.R A „Apalia Dz. Rytų Lietuvos keiminio banguoto fliuvioglacialinio reljefo plotų au- galijos indikatorinės savybės. Lietuvos TSR MA Darbai, B, 3, 1957. „Apalia Dz. Rytų Lietuvos banguoto iliuvioglacialinio …
Excerpt
43, 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 04. 50. 56. 57. 58. 59. 60. 6 = „Bieliukas K. Kai kurių Baltijos aukštumos regionų Lietuvos TSR teritorijoje ežerų morfologiniai ir moriometriniai bruožai. Lietuvos TSR MA Darbai, B, 2, 1950. „Bieliukas K. …
Excerpt
62. 63. 64. Galvydytė D. Hidroterminis režimas ir jo įtaka dirvodaros procesams Žemaičių aukstus Lietuvos TSR Aukštųjų mokyklų mokslo darbai, Geogralija ir geolo- gija, I, į Galvydytė D. ir Vaitkutė V. Daugiamečių žolių pasėlių augmenijos palygi- nimas …
Excerpt
Žemesnės Dzūkų aukštumos didelę dalį užima Verknės dubuma, vpač jos pietinis sparnas, kuris Butrimonių-—-Kalieniškės apylinkėse irgi apklo- tas smulkiai kalvotais sluoksniuotų priesmėlių dariniais, kai kur aplygin- tais prieledyninio baseino vandenų. …
Excerpt
Pietvakarinėje Dzūkų aukštumos dalyje (į; pietvakarius nuo Varėnės liežuvinės dubumos) vėl labai ryškūs abu (senesnis ir jaunesnis) moreninio reljefo ruožai. Senesnįjį čia sudaro tik viena moreninė grandinė — aiškus ir gana tiesus pylimas, 150—160 m NN ir …
Excerpt
bose nepilna ir sudėta tik iš ledyno liežuvinių dubumų ir tarpliežuvinių moreninių masyvų. Į vakarus nuo Nemuno iškyla gūbriuoto reljefo Miroslavo moreninis masyvas, prie Seirijočių turįs 183 m aukščio. Masyvo šiaurėje gūbriai tu- ri S—P kryptį, o …
Excerpt
darinių lankais. Dubumas skiria maži, bet aukšti tarpliežuviniai moreni- niai masyvai. Senesniojo moreninio ruožo grandinė čia tęsiasi į pietus ir pietryčius nuo Vištyčio už Lietuvos TSR ribų. Vėlesnių ledyninių liežuvių suformuoti moreniniai lankai …
Excerpt
186 pav. Prieledyninio baseino atabradas Vištyčio aukštumos šlaite (130 m aukštyje) baseino aplyginta recesinė moreninė grandinė, ties kuria įsikūręs Pajevo- „ nys. Iš priekio, t. y. iš pietų, dubumą juosia moreninis gūbriuoto reljeio lankas, perkertamas …
Excerpt
Dar sudėtingesnis yra pralaužtinis Neries slėnis, skiriąs Dzūkų aukš- tumą nuo Aukštaičių aukštumos. Aukščiausią terasą čia sudaro 130— 135 m NN Bevandeniškių lyguma, aptinkama ir dešinėje Neries pusėje prie Girulių. Tai Pomeranijos stadijos nedidelio …
Excerpt
nė nagrinėjamojo rajono dalis atsiduria užuovėjoje vyraujančios vakarinės oro masių pernašos atžvilgiu. Dėl to, aišku, sumažėja bendras kritulių kiekis, o jų režimas įgyja „kontinentiškesnį“ pobūdį. Tai parodo ryškesnis, negu Aukštaičių aukštumoje, …
Excerpt
Rajono reljefo susiskaidymas į aukštus moreninius masyvus ir žemas dubumas labai įvairina vietos klimatą, bet tam įvairumui pailiustruoti trūksta stebėjimų duomenų. 187 pav. iliustruoja dubumos sąlygas. Neži- noma, kokiu laipsniu skiriasi to paties meto …
Excerpt
182 pav. Dirvų riedulingumas perplautų suklotinių morenų srityje, netoli Trakų Dirvožemių įvairumas sukuria ir augimviečių sąlygų mozaiką. Įvai- riausių augimviečių miškai, kitados dengę rajono paviršių, didesne dalimi išnaikinti. Jų vietą užėmė žemės …
Excerpt
Mikrorajonai ir vietovaizdžiai. Pietų Lietuvos aukštuma skirstoma į 29 mikrorajonus (190 pav.). 1. Balčiūnų— Šilėnų mikrorajonui tenka pralaužtinė Neries slėnio atkarpa tarp Vokės ir Bražuolės žiočių, skirianti Dzūkų aukš- tumą nuo Aukštaičių aukštumos. …
Excerpt
kalvių. Čia išskiriamas stambiai ir apystačiai kalvotasis daubotasis eže- ringasis priesmėlingasis (KodeS) vietovaizdis, pasižymįs vaizdingumu. 3. Bagdanonių mikrorajonui priskiriamas vakarinis se- nesniojo moreninio ruožo tęsinys, iš dalies periormuotas …
Excerpt
