Excerpt
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIS V. KAPSUKO UNIVERSITETAS POLITINĖS EKONOMIJOS KATEDRA MOKSLINĖ BIBLIOTEKA Lietuvos Politinės Ekonomijos Dėstytojų, Darbai р 1783 1983 7 BIOBIBLIOGRAFINĖ RODYKLĖ Prof., biol. m. dr: …
Excerpt
91.9:65 Li 322 Rodyklės sudarytojai: I. ČERNIAUSKIENĖ E. LAUMENSKAITĖ Z. PETRAUSKIENĖ Redakcinė kolegija: Prof., ekon. m. dr. A. ŠILEIKA (atsakingasis redaktorius) B. BUTKEVIČIENĖ ekon. m. kand. V. LUKOSEVIČIUS doc., ekon. m. kand. J. MIŠKINIS …
Excerpt
ВИЛЬНЮССКИЙ ОРДЕНОВ ТРУДОВОГО КРАСНОГО ЗНАМЕНИ И ДРУЖБЫ НАРОДОВ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ УНИВЕРСИТЕТ ИМ. В. КАПСУКАСА КАФЕДРА ПОЛИТИЧЕСКОЙ ЭКОНОМИИ НАУЧНАЯ БИБЛИОТЕКА Труды Преподователей Политической ЭКОНОМИИ Литвы aa + [78 1983 БИОБИБЛИОГРАФИЧЕСКИЙ УКАЗАТЕЛЬ …
Excerpt
Составители указателя: И. ЧЕРНЯУСКЕНЕ Е. ЛАУМЯНСКАЙТЕ 3. ПЕТРАУСКЕНЕ Редакционная коллегия: Проф., д-р экон. н. А. ШИЛЕЙКА (ответственный редактор) Б. БУТКЯВИЧЕНЕ канд. экон. н. В. ЛУКОШЯВИЧЮС доц., канд. экон. н. И. МИШКИНИС (председатель) 3. …
Excerpt
Pratarmė Lietuvos politinės ekonomijos dėstytojų biobibliografinė rodyklė leidžiama politinės ekonomijos dėstymo Vilniaus universitete 200 metų sukakties proga. Šios sukakties ištakos siejamos su pa- ties universiteto, kurio 400 metų jubiliejų pažymėjome …
Excerpt
8 giant Vilniaus universitete pirmąją aukštojo mokslo istorijoje sa- varankišką politinės ekonomijos katedrą (1803 m.). Iš senojo Vilniaus universiteto dėstytojų į biobibliograiinę rodyk- 1е įtraukti asmenys, dėstę politinę ekonomiją ir paskelbę šios sri- …
Excerpt
9 jant visos publikacijos patikrintos de visu. Rodyklėje kalbinių ap- ribojimų nėra; įtraukta literatūra, išleista Lietuvoje ir už jos ri- bų. Aprašytos knygos ir straipsniai, išspausdinti tęstiniuose lei- diniuose ir žurnaluose. Keleto autorių …
Excerpt
10 bai nurodomi prie pirmosios publikacijos aprašo. Lygiagrečiai lietuvių ir rusų kalbomis išleistos knygos ir straipsniai, siekiant išvengti lietuviško pavadinimo vertimo į rusų kalbą, aprašyti tik rusų kalba. Autorių pavardžių pasikeitimai, pseudonimai …
Excerpt
Politinės ekonomijos tyrimų raida Lietuvoje Politinės ekonomijos tyrimų ištakos Lietuvoje (XVI-XVIII a.) Pagrindinis centras, kur XVI-XVIII amžiuje ir XIX amžiaus pradžioje formavosi socialinė ekonominė mintis Lietuvoje, buvo Vilniaus universitetas, du …
Excerpt
12 Europoje smarkiai augo kainos (tai atsiliepė ir Lenkijoje bei Lie- tuvoje), M. Smigleckis mėgino analizuoti prekių kainų didėjimo problemą. Tačiau knygoje jis plačiausiai nagrinėjo subjektyviuo- sius kainų kilimo veiksnius (kaltino pirklius — jų …
Excerpt
13 Vertos dėmesio Vilniaus universiteto pirmojo rektoriaus, profeso- riaus P. Skargos (P. Skarga, 1536—1612) socialinės ekonominės pažiūros. Jos ryškiai išdėstytos ,„Seimo pamoksluose“ 9, kuriuose daug vietos skiriama ekonominiams klausimams. Jų …
Excerpt
14 žinis ūkis, atimąs iš valstiečio asmeninę laisvę. Todėl šių autorių pažiūras galima laikyti antibaudžiavinėmis. Nors jie nereikalavo likviduoti feodalinės žemėvaldos, jų pažiūros buvo pažangios. K. Marksas (K. Marx, 1818—1883) asmeninę gamintojo laisvę …
Excerpt
15 Lietuvos ir Lenkijos valstybinės santvarkos socialiniai ekonominiai klausimai !3. Bet to meto autorių socialinės ekonominės pažiūros dar nepakankamai ištirtos, todėl sunku daryti išvadas apie jų gi- namų teiginių originalumą ir pažangumą. XVIII amžiaus …
Excerpt
16 teisės vadovėliu, susilaukė penkių leidimų, 1809 metais Peterbur- ge ji išleista rusų kalba. Knygoje yra keturios dalys: „Apie pri- gimtinę teisę“, „Apie politinę teisę“, „Apie politinę ekonomiją“ ir „Apie tautų teisę“. Iš pirmo žvilgsnio gali …
Excerpt
17 tina, kad fiziokratų teorijos dėstymą Edukacinė komisija buvo įtraukusi į gimnazijų vyresniųjų klasių programą, kad mokiniai būlų paruošiami teisės mokslų studijoms universitete. Fiziokratų teorija Vilniuje, kaip ir apskritai Žečpospolitoje, buvo …
Excerpt
18 1795 m. prijungus Lietuvą prie Rusijos, Vilniaus universiteto mo- kymo sistemos raidą ėmė veikti tendencijos, pasireiškusios XIX amžiaus pradžioje Rusijos mokyklose. Tuo metu Rusijoje buvo steigiami nauji universitetai, peržiūrimi Mokslų Akademijos ir …
Excerpt
19 Pabrėžtina, kad politinės ekonomijos katedros atsiradimą Vilniu- je nulėmė nuo 1783 m. čia dėstoma fHiziokratų ekonominė teorija. 1803 metų statutas galutinai įteisino tai, kas iš esmės jau buvo padaryta. Tai patvirtina faktas, kad pirmaisiais metais, …
Excerpt
20 darbo klausimais. Žinoma, toks referatas negalėjo patenkinti J. Stroinovskio, ir rektorius fiziokratas buvo, matyt, pagrindinė kliūtis, dėl kurios Sismondis neatvyko į Vilnių. Universiteto va- dovybė savo atsisakymą Sismondžio kandidatūros oficialiai …
Excerpt
21 Е. Skarbeko (F. Skarbek, 1792—1866) ir kitų ekonomistų pažiū- romis. Reikia turėti galvoje, kad Lietuvoje A. Smito teorija buvo propa- guojama tuo metu, kai Vakarų Europoje jau buvo susiformavu- sios buržuazinės politinės ekonomijos vulgariosios …
Excerpt
22 (1. Onacewicz, 1780 arba 1781—1845), P. Kukolnikas (P. Kukol- nik, 1795—1884) ir kt. Vadinasi, XIX amžiaus 3 dešimtmetyje Vilniaus universiteto po- litinės ekonomijos katedroje jau formavosi ir siauresnės šakinės bei specialios ekonominės disciplinos. …
Excerpt
23 sia valstiečių, padėtis. Jo nuomone, valstiečiai turėjo įgyti laisvę ir gauti žemės. J. Lelevelio nuopelnus istorijos mokslui ir jo vaid- menį 1830—1831 metų sukilime labai vertino K. Marksas ir F. En- gelsas *?. Tačiau pažymėtina, kad tikrųjų …
Excerpt
24 Buržuazinė politinė ekonomija Lietuvoje 1833—1940 m. Uždarius Vilniaus universitetą, Lietuvoje maždaug pusę šimtme- čio, galima sakyti, nebuvo publikacijų politinės ekonomijos klausi- mais. Tačiau ekonominė mintis vis dėlto gyvavo, vystėsi. Neretai ją …
Excerpt
25 pradžioje, liberalinė tendencija buvo dominuojanti Lietuvos bur- žuazinėje ekonominėje mintyje. XIX amžiaus pabaigoje užsienyje pradėta leisti lietuviškoji bur- žuazinė periodinė spauda, kuri į Lietuvą buvo gabenama nele- galiai (legalus jos leidimas …
Excerpt
26 taliai, nors ir šiek tiek miglotai, komentuojamos pagrindinės K. Markso „Kapitalo“ I tomo idėjos. Pavyzdžiui, autorius sako, kad prekių vertę sąlygoja darbo sąnaudos, reikalingos joms pagaminti, o prekių kainos gali svyruoti apie jų vertę. Toliau jis …
Excerpt
27 rikų, nei darbininkų. Straipsnio autorius taip pat samprotavo, kad valstybė mokesčiais ir kitomis panašiomis priemonėmis ga- linti sumažinti turtinę nelygybę. Šiuos samprotavimus, būdingus katedriniams socialistams, P. Leo- nas išdėstė straipsnyje …
Excerpt
28 koncepcijai, kad socializmas galimas tik tada, kai darbininkai su- darys visuomenės daugumą ??, A. Rimka gvildeno ir kai kuriuos kitus teorinius klausimus. Pa- vyzdžiui, jis nurodinėjo, kad pinigų vertė priklauso nuo jų kiekio, t. v. laikėsi kiekybinės …
Excerpt
29 zijos valdymo metais buvo skaitomas Kauno universiteto Teologi- jos ir filosofijos fakultete. Tik kai kurie autoriai katalikai, pavyz- džiui, A. Maceina (g. 1908 m.) šiek tiek nukrypdavo nuo bažny- čios oficialiosios socialinės doktrinos. 1922 …
Excerpt
30 kamai plačiai, kai ką papildęs, nuosekliai laikosi G. Kaselio sis- temos, kuri, be kita ko, taip pat artima Ž. Sėjaus teorijai. Siame darbe nutylima vertės problema ir teigiama, kad kainos susidaro veikiant paklausai ir pasiūlai. Autorius skiria …