191 pav. Erozinė griova Strėvos liežuvinėje dubumoje prie Žuvyčių kaimo Žemiausioje ašyje dubuma pripildyta smėlių ir priesmėlių, suskaidy- ta gilių guolinių bei termokarstinių duburių. Čia plyti k;dDeS vietovaiz- dis. Guolinių duburių šlaitai, kylantys į …
Excerpt
Žemesnėse mikrorajono dalyse sluoksniuotų smėlių, priesmėlių ir žvirgždų kalvos smulkėja, bet jų gausėja, o tarpukalvės pavirsta nedide- lėmis pašlapusiomis daubomis. Cia ima vyrauti k,dS vietovaizdis, irgi in- tensyviai išnaudojamas žemės ūkyje. Jis …
Excerpt
moreninį ruožą. Toliau pietuose ima vyrauti k;dSŽ vietovaizdis, besikaita- liojantis su g5iSŽ vietovaizdžiu. Nedideliame plote ties Druckūnais, kur paviršius labai paveiktas termokarstinių procesų, bei prie Laičių plyti net k;dSZ vietovaizdis, pasižymįs …
Excerpt
bdSI bei nSI vietovaizdžiai. Sausesnėse duburio dalyse sl vietovaizdis užim- tas šilų. Moreninės salos sudaro k;dM, o kai kur net k;dM vietovaizdžio įtarpus. 18. Nedingės mikrorajonas apima išorinio aukštumos pa- kraščio senesniojo moreninio ruožo 1,5—2 …
Excerpt
Kai kur, pavyzdžiui aplink Seirijus, kraštovaizdį įvairina stambios keiminės kalvos, iškylančios duburių kaimynystėje. Todėl nedidelėmis sa- lomis matyti K;dDeS vietovaizdis. 24. Verstaminų mikrorajonui priskiriamas Teizų—Versta- minų tarpliežuvinis …
Excerpt
192 pav. Reginys į Salaparaugio—Trakėnų tarpliežuvinį moreninį masyvą iš liežuvinės dubumos 193 pav. Vištyčio ežero pakrantėje …
Excerpt
E I ; Nipiuio [ g> ipS I Gaips | 194 pav. Svarbesni Pietų Lietuvos aukštumos vietovaizdžiai …
Excerpt
kur dubumos dugne nėra kalvų, o paviršius visai išlygintas pelkėjimo, paplitęs PSI vietovaizdis. Ties Kalvarija, kur paviršius išlygintas smėlių arba juostuotųjų molių, aptinkami Bsl ir BMI vietovaizdžiai. Žemesnioji dubumos dalis pakyla į aukštesnį …
Excerpt
Rajono ribos aiškios. Vakaruose ir pietvakariuose aukštuma ryškia pakopa nusileidžia į ją juosiančią Žeimenos smėlingą lygumą. Šiaurry- čiuose ji taip pat griežtai yra atsiribojusi nuo Dysnos lygumos, kurioje, kitados susitvenkę, ledyno tirpsmo vandenys …
Excerpt
195 pav. Periglacialinio dūlėjimo danga, slūgsanti ant moreninio priemolio, netoli Švenčionių Ledyno plaštaka Baltarusijos TSR teritorijoje tįsojo žemiau, buvo sto- resnė, ilgiau išliko aktyvi, todėl sudarė ištisinius taisyklingus kalvagūb- rius. Lietuvos …
Excerpt
Pietvakarinė aukštumos dalis, neapklota vėlesnio antslinkio ledynų, pateko į periglacialines sąlygas. Jos paviršiuje vyko smarkus mechaninis dūlėjimas, moreninių priemolių susmėlėjimas, podirvyje Iormavosi pašalo sukeltos deformacijos. Susidarė …
Excerpt
Aukštoką Švenčionių aukštumą pridengė tik vakarinis plaštakos pa- kraštys. Jam tirpstant, susidarė sudėtingas labai kalvotas daubotas relje- ias, dabar matomas į šiaurę nuo Švenčionių — Adutiškio plento. Baltarusi- joje aukštas moreninis pakraštinių …
Excerpt
Visi tie trys meridianiniai vienetai ryškūs tik pietuose. Į šiaurę nuo Švenčionių pakraštinis tarpugūbris labai susiaurėja ir visai išnyksta, o jau- nesnė moreninė grandinė pasineria po smėlynais. Jaunesnė moreninė grandinė prie Miežionių ir Dotinėnų …
Excerpt
199 pav. Supiltinės galinės morenos atodanga prie Ceikinių būdžio (sudėta iš riedulingų žvirgždų ir smėlių). Ypač riedulinga jos at- karpa palei Švenčionių—Ignalinos vieškelį. Apskritai, visa ši grandinė labai suskaidyta slėnių ir raguvų. Jai būdingi …
Excerpt
200 pav. Reginys į Sarių ežerą Paprastesnį reljeią turi ir pietinė aukštumos keteros atkarpa, ypač aplink Samadūriškę ir Čepukonis, kur vyrauja lėkštai kalvotos „negy- vojo ledo“ morenos su plačiomis pelkėtomis įlomėmis tarp kalvų santalkų. Į rytus nuo …
Excerpt
Žymiai ežeringesnė rytinė dalis, ypač šiaurinė labiau rinų suskaidyta jos atkarpa, kur yra beveik penkiasdešimt ežerų. Tarpugūbrinėse, t. y. me- ridianinėse, rinose tyvuliuoja Miškinio, Švento, Ilgio, Beržuvio, Kančiogino ir daug kitų ežerų. Štatmenos …